Žalia Mama

Šaipėsi vyras iš manęs, šaipėsi, kad gresia man visokios isterijos ir depresijos, ryšium su tais visais hormonų pakitimais nėštumo metu, o dabar prisišaipė sau – tenka jam kęsti mano naujausius viražus :)

Iš tikrųjų, pastebėjau, kad daugelis dalykų, į kuriuos sugebėdavau numoti ranka, dabar ėmė mane erzinti, ar net gerokai nervinti. Tarkim, jei tokius įvykius/dalykus sudėliotume į savotišką „Erzinimo skalę“, tai tie, kurie seniau atsidurdavo ant padalų 0-3, t.y. į juos aš nekreipdavau dėmesio, ar, blogiausiu atveju, suburbėdavau kažką po nosimi, dabar pakilo iki 5-7 padalos, ir jau iššaukia tokius gerokus paburbėjimus arba kandžias pastabas, išbeldžiamas pro sukąstus dantis :)

Aišku, proto nepraradau, ir po to, apgalvojus, suvokiu, kad eilinį kartą be reikalo priskaldžiau iš adatos vežimą :) Bet emocijos valdo ir užvaldo. Aš manau, kad jei šiuo metu tebedirbčiau (o dirbau vadovaujamą darbą), mano pavaldiniai manęs „saule“ daugiau nebevadintų :) Turbūt perkrikštytų į kokią „raganą“, geriausiu atveju :D

Mūsų švelniai chaotiškas, bet itin patogus butelis man dabar sukelia pedantiškumo priepuolius, ir mano vyras nesupranta, dėl ko aš čia purkštauju – taip gyvenom nuo pat pradžių, ir abiem buvo gerai…

Bet koks žmonių nesupratingumo ar bukumo pasireiškimas iššaukia bent jau padūsavimus, kad aplinkui vieni kvailiai. O kartais taip norisi gerokai užvožti kokiai žioplai kasininkei…

Žodžiu, ryški saulė erzina, lietus irgi negerai :)

Aha, taigi išlindo ir šiaip nelengvo charakterio „hardcore“ puselė :) Vyras vis atsargiai užsimena, kad labiau naudočiausi savo linksmąja, optimistiškąja dalimi, kuri seniau būdavo pagrindinė, ir juokaudamas vis paklausia, kada baigsis šitas šalutinis poveikis, ir jis galės nustoti vaikščioti po namus ant pirštų galų :) O aš, nors žinojau ir seniau, tik patvirtinau sau, kad turiu puikų, supratingą vyrą su geru humoro jausmu, kuris pakęstų mane (na, bent jau kažkiek laiko:), net jei būčiau n kartų bjauresnė nei paprastai :) Taigi stengiuosi valdyti savo „užplaukimus“ :)

Ir ką – vėlgi, kaip ir su pavargimu, negaliu nieko pakeisti :) Tai yra didysis nėštumo trūkumas ir privalumas kartu – negali įtakoti daugumos dalykų, kurie vyksta organizme tiek fizinėje, tiek dvasinėje plotmėje.

Tačiau visada turi labai gerą, tvirtą ir nepaneigiamą pasiteisinimą, kurį ištarus akimirksniu atleidžiamos visos nuodėmės – aš juk nėščia… :D

Trackback URL

burbėjimas, charakteris, emocijos, erzinimas, geras vyras, hormonai, isterija, juokai, nervai, nėštumo privalumai, nėštumo trūkumai, pasiteisinimas