Dar viena knyga atrasta svečiuojantis pas Knygų žiurkeles. Ją skaitė vos ne visi tinklaraščių autoriai (tiksliau autorės), kurių tinklaraščius seku. Knygų mugėje ši knyga buvo vienas mano tikslų. Taigi daug nelaukus puoliau skaityti.
Skaityti buvo nelengva, nors stilius paprastas ir kartu vaizdingas, detaliai aprašyta aplinka. Dažnai net per detaliai – taip įaudrinavo vaizduotę, kad net šiurpuliukai bėgiodavo… Autorė dažnai peržengdavo „malonių“ pojūčių ir potyrių ribas, bet viskas kuo puikiausi derėjo.
Nors knygoje veikėjų yra ir vyriškos, ir moteriškos lyties, bet dėmesys labiau skiriamas moteriai. Tai ne tik dviejų seserų gyvenimo istorija, bet ir jų vaidmuo kare, okupacijoje. Skaitant apie komunistus, partizanus iškilo ir Lietuvos kaimo vaizdas. Juk čia lygiai taip pat vyrai išeidavo į miškus, juos imdavo į kariuomenę, vyko tardymai, o vėliau ir kolūkiai buvo kuriami.
Alydė Trū – sudėtinga asmenybė, gyvenanti su našta iš praeities. Patiko tai, kad romane nė vienas poelgis nėra moralizuojamas. Tiesiog pateikiama viskas taip, kaip buvo. Ir jau pats skaitytojas gali nuspręsti, ar tai reikėjo pasielgti. Romane nėra ir perdėto heroizmo, kuris būdingas lietuviškai kūrybai apie tremtį, partizanus.
Šalia Alydės prisiminimų ir praeities pasakojama ir prekybos žmonės istorija. Zara, kuri atsidūrė Alydės kieme, patyrė daug žiaurumo, prievartos. Turbūt tai klasikinė istorija, kai postsovietinių šalių merginoms žadamas geras uždarbis vakaruose ir taip jos įviliojamos. Abi moteris slegia praeities dėmės, abi suvokia, kad slepia viena nuo kitos svarbius dalykus. Abiejų praeitis yra gėdinga: viena skundikė, o kita – buvusi prostitutė. Vis tik viena kitai jos jaučia palankumą.
Tikrai ne be reikalo tiek buvo rašyta apie šį romaną pas kolegas. Tikrai nesigailiu, kad skaičiau, kad įsivaizdavau tas šlykščias scenas. Vis tik buvo taip, tokia mūsų istorija.
Ivertinimas: 10
Puslapiai: 297
Originalus pavadinimas: Puhdistus
Leidykla: Versus Aureus
Leidimo metai: 2010
Komentarų: 8
Sveika,
Jei nieko neskaičius R. Gavelio, rekomenduoju perskaityti „Vilniaus pokerį“:)
O Sofi Oksanen, kiek suprantu, rašė lietuviškai? Nes vertėjo pavardės nėra
Smagu, kad ir tau patiko ši knyga :) Turiu vilties, kad šiemet išleis ir kitą jos knygą lietuviškai
Akvile, bandžiau skaityti Gavelį (kažką kita, ne „Vilniaus pokerį“), bet nesėkmingai. Galbūt kada suaugsiu jam.
liole, S.Oksanen rašė suomiškai, nes yra suomė. Turbūt tiesiog nepaminėta vertėja ir tiek.
Sandra, manyčiau, kad leidyklos tikrai užkibs ir išvers dar vieną romaną. Bet ši rašytoja kiek kitokia nei kokia Picoult ar Irvingas (o jų knygas išverčia vos tik joms pasirodžius), labiau netradicinė.
O aš dar jos net rankose nelaikiau :( Bet tikrai skaitysiu.
Sveika, puikus blogas! Jau ne karta susigundau apie cia parasytas knygas perskiatyti ir dar neteko nusivilti! O kur dingo kitas tavo blog’as> Tik nesakyk, kad jo neberasai! ;) Geros dienos!
Tamsta ar teko skaityt „Angelų kūrėjos“? Ten irgi tematika panaši ir stilius – be heroizmo, kreipiant dėmesį į moterį ir moteris, kurių vyrai išeina į karą
Teko skaityti isties puiki knyga