Dar viena specialybinė knyga. Keisčiausia mano buvo romano autorės profesija – teisininkė. Gal todėl knygoje medicinos visai nedaug, ji primityvi ir kartais net absurdiška. Bet knyga man vis tik patik, nes apie paprastus žmones, apie paprastą mažą miestelį ir jo problemas.
Galbūt kiek erzino veikėjų gausybė, tas primityvumas… Bet vis tik keli pagrindiniai charakteriai lydėjo visą romano laiką. Atrodytų mažame miestelyje turėtų būti nuobodu, bet čia įvyksta tiek visko, kad užtenka romano puslapiams. Čia žmonės paprasti, paprastos ir jų bėdos. Reanimacijoje taip pat nieko ypatingi pacientai guli… O ir gydytoai labiau gydo žodžiais ir dėmesiu nei vaistais.
Buvo ir linksmų vietelių, kurios vertė nusišypsoti ir kartais pakrizenti. Juk kiekvienas miestelis turi savo kvailį. O kiti veikėjai irgi charakteringi – sanitarė Kurapkienė, visad rūpestinga, psichiatras Vilimas, kuris visus gydo buspironu, lentpjūvės darbuotojas Rudokas, slaugytoja gražioji Julia… Ir daugelis kitų, turbūt realiam gyvenime turinčių savo antrininkus.
Šį literatūrinį debkiutą vertinčiau kaip pavykusį, nors galėjo būti ir geriau. Nervino literatūriniai gamtos aprašymai. Galbūt kiek veikėjai, jų dialogai statiški, šabloniški. Taigi žodį reikėtų dar pasimokyti valdyti. Be to man, kaip medicinos šiek tiek ragavusiai, romaną norisi pavadnti „terapijos palata“. Nežinau, gal tokius ligonoius ir guldo į reanimaciją… Bet daugelis tokių panašių pacientų per paprasti reanimacijai… Na, bet tiek to, nesigilinsiu.
Rekomenduoju nepriekabiems kolegoms ir visiems kitiems ne medikams.
Ivertinimas: 9
Puslapiai: 285
Leidykla: Tyto Alba
Leidimo metai: 2010
Komentarų: 3
O man labiausiai patiko gamtos aprašymai;)
Knyga man labai patiko, tik niekaip negaliu Anykščių išsivaizduoti mažu miestuku, tai juk poetiškas rajono centras, o gamta tai išjausta, ji gimtoji…
Ten daug netikslumų, ypač medicininių. Hmz, gal gamta ten ir tiksliausiai aprašyta…