Pirmieji pilvelio gyventojo judesiukai pasijautė dar prieš kelias savaites, ir prie jų pačių jau pripratau – nepabundu naktį vos mažiuliui krustelėjus, kaip būdavo iš pradžių. Tačiau prie šito neapsakomo jausmo, kai vaikutis iš vidaus praneša apie save, nenoriu priprasti :) Jis toks malonus, šildantis ir, svarbiausia, pranešantis, kad viskas su mažuoju burbuliuku yra gerai.
Nedrąsūs pirmųjų judesių savaičių krebždėjimai jau praeityje – TukTuk spardosi kaip didelis, laigo po savo valdas kiaurą parą ir kartais nevengia mamos pakankinti net itin stiprokais pareiškimais apie savo aktyvų būdą.
Todėl kai gydytoja nurodė registruoti ir žymėti vaikelio judesius tokioje specialioje lentelėje, susijuokiau – taigi jis juda praktiškai nuolat! :) Ginekologė jai patvirtino – duodasi taip, kad sunku išmatuoti visokius ten ilgius ir apimtis ar širdelės ritmą užfiksuoti echoskopuojant, nes vienoje vietoje tiesiog nepabūna nė keliolikos sekundžių. Aš toliau juokiuosi jau iš jų abiejų – gi puikiai žinau, kad TukTuk nemėgsta, kai mamytė ant nugaros guli (nežinantiems – būtent taip ir reikia tiriant echoskopu), ir tuoj ima visais jam žinomais būdais protestuoti prieš tokią padėtį :)
Dėl tos pačios priežasties jau beveik susitaikėme, kad lyties iki gimstant tiksliai galime ir nesužinoti. Na ką, juk siuprizus mėgsta visi, ar ne? Tai kodėl dar vieno sau nepasidovanojus :)
Dar echoskopijos metu supratau, kad aš pati jaučiu ko gero nedaugiau pusę visų TukTuk atliekamų viražų – stebėjau mažiulį ekrane ir mačiau, kad kai kurie judesiai manęs tiesiog nepasiekia. Dar truputį mažiau to aktyvizmo jaučiasi pridėjus ranką – todėl tėtis nuolat pavydi, kad jam kartais reikia luktelti, kol mažiulis stipriau pasivartys, kad pajaustų tuos judesius :) Tačiau iš echoskopijos aišku, kad laukiame išskirtinai aktyvios atžalos :)
Žinoma, gydytoja nuramino, kad viskas čia normalu – mažiulis paprasčiausiai tikras aktyvistas jau nuo pirmųjų dienų. O aš ką – visai nenustebau, juk galvojau, kad taip ir turi būti. Svarstome sau su vyru, ar auga šelmis vyrukas, ar nenustygstanti mergiotė :) Bet kuriuo atveju, didelis šansas, kaip pajuokavo gydytoja, kad giminėje bus pirmas sportininkas/-ė :)
O aš išradau naują tos vaisiaus judesių stebėjimo lentelės pildymo būdą. Ją reikia pildyti 1-2 kartus per dieną, tam nurodoma skirti 30 min ryte, po pietų ar vakare. Atsigulus ant šono, skaičiuojamas kiekvienas mažylio krustelėjimas, ir lentelėje silpni judesiai pažymimi „-“, stiprūs – „|“, sukimosi judesiai – „O“. Jei vaikiukas juda kelis kartus iš eilės be pertraukos, tai pažymima kaip vienas judesys. Normalu laikoma, kai pastebimi bent 5 vaisiaus judesiai per pusvalandį, o jei jų yra daugiau, tą dieną galima dar kartą ir nebeskaičiuoti. Tai aš ir nesivarginu tų kryžiukų-nuliukų dėlioti, taip ir rašau kiekvienos dienos eilutėje – „Juda nuolatos“. Galvoju, jei jau skaičiuoti sąžiningai, tai man būtų apskritai tikslingiau ir lengviau fiksuoti laiką, kada TukTuk nejuda… :)
O man dar vaidenasi, kad jau ir bendrauja su manim tais savo judesiais stebukliukas. Nežinau, kiek tai gali būti tiesa, kiek mano įsitikinimas, bet apie jam nepatogias mamos pozas tai praneša tikrai. Taip pat judrumas itin suaktyvėja važiuojant troleibusu, kai mama ilgai tyli ir kai tėtis pakalbina „į bambą“ :) Kai mama entuziastingai plepa, mažylis aprimsta. Tėtis sako, kad čia negerai, nes išmoks pliurpti iš mamos, ir auginsime ne tik aktyvistą, bet ir pleputį :) Kažkada šią savaitę TukTuk turėtų imti jau skirti šviesą ir tamsą, tai laukiu, ar ir tai kaip nors sukoreliuos su fiziniu aktyvumu :)
Linksmiausi epizodai, susiję su judesiais, nutinka tuomet, kai TukTuk tiek įsismarkauja, kad jo spyriai ir kūlversčiai pasimato plika akimi – tuomet subanguoja visas pilvelis, arba kuriame nors jo šone staiga iškyla ir dingsta nemažas kauburėlis.
Taigi jei šneku su kuo nors, ir žmogaus akys staiga išsiplečia ir įsispitrija man į pilvą, iškart suvokiu, kad mažiulis įsismarkavo. Viena draugė vos neapalpo po tokio cirko pasirodymo :)
O kai TukTuk eilinį kartą davė publikai vaizdų važiuojant troleibusu, netoliese stovintis kokių šešerių-aštuonerių berniukas perbalo ir pasislėpė už savo mamos :) Vaiko mama apsižvalgius taip ir nesuvokė, dėl ko jos berniukas persigando.
Mažius matyt pagalvojo, kad aš mažų mažiausiai drambliuką prarijau, o gal net patikėjo pasakomis apie raganas ir suvokė, kad galėjau ir kokį blogai besielgiantį vaikiūkštį sumaumoti :)


2009 Liepos 26 d. 22:29 nuoroda
Man tai labai pazystama, patikekit- koks mazylis buvo ,,namelyje“, toks ir po gimimo… dabar jau 2 metukai ir nei minuletes ramybes. As ji dievinu! Sekmes ir kantrybes mamytems auginat nenuoramas.
2009 Liepos 30 d. 19:35 nuoroda
kiek tau savaičių, zalia.mama? Smagu skaityti tokią patirtį :) aš dar tik laukiu pirmo pasisveikinimo :)
2009 Liepos 31 d. 12:26 nuoroda
Man jau tikrai nedaug liko – eina 32 savaitė :)
2009 Rugpjūčio 1 d. 13:05 nuoroda
Nuostabu!!! Labai graziaiaprasyta, priverte nusisypsoti nekarta :) Esu dar pakankamai jauna vaikams, bet jau is dalies laukiu situ pojuciu, nes jie tokie neapsakomai malonus ir geri, tiek daug duoda seimai… :) Sekmes ir sveikatos Jum ir TukTuk :)
2009 Rugpjūčio 1 d. 14:14 nuoroda
O, pamatysi, jie duoda daug daugiau, nei atrodo iš pradžių :) O šiaip ačiū, ir sėkmės pačiai :)
2009 Rugpjūčio 3 d. 10:23 nuoroda
oho, kokie jūs jau dideli:) Mes tik 18 pradėjom:)
Sėkmingo ir lengvo laukimo:)
2009 Rugpjūčio 8 d. 17:00 nuoroda
Dėkui :)