Kaip atsiranda gurmanai, arba Maniakiški meniu atnaujinimai

Neabejoju, kad apie skonio (tiesiogine prasme) pasikeitimus turėtų ką papasakoti kiekviena nėščioji :) Kartais ir man sunku žodžiais išreikšti, ko aš norėčiau paskanauti, ir net po bandymo tai nupasakoti, ta klausiama išraiška vyro veide išlieka :) O kartais ji pavirsta į nuostabos, kai jis pamato, kokius produktus kraunu parduotuvės vežimėlin. Arba net pasišlykštėjimo, kai pasigaminu ką nors iš savo naujojo meniu :)

O tas įvardijimas „naujasis“ tai irgi labai sąlyginis, nes gali keistis tiek kas dieną, tiek kas savaitę. Tačiau būtent dėl to aš ir ragauju produktus ar patiekalus, kurių niekad nenorėjau paragauti, arba tokius, kurių maniau niekada gyvenime daugiau nenorėsianti vėl paragauti :)

Ir kiekvieną kartą, kai užvaldo noras sukirsti ką nors tokio „keisto“ (vyro apibūdinimas :), atmintyje iškylanti scena iš kažkokio filmo ar serialo, kai vyriškis pusę nakties laigė po miestą ieškodamas savo nėščiajai konkrečios rūšies ledų, o pagaliau grįžęs su laimikiu sulaukė reakcijos „fuuu“ ir naujo įgeidžio, visai neatrodo juokinga :) Greičiau reali ir net šiek tiek graudi :)

Pirmiausia, kad ir kaip banalu, kirtau silkes, raugintus agurkėlius, litrais gėriau kefyrą ir kitokias rūgštybes :) Norėjosi ir aštrumynų, bet žinau, kad nerekomenduojama, tai laikiausi…

Vis laukiu, kada užpuls ta saldumynų besotė, apie kurią kalba nėščiosios (aha, jau susiradau tokių draugių :), bet man iki šiol labiausiai norisi mėsos, žuvies, bulvių, daržovių. Kartais ir vaisių – buvo net užėjusios obuolių, po to vynuogių, vėliau ananasų „manijos“ (vėl vyriškio apibūdinimas :)

Apskritai tos manijos irgi dažnos – kai jau užsinoriu kokio produkto arba patiekalo, tuomet tik jo ir noriu. Kokias 2-3 dienas, kol neatsivalgau, o tuomet vien vaizdas tos buvusios „manijos“ jau pykina :)

Kartais net pačiai neaišku, ko norėčiau, tik aišku, kad nieko, ką matau šaldytuve :) Tuomet geriausias vaistas – kelionė parduotuvėn. Ten iškart rankos pačios išsitiesia į reikiamą produktą. Arba produktus :) Ir nemažais kiekiais prigriebia :)

Jei išeinu viena, vyras apie naują „maniją“ sprendžia atsidaręs šaldytuvą.

- O, pas mus alyvuogių dienos nusimato, – nusišypso ir ištaria, man sugrįžus atvėręs jį ir pamatęs kelis stiklainiukus su įvairiausiomis rūšimis šių uogyčių :)

Džiaugiuosi, kad mano organizmas vis dar tebėra protingas ir man nesinori kokių nors bulvių traškučių ar kolos, nes žinau, kad bet kokiems maistiniams įgeidžiams atsispirti yra sunku :)

Visgi, per tuos mėnesius prisivalgiau tiek keistenybių, kad jau pačiai darosi įdomu, kas toliau :) Įspūdingiausi pavyzdžiai, atrinkti pagal atitinkamai įspūdingiausias vyro išraiškas:

  • kisielius. Vieną kartą ragautas vaikystėje, ir nuspręsta, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Aha, jau žinau – niekada nesakyk niekada :)
  • švieži agurkai. Na taip, aš juos ir taip valgau, bet tuo metu man nereikėjo nieko kito – nei duonos, nei mėsos, nei kitų daržovių. Sakau rimtai – valgiau vienus agurkus, o vien jų kvapas versdavo seiles išsiskirti…
  • juodieji serbetai. Teko tenkintis šaldytais ir trintais. Tiko beveik su viskuo :)
  • ledai. Čia ne produktas buvo keistas, o kiekis. Taigi, ne ledai, o daaaug daaaug daaaaaug ledų, geriausia – vanilinių. Po kelis kilogramus per dieną. Po savaitės ledų dietos nuėjusi į parduotuvę pripirkau tiek mėsos, kad netilpo šaldytuvan.
  • o pabaigai – variantas, nuo kurio supykino mano vyrą. Ir turbūt panašiai paveiks visus, lankiusius tarybinį vaikų darželį :) Pieniška. Sriuba. Grikių. Aha, ant kurios vėliau ta plėvelė… Gerai, gerai, nepasakosiu :) Valgiau kokią savaitę. Kasdien :D

Aš tai su smalsumu, o vyras su šokiu tokiu atsargumu laukia naujų įgeidžių. Tiksliau, manau jis bijo, kad „kris“ ir kiti produktai, kurie iki šiol buvo mūsų abiejų sąraše „Nevalgoma“. O gal labiausiai bijo, kad jie į tą sąrašą ir nesugrįš :) Nes ištverti laikinas „manijas“ nėra labai sunku, bet kaip būtų, jei aš tą minėtają sriubą pamėgčiau ir kartas nuo karto valgyčiau visą likusį gyvenimą, ką? :)

Meile, aš tau sakau – kol kas grybai man vis dar tebeatrodo tokie pat bjaurūs. Kol kas :D

Trackback URL

, , , , , , , , , , , , , , , , ,

Komentarų: 6

  1. zalia.mama
    hmm
    2009 Balandžio 17 d. 15:39 nuoroda

    labai idomus blogas. daugiau irasu! :)

  2. zalia.mama
    zalia.mama
    2009 Gegužės 8 d. 11:21 nuoroda

    Bus :)

  3. zalia.mama
    mommy
    2009 Birželio 1 d. 16:03 nuoroda

    Vat su ypatingo maisto norais ir man buvo kažkas siaubingo. Vidury žiemos užsimaniau šaltibarščių. Darydamasi arbatą su citrina pusė citrinos pati sugrauždavau (dabar pagalvojus tai net žandus sutraukė), šokoladai dingdavo kilogramais, eidavau į parduotuvę vien dėl tų mažiukų marinuotų agurkiukų :)

  4. zalia.mama
    zalia.mama
    2009 Birželio 2 d. 18:08 nuoroda

    Ėhė, pažįstami vaizdeliai – citrinas irgi graužiau kilogramais, o agurkiukų jei nebūdavo šaldytuve, tai jau išvis katastrofa…

  5. zalia.mama
    as
    2009 Birželio 21 d. 11:49 nuoroda

    O vat man tos manijos nera,nedomina nei bulves nei silke viskas atrodo fuuu…valgau baronkites sausas ir pieniska sriuba mazu makoronu,mesa net paziuret negaliu,sunku labai pykina,

  6. zalia.mama
    RRR
    2011 Vasario 23 d. 17:56 nuoroda

    super mintys, patinka. pati laukiuosi , kartais skaitau ir galvoju cia apie mane :D

Labas, palik komentarą :)

LEISTINAS XHTML ŽYMĖJIMAS:

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Komentarų RSS