Knyga sudomino, kai perskaičiau vienos autoritetingos knygų ryjikės atsiliepimą. Taip, knyga tikrai sukrečianti. Visa istorija pasakojama be jokių tabu ar ribų, su keistom asociacijom ir dar keistesniu siužetu.
Keliais sakiniais papaskoti, kas vyko nėra paprasta… Keista šeima: du „sūnūs“ ir tėvas, kurie gyvena sename dvare atsiskyrę nuo miestelio, rūsyje uždarytas Teisingasis Atpildas, senas arklys ir mistika aplink, kurią užrašo metraštininko plunksna. Tėvas labai keistas – užsiima įvairiausiais pratimais, o laisvalaikiu duoda į skūrą vaikams. Vieną dieną tėvas nustoja kvėpuoti ir štai čia prasideda nuotykiai.
Vaikai labai buvo priklausomi nuo tėvo – jis buvo lyg laidas su pasauliu, nes eidavo į kaimą, priimdavo giminiguosius ir pan. Dabar vaikai privalo susitvarkyti patys, palaidoti tėvą, atremti iš kaimelio atėjusius giminiguosius, kurie nori pasisavinti turtus. Visas pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis, pradeda aiškėti įvairiausios paslaptys.
Labiausiai patiko laisvas knygos rašymo stilius ir grakščiai suderinti žodžiai, netikėčiausiai terminai ir reiškinių pavadinimai… Intriga ir mistika tiesiog pulsuoja kiekviena pastraipa. Taip paprastai pasakojami ganėtinai subtilūs dalykai, o taip mistiškai atskleidžiami savaime suprantami reiškiniai. O kur dar tas magiškas „o tu, ša“ vis įsiterpiantis į tekstą.
Rašytojas pasakoja skaudžią ir neielinę istoriją su daugeliui ganėtinai šlykščių smulkmenų. Atrodo, kad ne žmonės šitos knygos veikėjai, o kažkokie pasąmonės tvariniai. O gal taip ir yra…
Ne, aš nespiegiau kaip mano kolegė, bet knygą vertinu tikrai gerai. Meistriška psichodelika.
Ivertinimas: 9/10
Originalus pavadinimas: La petite fille qui aimait trops les allumettes
Puslapiai: 190
Leidykla: Alma Littera
Leidimo metai: 2007
Komentarų: 1
labai originali knyga.pasakojimas..net nežinau..neįtikėtinai tikroviškas. tai, kaip aprašomas mergaitės – berniuko mąstymas,- sukrečia, gal taip galėčiau pasakyti