Taaaip, aš jau naudojuos savo padėtim :) Ir, turėčiau prisipažinti, pakankamai intensyviai.
Nemėgstu aš tų indų plauti, tai kodėl vyro nepaprašius? Juk jis šiuo metu į kiekvieną, kad ir tylų tylų, o kartais ir nebylų prašymą akimis reaguoja kaip į įsakymą, kurio neįvykdžius gali grėsti geriausiu atveju administracinė atsakomybė, blogiausiu – mirties bausmė :D Ir gerai, tariant feministiškai, juk ne jam šitą toną ant pilvo nešioti daugiau nei pusę metų reikia :)
Kita vertus, aš ne tik piktnaudžiauju. Dažnai visgi iš reikalo prašau man padėti. Ir patikėkit, pirmi kartai nebuvo lengvi – aš, išsilavinusi, patyrusi, suaugusi ir savarankiška moteris, staiga turiu imti prašinėti paduoti man kažką nuo viršutinės lentynos, kažką pakelti, kažką nunešti, kažką už mane nudirbti. Aš, ta pati emancipuota ir šiuolaikiška moteris, staiga imu atsilikti nuo pasaulio naujienų, indėlio į šeimos biudžetą, praleidžiu savo eilę gaminti vakarienę ir perleidžiu vyrui siautėjimą namuose su dulkių siurbliu (juk tai valdžios įtvirtinimo procesas :D ) ir apskritai man įdomiau nei visos paminėtos veiklos yra browsinti po visokius maternity&baby e-shop’us, o dažniausiai – tiesiog saldžiai pūsti į akį iki pat pietų. Taaaip, gyvenimas ima suktis apie ateisiantį vaikelį, ir kai kurie dalykai ima netekti svarbos. Bet tapti silpnesne ir prašyti pagalbos vistiek teko išmokti…
Smagu tai, kad mano vyras ne begalvis ir, šiek tiek apsišvietęs, vis geriau suvokia, kokios veiklos man tampa iššūkiais bei kiek poilsio ir kokio maisto man reikia, ir padaro ką nors ar man padeda net nespėjus paprašyti. Šitai man patinka :) Ir, visi skaitantys vyrai, net jei jums tai atrodo banalu ar per daug smulkmeniška, žinokit, visgi yra puikus siurprizas, kai grįžus iš pasisėdėjimo su draugėmis randi skalbinius jau besiskalaujančius skalbimo mašinoj. Arba kol vakare užtrunki vonioj, randi jau pakeistą patalynę. Ir džiugina net tokia smulkmena, kaip apmokėtos sąskaitos, kai prisijungi prie e-banko būtent to padaryti :) O kartą, kai atsibudau po to eilinio miego iki pietų, užmačiau, kaip balkone laistė mano gėlytes. Sakė, pasirodė, kad saulė stiprokai kepina, ir nekenks :)
Dabar, kai šitus atvejus prisiminiau, net gėda pasidarė, kad kartais prašau padaryti ką nors, ką galėčiau ir pati, arba tiesiog todėl, kad žinau, jog nebus atsisakyta :) Bet būti lepinamai irgi yra taip neatsispiriamai gera, ir tas savanaudiškumas man atrodo toks teigiamas, juk viskas vaikiuko labui…
Nors nesu tikra, ar jo labui, ar vien dėl mano užgaidos ką tik jis išėjo nupirkti to dieviško plokštainio su bavariško kremo skonio įdaru :D
2009 Gegužės 8 d. 14:03 nuoroda
nepersivalgyk :) ir netinginiauk :) ir nedusink vyro :)
2009 Birželio 2 d. 18:55 nuoroda
Pasakė pilietis vyras :)