Šįmet pirmą kartą apsilankiau svarbiausiame knyggraužių metų renginyje – Knygų mugėje. Į Vilnių keliavom šeštadienį. Kokie įspūdžiai? Daaaaug žmonių, daugybė jų – Litexpo pasidarė per ankštas… Ir kas čia skundėsi, kad lietuviai neskaito? Na, dar daug knygų. Tiesą, kainos tik šiek tiek mažesnės nei knygynuose (nors ten per išpardavimus bei akcijas kai ką galima rasti daug pigiau). Vis tik įsigijom tai, ko norėjom.

Labai džiaugiausi, kad atvažiavom iš pat ryto. Traukinukas iš Kauno atpūškavo su minia kauniečių, ištroškusių tų juodų avelių, urios ganosi baltose Litexpo lankose. Šiek tiek pasitrankėm po Vilniaus stoties iškodami, kur sustoja tas 16 troleibusas (keista sistema…). Po to nusipirkę bilietus (laimei laukti teko visai neilgai – vis ik rytas, šiek tiek po dešimtos) patekom į knygų šventovę. Pasivaikščiojom tarp stendų, įsigijom keletą knygų (ir gerai, nes dar buvo galima prieiti prie stendų). Tada nusprendėm pažiūrėti operą vaikams „Bruknelė“. Labai patiko – pamačiau ir išgirdau vilniškius operos solistus. Po to sulaukėm Roberto Petrausko knygos pristatymo – turbūt nereikia sakyti, kad ši knyga atsirado mūsų krepšyje. Su autoriaus parašu. „Tyto alba“ tikrai pataikė išleidusi šį „istorinį detektyvą“. Pristatymas labai suitrigavo ir neabejotinai užsimaniau perskaityti šią knygą. Dar paklausėm protingų filosofų minčių apie Erosą (knygos „Summa erotica“ pristatymas). Nenustebau ten sutikusi savo filosofijos dėstytoją. Bersitrankydami tarp stendų matėm Čekuolį, Donskį, Gustavą pasirašinėjančius ir apsuptus gerbėjų. Tokie paprasti tie žmogeliai iš TV atrodė…

Išėjus iš konferencijų salės buvom nemaloniai nustebinti – žmonių knibždėlynė. Teko net palaukti eilėje, kad nusileistume laiptais ir iš ten ištrūktume. Tada pasivažinėjom nemokamu autobusu iki Vilniaus centro. Užkandom ir grįžom į Kauną. Iš tiesų renginys labai patiko. Gaila, kad negalėjom likti. Labai norėjau nueiti į susitikimų su rašytoja Sofi Oksanen. Bent jau grįžau su „Valymu“ maišelyje – padoria kaina, kokią galiu mokėti už knygą.

Gražu, kad Knygų mugėje buvo tiek daug veiklos vaikams. Turbūt pusę dienos galima ten praleisti ir pasinerti į knygos kūrimo pasaulį.

Svarbi išvada – į Knygų mugę reikia eiti su aiškiu planu ir žinoti, ko nori. Taip pat išanalizuoti programą ir susiplanuoti kiekvieną minutę. Kitaip galima pasimesti. Kitąmet, jei tik bus galimybė, būtinai vėl ten apsilankysim.