Tas žmogus, kuris pavadino šitą jausmą rytiniu pykinimu, mažų mažiausiai apsiriko dėl paros laiko. Nes supykinti gali bet kada. Ir nuo bet ko, ir bet kur.
Aš jau žinau, kad ryte galima lengvai jo išvengti iškart ką nors įmetus skrandin, nors ir pora razinų – padeda. O dar kai tas nuolatinis alkis kamuoja, tai ir prisiminti nereikia – kojos pačios ryte veda prie šaldytuvo. Ilsintis ar ramiai sėdinti jis paprastai nepuola. O jei ir užpuola, man užtenka giliau pakvėpuoti, ir nuslūgsta.
Bet nuo pykinimo, kurį sukelia važiavimas troleibusu, dar neradau veiksmingų priemonių. Bėda ta, kad troleibusuose yra net ne vienas pykinimą sukeliantis veiksnys :)
Jei jums atrodo, kad troleibusai nekrato, arba daro tą labai menkai, palaukit, kol būsit nėščios. Aš irgi seniau nepastebėdavau tų skraidymų, užgazavimų, staigių stabdymų ar kitokių Šumacherio talento pasireiškimų. O dabar man rodos, kad tie vairuotojai specialiai lekia ant visų duobių, kalnelių ir mygia stabdį likus pusei metro iki perėjos. Nuo to kratymosi atrodo, kad skrandis per gerklę iššoks, ir nesvarbu, ar jis pilnas, ar tuščias. A, tiesa, šiek tiek geriau būna, jei stoviu…
O jau su bomžais tai tikrai visi esat susidūrę. Ir dauguma tikit, kad sergate ypatingo bomžo dėmesio pritraukimo sindromu, nes būtent prie jūsų jie nori atsisėsti, būtent su jumis nori pakalbėti, būtent iš jūsų jie prašo lito ar cigaretės… Be abejo, kamuoja šis sindromas ir mane :) Gelbėdamasi aš pabėgdavau nuo jų į kitą troleibuso galą ir baigtas kriukis. Dabar tai nepadeda. Aš juos užuodžiu per visą troleibusą, ir, be abejo, nuo to kvapo taip pykina, kad paskutiniu metu nerizikuoju apvemti aplink mane esančių pakeleivių, ir vos pajutusi kokį įtartiną kvapą, nesidairydama jo šaltinio lipu kitoje stotelėje laukan. Ir tikiuosi, kad troleibusų loterija man bus sėkminga, ir kitas atvažiuojantis vielabraukys neturės dvokiančio siurprizo viduje…
Jau turėjot suprast, kad nėščiosios ir šunys dalijasi vienu bendru bruožu – šuniška uosle. O jei ta jautri uoslė pagauna nors menkiausią nemalonų kvapą (o tokių kvapų spektras nėščiosioms prasiplečia kelis kartus ir nenustoja nuolat kisti), skrandis jau ima šokti pasiutpolkę… Todėl važiuojant troleibusu pusryčius laukan kviečia ne tik bomžų smarvė, bet ir cariniais kvepalais tiesiog apsiliejusios vyresnio amžiaus inteligentijos damos su skrybėlėmis, iš tolo su palydinčiu kvepalų debesiu atplaukiančios fyfutės, tabaku ir alum trenkiantys nesiskutėliai, prakaitu atsiduodantys nevalos ir sportininkai, pelėsiais dvelkiantys varguoliai ir kitokie kvapniosios publikos atstovai, išsiskiriantys tik jiems būdingais aromatais :)
Ir sakau aš vyrui, kad tas, kas ateityje išras teleportavimąsi, pirmiausia sulauks pagerbimo iš nėščiųjų, kurios yra priverstos kratytis viešuoju transportu…
2009 Vasario 27 d. 11:24 nuoroda
O Dieve, belieka užjausti :)
Beje, iš dalies suprantu – mane nuo mažumės džiugina jautri uoslė ir jautrus skrandis. O jei dar neišsimiegu dorai, ohoho…. stipresnis kvapas erzina ir turiu drūčiai laikytis, kad netektų keisti troleibuso/autobuso…
2009 Kovo 21 d. 10:22 nuoroda
man irgi kartais (at)rodo(s), kad tie vairuotojai specialiai lekia ant visų duobių, kalnelių ir mygia stabdį likus pusei metro iki perėjos…
2009 Kovo 22 d. 11:06 nuoroda
Iš dalies galėčiau juos suprasti, darbas ne pats įdomiausias :) Bet atsakomybės jausmas jame turėtų būti stipresnis…