Pirkdama šią knygą maniau, kad bus eilinis skaitalas, nes ir kainavo nedaug, ir išleista serijoje „Savaitgalio knyga“. Iš tiesų, susiskaitė per savaitgalį, bet anaiptol tai nėra bevertis kūrinėlis. Gal todėl kad rašytoja yra psichologė ir dar prancūzė.
Apie ką šis romanas? Apie šeimą – tėtis farmacininkas, mama rašytoja ir penkiametė dukrelė Marijonė. Pasakojama vyro akimis. Atrodytų eilinė pora, jei ne vienas „bet“. Tai Beatrisė, direktorė ne tik sprendžiant šeimos, vyro reikalus, bet ir vadovė sutuoktinių lovoje. Ji žaviausia, gražiausia, protingiausia, geriausia. Jos vyras Bendžamenas jaučia didelę tuštumą, pataikauja žmonai, nes Beatrisė atvirai manipuliuoja tuo, jog tėvas labai prisirišęs prie dukters. Vienu tarpu įvyksta lūžis. Vyras išmoksta pasakyti „ne“, suvokia, kad tokiomis sąlygomis jis gyventi negali. Na štai ir visas romanas.
Ir vis dėl to tai ne tik banali istorija, nes tokių šeimų, kur vienas iš poros yra despotas – daugybė. Valdingų moterų ir nusiliedžiančių vyrų taip pat netrūksta (kartais susimąstau, kad gal net tokių atvejų ir dauguma). Ta riba, kai savo elgesiu gali kitą užguiti yra vos apčiuopiama. Vis tik esame mes visi daugiau ar mažiau savanaudžiai, o poroje vis tiek tenka kažkam nusileisti. Esu iš tų valdingųjų moterų (bet tikrai ne tokia kaip Beatrisė), todėl knyga privertė susimąstyti, kiek galiu sau leisti.
Ivertinimas: 9
Puslapiai: 157
Originalus pavadinimas: Un couple ordinaire
Leidykla: Baltos lankos
Leidimo metai: 2006
Komentarų: 2
skiaciau ir as ja. labai patiko.
Sakot gera knyga? :) man vien viršelis nevilioja ją imti :)