Nusiprikau, nes kainavo 5 litus :). Padėjau į lentyną ir užmiršau. Bet paskaičius neblogus atsiliepimus, nupūčiau dulkes ir įsimečiau į paskaitų rankinę (ne paslaptis, bet skaitau visad, kai randu laisvą minutę).
Keistoka knyga. Keistoka pagrindinė veikėja. Keistoka jos gyvenimo istorija ir dabartinis gyvenimo stilius. Rašytojas vyras rašo moters akimis, tai kažkur dingsta jausmai, emocijos, moteriškumas.
Oušen, vidutinio amžiaus dizainerė, kuri dirba namie. Tiesa, ji jau keletą metų neišeina iš namų. Pasaulį stebi pro savo prabangaus buto langus prastame rajone, džiaugiasi batelių kolekcija, skaito svetimus jau name negyvenančių tame name kaimynų laiškus, šaiposi iš pasaulio lėkštumo, keliauja neišeidama iš namų ir tiek…
Knyga sudaryta lyg iš dviejų dalių: Oušen dabarties, kur ji sutinka skolų išieškotoją Odlį ir praeities, kur ji dirbo Ispanijos naktiniame klube, o ant scenos tekdavo mylėtis. Ir čia ji mėgavosi tuo, kad valgydavo, pramogaudavo ir gyvendavo klube su šutve ten dirbančių ir besitrinančių keistuolių. Per gana ilgą darbo laiką ten ji nebuvo apsilankiusi Barselonos centre. Nuobodoka…
O toliau dar neįdomiau. Atsiranda Odlis, kuris turi važiuoti vykdyti nelabai svarbios užduoties. Neva rasti laišką iš praeities. Aišku ir jisai pasakoja savo gyvenimo istoriją, nuotykius kare. Pati kelionė kažkoks išžūstas burbulas su naujausiomis technologijomis.
Manau, kad šiuo romanu autorius nori parodyti pasaulio beprasmiškumą, paviršutiniškumą, žmonių santykius, kai bendraujam dėl naudos. Tai bandyma ironiškai pažvelgti į mus supantį pasaulį. Pamaniau, kad man gal reikia paaugti, kad suvokčiau šią knygą.
Ir pabaigai, citata, kuri yra „tiesiai į dešimtuką“:
„Chuanas man gal buvo per daug nuolaidus. Kaip dresuojamas šuo. Aišku, gerai, kai šuo paklūsta, tačiau juk negali iš tikrųjų gerbti šuns, kuris visada tavęs klauso. Tau norisi šuns, kuris retkarčiais peršoka tvorą arba be tavo leidimo krimsteli laiškanešiui; norisi nepamiršti, jog turi paklusnų, bet ir laukinį žvėrį, ne kokį šliužą. Vyras turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų plikomis rankomis tave užplumpinti.“
Ivertinimas: 7/10
Originalus pavadinimas: Voyage to the end of the room
Puslapiai: 287
Leidykla: Alma Littera
Leidimo metai: 2005
Komentarų: 1
sio autoriaus knyga skaiciau „kolekcininkiu kolekcininke“,kuri anotacijoje buvo pavadinta sedevru, rekomendavo ja tevai ir abu sake, kad labai labai….per nakti sukramcius knygele griebiau ir sia pamacius per akcija ir sutinku su tamstos nuomone, kad kazkas netaip,bet labai rekomenduoju paskaityti ta pirmaja :)