Lietuvos Web 2.0: augintinių mylėtojų socialiniai tinklai

Paskelbta: 2010 Kovo 16 d.

gyvunu-socialinis-tinklasJau rašiau apie lietuviškus socialinius tinklus paminėdamas tik pačius bendriausius, todėl ir populiariausius. Be bendrinių socialinių tinklų “apie viską” Lietuvoje dar egzistuoja keletas labai aiškiai apibrėžtų pomėgių socialiniai tinklai, vienijantys žmones, kurie noriai dalinasi jų bendro pomėgio informacija, patirtimi, įvykiais. Šį kartą norėčiau apžvelgti vieno tokio pomėgio socialinius tinklus. Tai – mūsų augintiniai. Jei žmogus apie save nemėgsta labai pasakoti, apie savo katiną ar šunį jis gali pasakoti valandų valandas. Internete irgi panašiai – esama labai daug žmonių, kurie vos ne fanatiškai rūpinasi savo saugumu ir asmenybės neliečiamumu, tačiau šioje srityje gali apie savo augintinius kalbėti ką tik nori, net su jais tapatintis.

Naminių gyvųnų mylėtojų socialiniai tinklai yra labai populiarūs pasaulyje. Aišku, ne iki Facebooko lygio, tačiau esama tikrų gigantų. Lietuvoje taip pat yra ne vienas toks socialinis tinklas.

Pastebėjau, kad esama aiškaus pasiskirstymo tarp šunų ir kačių mylėtojų, tuo tarpu žuvyčių, triušių, įvairių graužikų, paukščių, reptilijų ir kitų mažiau populiarių gyvūnėlių globėjams tenka susirinkti tik po vienu stogu arba dar uždaresnėse bendruomenėse, o kartais tiesiog didesnio forumo kategorijoje. Diskriminacija? Galbūt, bet natūralu, kad daugiausiai dėmesio gauna žmogaus draugas šuo ir žmogaus viršininkas katinas.

Šunų mylėtojų socialiniai tinklai

Kokia informacija aktualiausia šunų socialiniuose tinkluose? Visa, susijusi su šunimis ir jų priežiūra bei gyvenimu: veislės, sveikata, grožis, maistas, būdos ir voljerai, dresiravimas, juokingi įvykiai, foto, video, naujienos apie įdomius šunų žygius, globa air pastarųjų metų įvykiai Lietuvoje, kai šunys žudomi su didžiausia išmone. Apie tai bendrauja šunų savininkai, dalinasi savo mintimis, patirtimi.

Bone.lt – lietuviškas socialinis tinklas šunelių savininkams ir mylėtojams. Čia galima rasti tikrai daug informacijos apie šunis, jų priežiūrą ir įsigijimą. Nepaisant gausybės įvairių informacinių resursų, čia pagrindinis užsiėmimas yra nuotraukų peržiūra, virtualių kauliukų ir kitų dovanėlių dovanojimas, komentarai, diskusijos.

LT.uniteddogs.com – pasaulinio šunų mylėtojų socialinio tinkle lietuviškoji versija. Joje informacinių resursų mažiau, tačiau apstu galimybių bendrauti, dovanoti, dalyvauti įvairiuose konkursuose.

Kačių mylėtojų socialiniai tinklai

Informacija kačių socialiniuose tinkluose panaši, kaip ir šunų, tačiau ten vietoj dresūros daugiau kalbama apie katės įpročius bei charakterio suprantamumą. Žiaurus elgesys prieš kates Lietuvoje yra retesnis reiškinys, tačiau globa taip pat labai svarbi tema. Žinoma, nuotraukų ir video čia daugiau, nes katytės gyvename namie, kur po ranka visada guli fotoaparatas.

Mice.lt – neaišku, ar katytės vardu ar angliška pelyte pavadintas kačių mylėtojų socialinis tinklas priklauso tiems patiems savininkams, valdantiems ir Bone.lt bei internetinį žurnalą apie gyvūnus ZOO (jame yra tik du skyriai skirti kačių ir šunų aktualijoms). Jame taip pat apstu nuotraukų, bendravimo tarp savininkų, ekspertų patarimų.

LT.unitedcats.com – užsienietiškojo kačių socialinio tinklo lietuviškoji versija, kurioje daugiau bendraujama, patirtimi dalinamasi įvairiuose klubuose, grupėse ir forumuose.

Bendriniai augintinių socialiniai tinklai

Nepaisant šunų ir kačių populiarumo, kitų naminių augintinių mylėtojams taip pat yra kur pasireikšti. Tiesa, šios pakraipos socialinis tinklas labiau primena virtualiąją bendruomenę, tačiau vis tiek tai išlieka puiki vieta dalintis savo patirtimi ir prašyti pagalbos.

Augintinis.lt – bendrinis augintinių socialinis tinklas, kuriame gali bendrauti įvairiausius gyvūnus laikantys žmonės, net žirgus.

Zoo.lt – virtualus zooparkas. Klaidinantis pavadinimas, kadangi jame daugiausiai dėmesio skiriama naminiams gyvūnams ir informaciniams resursams apie juos. Aišku, yr air forumas ir fotogalerija, skelbimai.

Animal.lt – tai daugiau informacinių resursų rinkinys bei skelbimai, tačiau bene vertingiausia sritis yra klausimai-atsakymai, kuriuose ekspertai atsako į klausimus, kaip elgtis tam tikrais gyvūno gyvenimo momentais.

Esama dar keletas rimtų informacinių resursų, kurie yra ruošiami ir atnaujinami įvairių draugijų (pvz Bimas.lt) ir veislynų bei veterinarinių klinikų lėšomis. Tai puikios iniciatyvos su šiokiu tokiu komerciniu atspalviu, tačiau gyventi norisi ir jiems. Akivaizdu, kad vis daugiau dėmesio atkreipia gyvūnų prieglaudų tinklalapiai, kurių tikslas – padėti rasti globėjus apleistiems ir paliktiems augintiniams (pavyzdžiui gyvunugloba.lt ar sos-gyvunai.lt).

Jei turite savo gyvūnėlį ir norite apie jį papasakoti ar paklausti patarimo, perskaitę šį straipsnį tikrai turėtumėte rasti jums patinkančią bendruomenę. Aš asmeniškai esu LT.unitedcats.com bendruomenės narys atstovaujantis mūsų katytę Mielę. Tikrai smagu pabendrauti su kitais rusų mėlynųjų augintojais ar tiesiog žmonėmis, kuriems katytė yra papildomas šeimos narys.

Socialiniai Tinklai, Virtualios bendruomenės | Žymos: , , | Nėra komentarų. Būk pirmas!

Lietuviški nuorodų trumpintuvai

Paskelbta: 2010 Kovo 3 d.

urlshortenersNuorodų trumpintuvas (URL shortener) yra paprastas įrankis, sutrumpinantis ilgą interneto nuorodą ir pateikiantis trumpesnį peradresavimą. Kas naudoja mikro-tinklaraščius, tikrai šį naudingą įrankį puikiai žino. Taip pat gerai žino, jog Bit.ly yra geriausias pasaulyje.

Nepaisant monopolininkų, vis tiek norėtųsi pasižiūrėti į lietuviškus produktus. Nesvarbu, kad jie gan primityvūs, neturi daug naudingų funkcijų, nepopuliarūs. Neskatinu naudoti vien tik lietuviškus įrankius, bet žinoti apie juos nepakenks.

Tiny.lt – turbūt vienas iš profesionaliausiai sukurtų nuorodų trumpintuvų. Jis sutrumpina bet kokią nuorodą iki 22 simbolių. Turi ir savo naršyklės mygtuką (bookmarklet) greitam trumpinimui. Tereikia tik paspausti naršyklėje įdėtą nuorodą ir puslapio adresas, kuriame tuo metu lankytojas yra, automatiškai sutrumpinamas.

Blake.lt – šis lietuviškas mikro-tinklaraštis turi savo integruotą URL trumpinimo paslaugą. Sutrumpina iki 21 simbolio.

TavoDNS.net trumpintuvas – šis trumpintuvas yra įdomus tuo, kad galima pasirinkti, kokį trumpą domeną naudoti – 7z.lt, qu.lt, gol.lt ir din.lt. sutrumpinama iki 18-19 simbolių.

Trumpink.lt – dar vienas paprastas lietuviškas trumpintuvas. Turi savo API. Trumpinama iki 23 simbolių.

IX.lt – labai trumpas trumpintuvas. Lietuviška domeno galūnė ir lietuviškų puslapių reklama išduoda, kad prie jo kūrimo rankas prikišę lietuviai. Sutrumpintas adresas yra 17 simbolių.

2c.lt – dar vadinamas „Dviem citrinomis“ ilgas nuorodas trumpina iki 18 simbolių ir daugiau nieko. Net nėra paspaudimų statistikos.

WQ.lt – dar vienas lietuviškas gražaus dizaino trumpintuvėlis, kuris ne vien tik trumpina ilgą nuorodą iki 16 simbolių (trumpiausias iš paminėtųjų), bet ir ilgina ir taip ilgą nuorodą.

Šios paslaugos nereikėtų maišyti su nemokamu subdomenų paslauga (Ten.lt, KDE.lt, 6x.lt, v4.lt ir t.t.), kuri leidžia susikurti trumpus subdomenus savo sukurtiems puslapiams. Ši paslauga labai mėgstama šiukšlintojų, kurie naudojasi įvairių nemokamų puslapių talpinimų paslaugomis.

URL trumpintuvą gali pasidaryti bet kuris trumpo domeno savininkas, nes yra sukurtas ne vienas atvirojo kodo skriptas, leidžiantis nesunkiai trumpintuvą įdiegti savo svetainėje. Vienas toks yra PHPurl, taip pat YOUrls. Ir šiaip apstu internete patarimų, kaip susiprogramuoti savo trumpintuvą nuo nulio. Klausimas, ar apsimoka gaišti laiką, kai yra nuostabių gatavų produktų, paliekamas trumpo domeno savininkui ir programuotojui.

P.S. Man pačiam teko dirbti prie URL trumpintuvo URLoo.com, tad žinau šiek tiek šį produktą ir „iš vidaus“.

Įrankiai | Žymos: , | 3 Komentarai

Lietuviški tinklalapių nuorodų katalogai (direktorijos)

Paskelbta: 2010 Vasario 18 d.

katalogasMano bandymas kažką katalogizuoti ar kitais būdais klasifikuoti lietuviškus resursus kai kam kelia juoką. Juokimės kartu, nes kuo daugiau vitamino C prigamins organizmas, tuo geriau. Dar į pagalbą pasikvieskime tų 30 lietuviškų tinklapių katalogų savininkus ir prižiūrėtojus (webmasterius), kad būtų dar linksmiau. Tik jiems nėra iš ko juoktis, nes bent pusė savo darbą daro rimtai, atsakingai ir net bando uždirbinėti pinigus.

Kaip jau supratote, apžvelgsiu tinklapių administratoriams ir SEO specialistams naudingą įrankį – interneto svetainių direktoriją, lietuviškai vadinamą katalogu.

Tinklalapių katalogas yra puikus įrankis paskelbti apie savo administruojamą svetainę, ją aprašyti. Lietuva nedidelė, tokiuose kataloguose daug lankytojų nėra, tad milžiniškų lankytojų srautų tikėtis neverta. Daugiau galima tikėtis naudos iš paieškos sistemų pusės, kadangi nuorodų katalogai gali būti labai vertingi. Ne visi, aišku. Nuorodų kataloge svetainių aprašymai grupuojami pagal temines kategorijas, pavyzdžiui, automobiliai, laisvalaikis, verslas, pažintys ir t.t. Retas kuris nuorodų katalogas turi žymes (tags), kurios leistų vieną svetainę patalpinti į kelias kategorijas, pavyzdžiui, tinklaraščiai apie automobilius būtų patalpinti tiek automobilių, tiek tinklaraščių kategorijose. Patalpinimas į tokias direktorijas dažniausiai yra nemokamas ir jokios registracijos nereikalauja. Kai kurios prašo registruotis, tačiau registracija nėra sudėtinga. Dažnai prašoma įsidėti atgalinę nuorodą į katalogo puslapį, tačiau lietuviškose direktorijose tai nėra privaloma.

Pereikime prie konkretaus sąrašo. Pateiksiu 3 sąrašus. Pirmasis – 10 rekomenduojamų direktorijų, kurios yra gana vertingos arba gana operatyviai tvarkomos, antras – eilinės veikiančios direktorijos, trečias – apleistų katalogų sąrašas. Gal kada nors jais kas nors pradės rūpintis?.. ;)

DMOZ.org – pasaulyje pats didžiausias ir gerbiamiausias katalogas, turinti ir lietuvišką sekciją. Gaila tik, kad jame nuorodos atsiranda iš lėto dėl moderatorių stokos. Jei pavyksta per keletą mėnesių čia papulti, galite savo laikyti sėkmės kūdikiais ;)

Surask.lt – katalogas labiau primenantis lietuvišką paieškos sistemą. Jame surinkta tikrai daug lietuviškų tinklalapių. Kaip ir visur, pagrindinė problema čia yra pasenę ir nebeveikiantys tinklalapiai, kurie neleidžia veikiantiems atsidurti sąrašo viršuje.

WebOaze.lt – originalių interneto svetainių katalogas, pateikiantis ne tik aprašymą, bet ir puslapio atvaizdą (screenshot). Tiesa, užtrunka keleta dienų įkelti naują svetainę.

Online.lt – seniausias lietuviškas interneto svetainių katalogas, iki šiol administruojamas Vlado Palubinsko. P. Vladas svetaines katalogizuoja savo nuožiūra, todėl iš anksto sunku pasakyti, kur svetainė atsires ir kaip bus pavadinta.

500.lt – katalogas, kuriame reikalinga registracija. Taip pat jame galima publikuoti ir straipsnius.

Zinomas.lt – katalogas, kuriame be nuorodos pridėjimo dar aiškinama ir apie SEO.

Nerandu.lt – katalogas geras, tik turi blogybę dėl SEO, kadangi visos nuorodos yre peradresuojamos siekiant skaičiuoti paspaudimus. Tai nesuteikia vertės paieškos sistemose.

BestWeb.lt – iš tikrųjų čia aptarinėjamos naujausios svetainės, jų dizainas ir funkcionalumas. Be nuorodos galima gauti ir nemažai lankytojų, jei diskusija išsivysto aršesnė.

Links4u.lt – dar vienas paprastas lietuviškų svetainių katalogas. Įdomu tai, kad tie patys kūrėjai turi ir kitą katalogą skirtą tik lietuviškiems tinklaraščiams – Blogis.lt.

NuoroduCentras.lt – katalogas kaip katalogas, tik jame galima surūšiuoti tinklalapius tų bendrovių ir įstaigų, kurios dirba tam tikram Lietuvos regionui, pavyzdžiui, Šiaulių ar Klaipėdos apskrityse.

Štai ir pirmas dešimtukas, kuriame mano manymu turėtų būti visos lietuviškos svetainės. Toliau išvardinsiu veikiančius katalogus, kurie per kelias dienas patvirtina naujai pasiūlytą nuorodą:
systemos.lt/catalog/
e-Puslapis.lt
Pridek.lt
Addlink.lt
Direktorija.lt
ooo.lt
Webdir24.lt
TOPlaisvalaikis.lt
Dainutekstai.lt
Penki.lt Svetainių Katalogas (buvęs Search.lt)
Link-Bin.eu
Nkv.lt

Galiausiai yra dar keletas nuorodų katalogų, kuriuose nuorodos nebuvo patvirtintos per 2-3 savaites, tad vargu ar kada bus patvirtintos. Vienintelė Alexa.lt rašo, kad šiuo metu neveikia ir naujų nuorodų nepriima. Visos kitos apie jokius laikinus techninius nesklandumus nepraneša.

Zipas.lt
Kelk.lt
eCatalog.lt
WebAZ.lt
Nuorodos.itzinios.lt
Sko.lt
w1.lt
Nuorodos.sala.lt
idek.lt
SvetainiuKatalogas.lt
nuorodos.xxi.lt
Tika.lt
Delfi.lt/directory/

Jei turite žinių, kad išvardintieji katalogai vis dėlto turi nemirusius savininkus, kurie kuičiasi po truputį, parodykite jiems šį straipsnį – gal pradės kažką daryti ir iš šio sarašo bus perkelti į antrąjį sąrašą (į pirmajį gali patekti tik Svetainiukatalogas.lt ir Zipas.lt, nes gana neblogai pagaminti).

Aišku, būtų gerai, jei pasiūlytumėte dar keletą nepaminėtų katalogų, kuriuos įvertinčiau praktiškai ir patalpinčiau viename iš trijų sąrašų. Beje, šie sarašai buvo sudaryti atsižvelgiant į tikrų svetainių patvirtinimo laikus – sausio pabaigoje pridėjau vieną savo tinklaraštį, lietuviškų pokerio naujienų portalą LT.pokernews.com bei naujausią verslo žinių portalą PiniguKarta.lt. Praėjus 3 savaitėms ir pasirodė šie rezultatai. Kokią vertę gavo minėtieji puslapiai iš lietuviškų direktorijų pamatysiu tik po kelių mėnesių (nustatyti ne taip jau ir sunku – reikia pasižiūrėti atgalines nuorodas (backlinks) iš Google, Yahoo ir Bing paieškos sistemų ir patikrinti, ar tarp jų yra minėtieji katalogai).

Įrankiai | Žymos: , | 8 Komentarai

Lietuviški interneto įrankiai ir paslaugos: įžanga

Paskelbta: 2010 Vasario 9 d.

Kai tik pradėjau klasifikuoti lietuviškus antrosios kartos žiniatinklio resursus, iš karto pagalvojau apie tai, ką aprašinėsiu toliau. Kad nenutiktų taip, kaip nutinka daugumai teminių tinklaraščių, kai staiga jie ima ir išsisemia. Pasistengsiu dar šiais metais neišsisemti. ;)

O klasifikacija tikrai baigta. Jei pasižiūrėsime į sąrašą, pamatysime, kad neaprašyta liko viešosios enciklopedijos, kurių Lietuvoje nepavyko man rasti (nors lietuviškas įrankis yra – kultivate.eu). Stebėjau kai kurių sričių lietuviškos Wikipedijos pildymą. Atrodo, kad lietuviai pastoviai nesutaria tarpusavyje dėl informacijos tikslumo ir požiūrio kampo. Tai trukdo sukurti išbaigtą lietuvišką enciklopediją internete. Beje, pasaulyje enciklopedijų rinkoje situacija ta pati – WIKI yra monopolininkė, nes visos kitos nieko geresnio pasiūlyti negali.

Dar neaprašiau lietuviškų audio portalų situacijos. Nors populiariausieji socialiniai tinklai ir bando kurti savo muzikos grotuvus, tačiau specialios audio failų saugyklos nelabai yra. Naudojamasi bendinėmis failų saugyklomis, ar net YouTube uždėjus vieną ar daugiau iliustracijų. Be abejo bet koks audio failų platinimas Lietuvoje greitai taptų nusikalstama veikla, nes būtų sukeliami ištisi atlikėjų albumai.

Pradžios puslapių taip pat neradau, nes jei kas tokius ir naudoja, tai daro su sulietuvėjusiu iGoogle ar Netvibes. GeraDiena.lt bandymas registruotiems vartotojams leisti susikurti savo pradžios puslapio informaciją iš pateiktų RSS srautų tikrai nesulygintinas su įvairių įskiepių galimybėmis iGoogle ir NetVibes, bet iniciatyvą tikrai pasveikinsiu.

PDF ar Word dokumentų dalybos daugiau vyksta per DC+ tinklus ar torrentus, nei internete. Gaila, bet tai dažnai irgi susiję su lietuvaičių noru dalintis nuskenuotomis knygomis ir žurnalais.

Taigi daugiau vartotojų turinio apraiškų Lietuvoje nepastebėjau. Jei ką praleidau pro akis, parašykite – pasistengsiu jas atverti dar plačiau ;)

Apie ką rašysiu toliau?

Symbols for web developpingToliau tinklaraštį pakreipsiu lietuviškų įrankių tematika. Šį kartą apsieisiu be klasifikacijos, nes ši sritis yra labai chaotiška, todėl klasifikuoti, grupuoti ar kaip kitaip rūšiuoti nematau prasmės. Kas gi tie įrankiai?

Interneto įrankiai yra pavienės paslaugos, kurios padeda atlikti tam tikrus veiksmus, gelbėjančius internetinio bendravimo srityje. Pavyzdžiui ilgų interneto adresų trumpintuvai (URL shortener) naudojami visuose mikrotinklaraščiuose. Kai kurios didžiausios interneto puslapių talpinimo kompanijos siūlo pasinaudoti nemokamais įrankiais interneto svetainėms kurti. Yra nemažai SEO įrankių, kurie naudingi tinklapius administruojantiems žmonėms ir tinklaraščių autoriams. O kur dar visokie lankomumo skaitikliai ir reitingavimo sistemos… Žodžiu, įrankių yra nemažai, su kuriais būtina susipažinti visiems internete naršantiems žmonėms.

Kodėl aš tai darau? Todėl, kad sunku tuos įrankius rasti paprastiems žmonėms ar tiesiog užsiėmusiems. Paieškos tikrai nemažai laiko suėda, nes lietuviškiems puslapiams vis dar sunkiai sekasi su SEO. Kita priežastis yra lietuvių kalba, kuri leidžia ieškoti daugybe formų – su linksniais ar tik vardininkais, „švepluoju“ raštu ar su lietuviškomis raidėmis (rezultatai labai kartais skiriasi), galų gale vienas reiškinys gali būti vadinamas keliais vardais – anglišku, kaip antai „micro-blogging“, sulietuvintai, pavyzdžiui forumai ar socialinis žymėjimas, ir grynai lietuviškai – tinklaraščiai, pažinčių svetainės ir t.t. Nusistovėjusio pavadinimo nebuvimas reiškia, kad bus bandoma ieškoti su klaidomis, o tai apsunkina resurso suradimą. Esant tam tikram straipsniui, kuriame surinkti ir trumpai pristatyti keli vienos ar kitos paslaugo tiekėjai, išsprendžiama daug problemų. Tokius straipsnius ir bandysiu pateikti.

Kaip pasiseks – matysime per kelis ateinančius mėnesius. Aišku, nepamiršiu ir naujų web 2.0 resursų ar esamųjų reikšmingų atnaujinimų.

Technologijos, Web 2.0, Įrankiai | Nėra komentarų. Būk pirmas!

Lietuviškų tinklaraščių RSS agregatoriai

Paskelbta: 2010 Vasario 4 d.

piltuvasLietuviškų Web 2.0 resursų apžvalgą prieš keletą mėnesių pradėjau nuo lietuviškų tinklaraščių. Dabar vėl tenka prie jų grįžti. Tiksliau ne prie blogofermų ar pavienių tinklaraščių, bet prie vieno iš pagrindinių jų populiarinimų būdų – tinklaraščių RSS srautų agregatorių. Pirmiausiai pabandysiu paaiškinti, kas tai yra, ir su kuo valgoma, nes daugeliui šis reiškinys dar gali būti nežinomas.

RSS agregatorius yra antrosios kartos žiniatinklio įrankis, leidžiantis transluoti įvairių tinklaraščių RSS srautus automatiškai pagal laiką ar tematiką viešai. Tuo jis skiriasi nuo paprasčiausio RSS skaitytuvo (asmeniškai naudoju Google Reader ir Feedly per Chrome naršyklę, tad rekomenduoju), kuriame kiekvienas galime susidėti savo sekamus tinklaraščius. RSS agregatoriaus funkciją turi didžiausias pasaulyje tinklaraščių katalogas Technorati. Vienas populiariausių pasaulyje agregatorių yra AllTop.com, kuriame tinklaraščių ir naujienų portalų RSS srautai skirstomi pagal temas, kurios pateikiamos surūšiuotos pagal abėcėlę.

Agregatorių taip pat nereikėtų maišyti su asmeniniais pradžios puslapiais iGoogle, my.Yahoo! ir Netvibes, kurie taip pat leidžia į pradžios puslapį susikrauti savo mėgiamus RSS srautus, bet vėlgi privačiai.

Tinklaraščių agregatoriaus paskirtis – surūšiuoti visus į duomenų bazę įvestų tinklaraščių įrašus, juos pateikti skirtingais pjūviais, tokiu būdu sudarant skaitytojui galimybę stebėti, kas išpublikuojama realiu laiku. Pasižiūrėkime, ką turime Lietuvoje.

Blogeriai.net – turbūt populiariausias lietuviškų tinklaraščių agregatorius, kuriame tinklaraščiai surenkami pagal laiką. Kiekvieną dieną pateikiami dienos geriausieji (atrinkti puslapio lankytojų pagal balsavimą). Norint patalpinti tinklaraštį, reikia registruotis. Talpinant tinklaraštį galima priskirti iki 5 temų, tik nelabai aišku, kur rasti tų temų nuorodas (kpl kas jos matomos tik visų tinklaraščių puslapyje). Paspaudus ant nuorodos į įrašą puslapis atveriamas su rėmeliu viršuje, kuriame galima vertinti įrašą bei atverti kitą įrašą pagal laiką arba atsitiktinį visiškai. Visos nuorodos yra su peradresavimais, tad šis įrankis neduoda jokios naudos SEO prasme, tačiau lankomumui tikrai turi įtakos.

visiblogai.blogspot.com – jau iš adreso galima suprasti, kad tai tikrai vieno žmogaus iniciatyva. Norint patekti į šį agregatorių reikia parašyti nurodytu el. paštu ir gražiai paprašyti. Šio agregatoriaus autorius peržiūri tinklaraštį ir įdeda (apie neįdėjimo atvejus nežinau ;) ) į bendrąjį sąrašą. Šis agregatorius didelės SEO vertės neduoda, nes tinklaraščiai pastoviai keičiasi. Lankomumas taip pat nedidelis.

Taigi turime tik tiek pačių agregatorių, nors laisvai galėtume turėti dar 3, jei tinklaraščių katalogai Loger.lt, Blogis.lt ir Blogratis.lt ne tik registruotų lietuviškus tinklaraščius, bet ir trauktų jų RSS srautus pagal laiką, nes katalogizavimo funkcijas jie jau turi.

Tiesa, kiekvienas mūsų galime susikurti savo tinklaraščių agregatorių naudodamiesi tokiu įdomiu įrankiu kaip IndividURLs.com. Šis projektas daugiau skirtas išmaniųjų telefonų naudotojams, bet galima sukurtą RSS srautų rinkinuką pareklamuoti ir viešai. Tik registruojantis reiktų atkreipti dėmesį į vartotojo vardą, kuris bus puslapio adrese.

Turime lietuvišką naujienų agregatorių GeraDiena.lt, tačiau jis apsiriboja pačių pagrindinių naujienų portalų RSS klasifikavimu kategorijomis, bet ne asmeniniais tinklaraščiais.

Tikiuosi paminėjau visus agregatorius. Norėtųsi juos vadinti lietuviškai – RSS srautų surinktuvas arba RSS srautų piltuvė, bet pirmiau reikia paaiškinti angliškąjį terminą, o jau tada pratinti prie lietuviškų atitikmenų. Jei ką praleidau, parašykit, su mielu noru sąrašą papildysiu.

Blogai (Tinklaraščiai), Web 2.0 | Žymos: , , , , , , | 3 Komentarai

Darbo paieškos portalai

Paskelbta: 2010 Vasario 1 d.

Darbo paieškos portalus priskyriau prie antrosios kartos žiniatinklio paslaugų dėl vienintelės priežasties – pagal šabloną generuojamos CV. Tai kaip anketa pažinčių portale, kuriame be nuotraukos ir pagrindinių duomenų pateikiama ir išsilavinimo bei darbo patirites informacija. Asmeniniams pomėgiams taip pat skiriama šiek tiek vietos. Tie keli laukeliai, reikalaujantys registruotus vartotojus pasukti galvą ir rašyti apie save atsakingai ir pastūmėjo priskirti darbo paieškos portalus prie web 2.0 resursų. Jei sakysite, kad tai nėra web 2.0 – nesiginčysiu, nes vartotojo generuojamo turinio faktorius čia labai menkas.

darbo-paieskaVisų pirma norėčiau atskirti darbo paieškos įrankius vienus nuo kitų, kad nesuplakčiau visko į vieną krūvą. Reikėtų skirti tikrąsias CV talpinimo tarnybas (pavyzdžiui CV.lt ar CVonline.lt) nuo darbo skelbimų bendriniuose ar specializuotuose darbo skelbimų portaluose (pavyzdžiui, Dirbu.lt, Dirba.lt ar Darbo-skelbimai.lt). Egzistuoja ir trečia rūšis – darbo skelbimų surinktuvai (pavyzdžiui, siulodarba.lt, 123darbas.lt ar darbubankas.lt), kurie surenka ir vienoje vietoje pateikia jau suklasifikuotus darbo pasiūlymus iš kelių CV talpyklų.

Pasistengsiu apžvelgti tik CV talpyklas, kuriose ieškantys darbo turėtų užsiregistruoti ir peržiūrinėti skelbimus.

CV.lt – vienas iš pirmųjų internetinių darbo biržų Lietuvoje. Kadangi CV kuriamas ne vienam kartui, o ilgam laikui, jį nuolatos papildant, senieji darbo paieškos portalai gali didžiautis didžiuliais registruotų vartotojų skaičiais. Tai patrauklu ir skelbimų užsakovams, todėl čia yra tikrai nemažai darbo pasiūlymų. Įdomios paslaugos – skyrelis Savanorystė, kuriame skelbiami neapmokami darbai, ir Papildomas darbas, kurieme ieškomi papildomi darbuotojai ne pilną darbo dieną.

CVonline.lt – taip pat senas ir respektabilus darbo paieškos portalas. Be standartinių CV įvedimų ir darbo paieškų, prenumeratų ir kitų standartinių paslaugų įdomus yra skyrelis Mokymų centras, kuriame pateikia patarimai, kaip ieškoti darbo. Taip pat keltas testų, atlyginimų skaičiuotuvas.

NaujasDarbas.lt – tradicinė darbo paieškos tarnyba internete, tačiau dėmesį patraukė darbų studentams skyrelis, bei besibaigiantys skelbimai. Gan patogus būdas atkreipti dėmesį į darbo pasiūlymų galiojimo laiką.

CVmarket.lt – paprasta virtuali darbo birža, tačiau ji veikia gana seniai, todėl naudinga tiek darbdaviams, tiek ieškantiems darbo.

CVbankas.lt – dar viena tarnyba, kurioje pateikiami ir papildomo darbo pasiūlymai.

CVinfo.lt – paprasta darbo paieškos tarnyba, bet nuo visų kitų skiriasi tuo, kad visi CV yra vieši ir prieinami visiems, net neregistruotiems lankytojams. Tiesa, Kontaktinė informacija pateikiama tik užsiregistravus, nors kam tas vardas ir amžius, jei matai patirtį ir išsilavinimą?

Lietuvos Darbo Birža – LDB.lt – didžiausias virtuali darbo birža Lietuvoje, teikianti elektronines paslaugas ieškantiems darbo. Čia pateikiama labai daug su darbu ir bedarbyste susijusios oficialios informacijos, kuri naudinga bet kuriam dirbančiajam. Reikia žinoti savo teises…

TopCV.lt – paprasta CV tarnyba.

Manager.lt – darbo paieškos agentūra, turinti ir savo internetinę darbo paieškos tarnybą. Pateikiama straipsnių personalo valdymo ir įdarbinimo temomis.

Isidarbink.lt – dar viena niekuo neišsiskirianti darbo paieškos svetainė.

Dar yra nemažai įdarbinimo agentūrų, kurios leidžia įvesti CV jų puslapyje arba atsiųsti įvairiais formatais nurodytais el. pašto adresais. Aukščiau paminėtų darbo paieškos svetainių tikrai pakaks žmogui, ieškančiam sau naujo darbo. Jei manote, kad jų paminėjau per mažai, atsiųskite nepaminėtas – pridėsiu.

Web 2.0 | Žymos: , | 3 Komentarai

Diskusija: Draugas.lt – NE socialinis tinklas, o pažinčių portalas

Paskelbta: 2010 Sausio 28 d.

draugas.lt-logoNeseniai vienas komentatorius pastebėjo, kad nelaikau Draugas.lt socialiniu tinklu. Jam pažadėjau plačiau padiskutuoti šia tema ir paaiškinti, kodėl 4-tas pagal lankomumą portalas Lietuvoje (audience.lt duomenys už 2009-jų gruodį) nenusipelno garbingo socialinio tinklo statuso.

Tiesa, antras pagal dydį portalas Lietuvoje One.lt iš bendravimo portalo į socialinį tinklą pavirto tik sausio viduryje, tad nereiktų čia labai stebėtis. Didžiuliai internetiniai dariniai keičiasi pamažu, jie turi gan atsparią odą besikeičiančioms tendencijoms ir vartotojų nuotaikoms jų atžvilgiu, dažnai vadovaujasi taisykle „šunys loja, o karavanas toliau žingsniuoja..“. Ne išimtis ir Draugas.lt, kuris gal net nelabai nori keisti savo statuso į socialinį tinklą.

Pasvarstykime, kas yra socialinis tinklas, kokios yra jo pagrindinės savybės ir prioritetai, bei palyginkime tai, ką turi Draugas.lt.

Pagrindinis socialinio tinklo atributas – viešas bendravimas tam tikruose ratuose, apjungimas žmonių pagal tam tikrus interesus, asmeninius santykius (network). Deja Draugas.lt, kaip pažinčių portalas, akcentuoja uždarą asmeninį bendravimą tarp 2 žmonių privačių žinučių pagalba. Gero elgesio pažinčių svetainėse tonu yra laikoma tai, kad vartotojas nedaro copy-paste vieno ir to pačio laiško visiems pagal tam tikrus kriterijus surastiems dalyviams. Socialiniame tinkle toks turinys yra toleruojamas labiausiai, nes įrankiai leidžia tą pačią žinutę iš karto siųsti visiems tam tikro rato žmonėms.

social-network-mediaKitas labai svarbus socialinio tinklo bruožas – asmens veiklos ataskaita (action log), kuri tam tikram ratui žmonių parodo, ką vienas ar kitas asmuo veikia socialiniame tinkle – įkelia nuotraukas, komentuoja kažkieno straipsnį, dalyvauja tam tikrame žaidime ar apklausoje, netgi „mėgsta“ ar kaip tai pavadino One.lt – „užskaito“ kitų įdėtą nuorodą, komentarą, video ir t.t. taip išreikšdamas savo asmeninį požiūrį. Liaudiškai kalbant, viename socialinio tinklo gale pirstelėjai – visi iš karto apie tai sužinojo ir pradėjo aptarinėti. Tai mėgstamiausias kaimo bobučių užsiėmimas, kuris persikėlė į virtualiąją erdvę jaunimo tarpe. Draugas.lt tokios veiklos ataskaitos neturi. Yra tik skyrelis, kuriame išvardinti draugai. Be to tas skyrelis neakcentuojamas. O kas gi akcentuojama?

Pagrindinis pažinčių svetainės akcentas yra paieška tarp anketų. Jei socialiniame tinkle anketa yra gana skurdi, o ją pildyti nebūtina, pažinčių portale toks požiūris reikštų nenorą bendrauti. Kuo įmantriau ir paslaptingiau aprašyti pomėgiai, asmeninės savybės, įkelta intiguojančių nuotraukų, tuo didesnė tikimybė, kad tokios anketos savininkas susilauks nemažai laiškų. Pagal tam tikrus rakinius žodžius galima daryti gana tikslią paiešką ir tokiu būdu atsirinkti keletą įdomių anketų iš dešimčių tūkstančių vyrų/25 metų/Vilnius. Socialiniame tinkle tokia paieška nelabai akcentuojama. Taip pat atkreipkime dėmesį į vieną iš pažinčių svetainių uždarbio šaltinių – VIP anketos paslaugos už papildomą mokestį. Jei socialiniame tinkle toks VIP statusas garantuoja priėjimą prie daugiau įrankių ir paslaugų (pavyzdžiui, Klase.lt), tai pažinčių svetainėse tai pirmiausia yra anketos reklama paieškos rezultatuose, o tik paskui papildomos paslaugos. Kartais tokia reklama net išeina už puslapio ribų (pavyzdžiui kaip tai daro Delfi ir Klubas.lt pažinčių skyrelis).

Yra nemažai paslaugų ir įrankių, kurie būdingi socialiniams tinklams, bet kartu naudojami ir pažinčių portaluose. Pavyzdžiui, diskusijų forumas, bendraminčių grupės, tinklaraščiai, apklausos ir testai ir t.t. Socialiniame tinkle šios paslaugos yra natūralios ir laikomos savaime suprantamomis, nes tokia yra socialinio tinklo veikla – užtikrinti vartotojams galimybę laisvai išreikšti save. Pažinčių svetainės taip pat turi tokias paslaugas, tačiau jos yra labiau atskirtos ir laikomos PAPILDOMOMIS. Draugas.lt forumą, žaidimus, paštą ir skelbimus laiko po atskirais subdomenais, kad jie nesimaišytu su pagrindine portalo veikla – pažintimis. Taigi, Draugas.lt yra pažinčių portalas su socialiniam tinklui būdingais elementais.

Socialiniai tinklai yra išnaudojami marketinginiams tikslams. Juose knibžda vartotojų, kurie vadinasi ne vardu ar slapyvardžiu, o tam tikros paslaugos pavadinimo ar net konkrečiu prekės ženklu. Socialinio tinklo specifika leidžia tą daryti ir taip atstovauti savo proteguojamą veiklą, deja, pažinčių portalas yra ypač griežtas tokiems rinkodariniams eksperimentams. Ne kartą Draugas.lt esu gavęs laišką iš nepažįstamų žmonių (nekalbu apie etatinius reklamuotojus Renatą ir Luką), kurie siūlė kažkokias mistines prekes ir paslaugas. Neabejoju, kad jie greitai buvo paskųsti ir užblokuoti. Tai kitas pažinčių svetainėms būdingas bruožas – griežtesnis moderavimo lygis, nei socialiniuose tinkluose.

Yra dar keletas skirtumų, kurie yra nebe tokie žymūs, tačiau mano paminėti įrodo, kad Draugas.lt mano nuomonė NĖRA socialinis tinklas. Kam įdomi ta mano nuomonė? Paklausiau nuomonės Draugas.lt Rinkodaros ir plėtros vadovo Mindaugo Ramono apie buvimą/nebuvimą socialiniu tinklu:

Marius: Kokia yra pagrindinė Draugas.lt funkcija (Susipažinti, rašyti žinutes, bendrauti forume, žaisti žaidimus)?

Mindaugas: Kažkokios pagrindinės funkcijos išskirti nelabai galima. Visos esamos funkcijos (pažintys, forumai, žaidimai, neseniai paleista skelbimų lenta) yra skirta turiningam ir kokybiškam laisvalaikiui internete praleisti. Žinoma, viskas prasidėjo nuo pažinčiu funkcijos, ir ši sritis išlieka populiariausia tarp visų egzistuojančių vartotojų.

Marius: Ar galima laikyti Draugas.lt socialiniu tinklu? Kodėl?

Mindaugas: Galima, bet tik iš dalies. Socialiniuose tinkluose pagrindinė funkcija yra bendravimas tarp jau pažystamų žmonių, o Drauge pagrindinis akcentas – naujų pažinčių užmezgimas. Kadangi Drauge taip pat egzistuoja kai kurios socialiniams tinklams būdingos funkcijos (pvz. draugų sąrašai ir su jais susijusios funkcijos) galima teigti, kad Draugas iš dalies yra ir savotiškas soc. tinklas, galbut vienijantis nauju pažinčių ieškančius žmones. Nors, jei lyginti su kitais šimtaprocentiniais socialiniais tinklais (One, Frype, Facebook ir t.t.),Draugas vis gi išlieka pažinčių portalu su soc. tinklų elementais.

Marius: Ar planuojate artimiausiu metu vystyti funkcijas, kurios leidžia labiau atspindėti draugų veiksmus, nuotaikas ir t.t.? Turiu omenyje kažką panašaus, kaip One.lt srautas ar Frype.lt Plepys.

Mindaugas: Taip, tokie planai yra. Jau artimiausiu metu startuos kažkas panašaus į Srautą ar Plepį, t.y. rubrika, kur kiekvienas vartotojas savo profilyje galės skelbti savo mintis, nuotaikas, nuotraukas, nuorodas, komentuoti kitų vartotojų įkeltą turinį ir t.t. Taip pat planuojama sukurti vartotojų nuotaikų atvaizdavimo paslaugą, įdiegti galimybę vartotojams burtis į grupes pagal įvairiausius interesus ir t.t.

Marius: Ačiū, Mindaugai, už komentarą.

Kaip matome iš planų, Draugas.lt greitai taps pilnaverčiu socialiniu tinklu su konkrečia tematika – pažintys. Tai jokia naujovė, nes dabartiniai Lietuvos socialiniai tinkla turi tam tikrą tematiką. Klase.lt tematika – esami ir buvę bendraklasiai ir mokslo draugai, Pros.lt – kolegos ir profesionalai, One.lt – tiesiog bendravimas. Kai tai nutiks, drąsiai galėsime sakyti, kad Draugas.lt YRA šimtaprocentinis SOCIALINIS TINKLAS. Kol kas pasidžiaukime didžiausia pažinčių svetaine Lietuvoje, suvedusia ne vieną porą ir net šeimą (beje, mano taip pat ;) )

Socialiniai Tinklai, Virtualios bendruomenės, Web 2.0 | Žymos: , , , , | 3 Komentarai

Lietuvos Web 2.0: pažinčių portalai

Paskelbta: 2010 Sausio 25 d.

meile-internetePasidalinsiu savo asmenine patirtimi. Prieš keletą metų mano pagrindiniai portalai buvo ne Facebook ar One.lt. Tai buvo pažinčių portalas Draugas.lt, kuriame 2005 metų pabaigoje susipažinau su labai miela bendraamže mergina. Aišku, ji buvo viena iš daugelio merginų, po kurių anketas naršiau ir su kuria susirašinėjau, tačiau netrukus susitikimo gyvai, paskui dar kartą ir dar… Dabar ji yra mano mylima žmona – mano didžioji gyvenimo meilė. Nenukrypsiu į romantiškus prisiminimus, tačiau pažinčių portalas Draugas.lt yra tiesiogiai atsakingas/kaltas, kad su ja susipažinau. Tokių kaip aš yra tikrai nemažai, keletą šeimų pažįstu…

Norėčiau pasidomėti dabartine pažinčių portalų padėtimi, nes nuo 2005-jų atsirado labai svarbus faktorius pažinčių portalų gyvenime. Kaip ir tinklaraštį ar socialinių žymų katalogą, taip ir pažinčių svetainę gali paleisti bet kas per labai trumpą laiką, kadangi egzistuoja mokamos ir nemokamos pažinčių svetainių sistemos. Tik kokybiškas dizainas, vidinis marketingas ir pagalba padaro pažinčių svetaines populiarias. Be jų, tokios pažintys dažnai numiršta, tad pasistengsiu apžvelgti tik mano manymu kokybiškus pažinčių portalus.

Kaip ir minėjau ankstesniame įraše apie Lietuvos socialinius tinklus, pažinčių portalams būdinga tai, kad vartotojo anketa yra pagrindas. Taip pat ir asmeninis susirašinėjimas vidinio pašto (privačių žinučių) pagalba. Visa kita yra tik papildomi įrankiai, padedantys socializacijai. Net jei pažinčių portalas turi socialiniams tinklams būdingus įrankius, bet jų neakcentuoja, tai nesuteikia jiems teisės vadintis pilnaverčiu socialiniu tinklu.

Mažiau filosofijos, daugiau resursų.

Draugas.lt – vienas seniausių ir didžiausias pažinčių portalas Lietuvoje. Už žmoną aš jam dėkingas, tačiau statyti jį į pirmą vietą skatina profesionalus techninis sukūrimas, nebloga pagalba, reklamos galimybės. Nesigilinsiu, kiek laukų galima pildyti anketoje, tačiau jų visiškai pakanka atskleisti žmogaus charakterį ir parašyti pirmąją žinutę.

Ieskok.lt – antras pagal dydį (Pagal Audience.lt gruodžio duomenis pirmas yra Draugas.lt – 4 vieta, Ieskok.lt – 48 vieta, o trečias yra Pazintys.lt – 50 vieta) pažinčių portalas. Kaip ir dera pažinčių portalui jis turi ir forumą bei nemokamų flash žaidimų skyrelį, kuriame visi gali žaisti.

Pazintys.lt – kitas populiarus pažinčių portalas, kuriame be susirašinėjimo, forumo, žaidimų vartotojai dar gali rašyti ir tinklaraščius. Tiesa, jų funkcionalumas gana paprastas, tačiau saviraiškai pakanka.

Point.lt – šiame rožiniame pažinčių portale taip pat labai gausu įvairių pramogų vartotojams ir užsiėmimų, kadangi pažinčių portalas turi savo vidinę valiutą SOLus, už kuriuos galima įsigyti papildomas paslaugas. SOLus galima pirkti ir SMS žinute, tačiau svarbiausia yra tai, kad jie turi pasiekimų (achievements) sistemą, kuri būdinga socialiniams žaidimams.

DarniPora.lt – šis pažinčių portalas yra susijęs su žinomu Lietuvos psichologu dr. Gediminu Navaičiu (dabar jis – Seimo narys, tad santykiai su šiuo portalu – ne finansiniai), kuris yra parengęs tam tikrus testus. Išsirutuliojo iš pažinčių tarnybos. Šis portalas turi aiškų tikslą – suvesti žmones realiai (kai kiti užtikrina tik malonų internetinį bendravimą).

PupaUoga.lt – gan originalaus pavadinimas ir dizainas. Registracija vykdoma paprastai su mobiliuoju telefonu. Keista tik, kad norint perskaityti žinutę ant jos spausti reikia du kartus. Anketos gana padrikos ir paprastos.

Friendsclub.lt – one.lt klonas, panašus ne tik dizainu, bet ir savo stiliumi bei vartotojų juanatviškumu.

Greitukas.lt – unikali pažinčių svetainė Lietuvoje, kadangi joje akcentuojamas ne pats asmeninis susirašinėjimas, bet einama iš karto prie reikalo – organizuojamas pasimatymas. Originalus įrankis pasimatyme yra ir tai, kad galima nustatyti, kas moka už pasimatymo metu patiriamas išlaidas. Iš savo asmeninės pasimatymų patirties, kad dažnai kyla nesusipratimų, kai bare reikia apsimokėti sąskaitas ;)

Chebra.lt – šiaip pažintys yra tik viena iš šio portalo dalių, nes jis skirtas platesniam bendravimui ir įdomios informacijos dalinimuisi.

Apie kitus portalus nelabai ką turiu rimto pasakyti, tad tiesiog juos išvardinsiu:
Okey.lt
Dating.day.lt
Pazintys.biz
ARD.lt
Greitukai.lt
Pazintys.tv
Surask.net
pazintys.klubas.lt

Šiame straipsnyje specialiai neapžvelgiu pažinčių „Tik suaugusiems“ portalų, kurie skirti ne bendram pabendravimui, bet ieškoti sekso partnerių. Šiuos pažinčių portalus mėgsta ir prostitucija užsiiminėjantys asmenys, ir „barakudos“, todėl jų rekomendavimas man gali būti nenaudingas :) Kas nori, tas randa, tad tokių resursų neviešinsiu.

Tikai neabejoju, kad yra ir daugiau pažinčių svetainių, bet mano pagrindinis rūpestis – kokybė ir išskirtinumas, tad būsiu dėkingas, jei nurodysite, kuo dar galėčiau papildyti šį sąrašėlį.

Virtualios bendruomenės, Web 2.0 | Žymos: , , , | Nėra komentarų. Būk pirmas!

Klausimelis.lt – naujas lietuviškas klausimų-atsakymų portalas

Paskelbta: 2010 Sausio 21 d.

Šie metai prasidėjo tikrai geromis naujienomis ir puikiais lietuviškais antrosios kartos žiniatinklio produktais. One.lt tapus pilnaverčiu socialiniu tinklu, jų pagrindinis konkurentas Frype.lt paleido visiškai naują projektą – Klausimelis.lt Tai dar vienas klausimų-atsakymo portalas, kuriame patys vartotojai užduoda ir atsako jiems rūpimus klausimus.

klausimelis.lt

Klausimelis.lt turi keletą įdomių savybių ir naujovių tiek Lietuvos interneto padangėje, tiek tarp analogiškų lietuviškų portalų.

Bendruomenė. Jei konkurentuose (konkrečiai – Gerasklausimas.lt) bendruomenės veikla apsiriboja taškų už veiklą rinkimu ir patekimu į aktyviausiųjų topus, tai čia įdiegta ištisa pasiekimų (achievement) sistema daugiau būdinga socialiniams žaidimams. Už tam tikrą veiklą skiriami skirtingų spalvų virtualūs medaliai, nusakantys žmogaus įtaką portalui pagal jo atliktą veiklą.

Prisijungimas. Į portalą nereikia registruotis, patvirtinti savo el. paštą, iš naujo redaguoti savo anketą. Tai padaroma automatiškai, nes jungtis galima naudojantis populiariausiomis viešųjų anketų paslaugomis: Facebook, Twitter, openID, Google, Aol, Yahoo! Ir lietuviškuoju Frype.lt Pasas. Aišku, kai kurios sistemos duoda mažai domenų, tad anketą papildyti šiek tiek reiks. Pavyzdžiui jungiantis su Blogger ar Flickr paskyromis. Tai naujovė lietuviškajame internete, nes kol kas neteko matyti projekto, kuriame visiškai nebūtų registracijos.

Top klausimai. Tai tik vienas laukelis, kuriame nuolat sukasi geriausi klausimai ir atsakymai. Visi klausimai turi savo kategorijas, kad būtų paprasčiau susirasti, ar norimas užduoti klausimas nebuvo jau atsakytas.

Aišku, klausimus galima nesunkiai pasiųsti į Facebook ir Frype.lt socialinius tinklus. Būtų gerai dar pridėti Twitterį ir Blake.lt reklamavimosi galimybes.
Nebesigilinsiu į portalo vidurius, bet geriau užduosiu porą klausimų šio portalo kūrėjams, kuriuos atstovauja Frype.lt verslo vystymo vadovas Vytautas Kleiza.

Marius: Kas paskatino kurti tokį projektą? Juk neseniai atsirado gerasklausimas.lt ir dar nespėjo tinkamai išpopuliarėti ir pripratinti Lietuvos interneto vartotojų prie klausimų-atsakymų portalų…

Vytautas: Minčių ir idėjų sukurti kažką panašaus buvo kilę jau prieš keletą metų. Klausimelis.lt yra daugiakalbio projekto dalis (Latvijoje – pajauta.lv, Vengrijoje – kerd.es,) Pagrindinis modulis latvių kalba pradėjo veikti dar 2009 metų pradžioje, taigi tai didelio tarptautinio projekto tęstinumas.

Marius: Kodėl nebereikia registruotis? Ar nebijote, kad žmonės keis identitetus užduodami skirtingus klausimus ir diskutuos patys su savimi?

Vytautas: Mes žinome, jog beveik kiekvienas Lietuvos internautas yra arba kokio nors socialinio projekto dalyvis, arba bent žinomos el. pašto sistemos registruotas vartotojas, tad ir mes nutarėme, žinodami, jog papildoma registracija tampa varginančiu užsiėmimu, sistemą supaprastinti. Tikime vartotoju, o jei kam patinka – tebunie klausineja savęs :) (gal tai bus pirmas kartas kai žmogus paklaus pats savęs, o jei dar sulauks atsako is kitų… :) , ar taip nebuvo atsitikę pačiam?)

Marius: Kokias išskirtines funkcijas turi Klausimelis.lt?

Vytautas: Mūsų manymu pagrindinis išskirtinumas – pozityvumas, kurį sukurs patys vartotojai.

Marius: Kas per sistema yra Frype.lt Pasas? Kur dar ją galima naudotis?

Vytautas: Frype pasas – tai galimybė prisijunti prie kitų didelių atskirų sistemų ir projektų, autorizuotų frype/draugiem, (jau dabar gali prisijungti su savuoju frype.lt login/pass www.draugiem.lv/games/). Greitu laiku panašūs projektai pasieks ir mus visus gimtaja kalba.

Marius: Ačiū, Vytautai, už atsakymus.

Paklaustas apie uždarbio iš reklamos planus, p. Vytautas buvo gana mįslingas ir pažadėjo siurprizų. Kol kas portalas turi tik paprastą kontekstinę Google Adwords reklamą ir reklaminius skydelius. Akivaizdu, kad siurprizų bus, kadangi Klausimelis.lt turi labai gerą palaikymą iš 3-čio pagal lankomumą (1 – one.lt, 2 – klase.lt) socialinio tinkle Lietuvoje Frype.lt. Bus labai įdomu stebėti lietuviškąjį internetą ir konkurentų Gerasklausimas.lt veiksmus, kurie jau pradėjo tobulinti bendruomeniškumo funkcijas.

Virtualios bendruomenės, Web 2.0 | Žymos: , , , | 9 Komentarai

Lietuvos Web 2.0: Patarimų portalai

Paskelbta: 2010 Sausio 18 d.

Kaip iš popieriaus išlankstyti lėktuvėlį, kaip numesti 5 kilogramus, kaip sutaupyti elektros, kaip…? Toks jau laikmetis, kai kyla labai daug klausimų, į kuriuos atsakymus ne taip paprasta rasti. Pasaulyje yra ne vienas patarimų, dar vadinamų „How to…“ portalų, kuriuose atsakymai į visus kylančius klausimus padeda žmonėms patiems tvarkytis savo gyvenime ir buityje. Vieni jų yra visiškai nemokami, kiti prašo susimokėti už ekspertų parengtą informaciją. Vienaip ar kitaip juose gausu paaiškinimų, kaip atlikti vieną ar kitą darbą. Kartais iki visiškų smulkmenų, žingsnis po žingsnio.

darbasPatarimų portalas yra labai artimas Klausimų-Atsakymų portalui, tačiau jo paskirtis yra ne surinkti kelis išsamius paaiškinimus į vartotojo užduotą klausimą, bet pateikti kuo išsamesnį straipsnį, kuris aiškina procesą nuo… iki. Jei esate girdėję tokius vardus kaip eHow, HowStuffWorks, wikiHow ir t.t., suprasite apie ką eina kalba. Pasidomėjau, kokia situacija su tokiais portalais Lietuvoje.

Nieko gero, nes patarimai dar neišlindo iš gausybės lietuviškų forumų forumėlių, kuriuose be tikslios paieškos nieko nepavyksta rasti. Antrosios karto žiniatinklis yra kuriamas pačių vartotojų, bet Lietuvoje tokį produktą rasti sunku. Nesakau, kad visiškai nieko neturime. Turime kažką panašaus, bet vartotojams patiems rašyti patarimus dar neleidžiame. Taigi, dar viena internetinio verslo niša neišnaudota…

Pasižiūrėkime, kokius resursus vis dėlto turime.

o-kaip.lt – straipsnių rinkinėlis, kuris tarnauja labiau ne vartotojui, bet jį kūrusiai SEO paslaugomis užsiimančiai kompanijai. Logiškai ir tvarkingai sudėliotos kategorijos.

eGuru.lt – patarimai įvairiomis temomis pateikiami ne straipsnių pavidalu, o trumpais video filmukais. Ne veltui sakoma, kad geriau 1 kartą pamatyti, nei 10 kartų perskaityti. Filmukai nufilmuoti su savo srities profesionalais.

Studijuok.lt – vaizdo ir flash filmukų formatu pateikiamos įvairios pamokos kaip naudotis kompiuteriu ir tam tikromis programomis, sportuoti, gaminti maistą ir t.t. Tai bandymas sukurti lietuvišką virtualų universitetą.

Nė viename iš šių portaliukų nėra aiškiai parodyta, ar galima pačiam vartotojui parengti savo patarimų straipsnį ar vaizdo medžiagą. Kol kas ją ruošia puslapių administratoriai ir bando išgyventi iš gan gausios reklamos, užuot davę galimybę patiems vartotojams pateikti patarimus, o bendruomenei – pabalsuoti ir išrinkti geriausius ir patikimiausius rašinius ar vaizdelius. Technologinė bazė jau yra straipsnių kataloguose ir klausimų-atsakymų portaluose, belieka tik sukurti produktą ir jis konkuruos su supermamos.lt gana sėkmingai.

Web 2.0 | Žymos: , , , , , | 4 Komentarai