Kai tik pradėjau klasifikuoti lietuviškus antrosios kartos žiniatinklio resursus, iš karto pagalvojau apie tai, ką aprašinėsiu toliau. Kad nenutiktų taip, kaip nutinka daugumai teminių tinklaraščių, kai staiga jie ima ir išsisemia. Pasistengsiu dar šiais metais neišsisemti.
O klasifikacija tikrai baigta. Jei pasižiūrėsime į sąrašą, pamatysime, kad neaprašyta liko viešosios enciklopedijos, kurių Lietuvoje nepavyko man rasti (nors lietuviškas įrankis yra – kultivate.eu). Stebėjau kai kurių sričių lietuviškos Wikipedijos pildymą. Atrodo, kad lietuviai pastoviai nesutaria tarpusavyje dėl informacijos tikslumo ir požiūrio kampo. Tai trukdo sukurti išbaigtą lietuvišką enciklopediją internete. Beje, pasaulyje enciklopedijų rinkoje situacija ta pati – WIKI yra monopolininkė, nes visos kitos nieko geresnio pasiūlyti negali.
Dar neaprašiau lietuviškų audio portalų situacijos. Nors populiariausieji socialiniai tinklai ir bando kurti savo muzikos grotuvus, tačiau specialios audio failų saugyklos nelabai yra. Naudojamasi bendinėmis failų saugyklomis, ar net YouTube uždėjus vieną ar daugiau iliustracijų. Be abejo bet koks audio failų platinimas Lietuvoje greitai taptų nusikalstama veikla, nes būtų sukeliami ištisi atlikėjų albumai.
Pradžios puslapių taip pat neradau, nes jei kas tokius ir naudoja, tai daro su sulietuvėjusiu iGoogle ar Netvibes. GeraDiena.lt bandymas registruotiems vartotojams leisti susikurti savo pradžios puslapio informaciją iš pateiktų RSS srautų tikrai nesulygintinas su įvairių įskiepių galimybėmis iGoogle ir NetVibes, bet iniciatyvą tikrai pasveikinsiu.
PDF ar Word dokumentų dalybos daugiau vyksta per DC+ tinklus ar torrentus, nei internete. Gaila, bet tai dažnai irgi susiję su lietuvaičių noru dalintis nuskenuotomis knygomis ir žurnalais.
Taigi daugiau vartotojų turinio apraiškų Lietuvoje nepastebėjau. Jei ką praleidau pro akis, parašykite – pasistengsiu jas atverti dar plačiau
Apie ką rašysiu toliau?
Toliau tinklaraštį pakreipsiu lietuviškų įrankių tematika. Šį kartą apsieisiu be klasifikacijos, nes ši sritis yra labai chaotiška, todėl klasifikuoti, grupuoti ar kaip kitaip rūšiuoti nematau prasmės. Kas gi tie įrankiai?
Interneto įrankiai yra pavienės paslaugos, kurios padeda atlikti tam tikrus veiksmus, gelbėjančius internetinio bendravimo srityje. Pavyzdžiui ilgų interneto adresų trumpintuvai (URL shortener) naudojami visuose mikrotinklaraščiuose. Kai kurios didžiausios interneto puslapių talpinimo kompanijos siūlo pasinaudoti nemokamais įrankiais interneto svetainėms kurti. Yra nemažai SEO įrankių, kurie naudingi tinklapius administruojantiems žmonėms ir tinklaraščių autoriams. O kur dar visokie lankomumo skaitikliai ir reitingavimo sistemos… Žodžiu, įrankių yra nemažai, su kuriais būtina susipažinti visiems internete naršantiems žmonėms.
Kodėl aš tai darau? Todėl, kad sunku tuos įrankius rasti paprastiems žmonėms ar tiesiog užsiėmusiems. Paieškos tikrai nemažai laiko suėda, nes lietuviškiems puslapiams vis dar sunkiai sekasi su SEO. Kita priežastis yra lietuvių kalba, kuri leidžia ieškoti daugybe formų – su linksniais ar tik vardininkais, „švepluoju“ raštu ar su lietuviškomis raidėmis (rezultatai labai kartais skiriasi), galų gale vienas reiškinys gali būti vadinamas keliais vardais – anglišku, kaip antai „micro-blogging“, sulietuvintai, pavyzdžiui forumai ar socialinis žymėjimas, ir grynai lietuviškai – tinklaraščiai, pažinčių svetainės ir t.t. Nusistovėjusio pavadinimo nebuvimas reiškia, kad bus bandoma ieškoti su klaidomis, o tai apsunkina resurso suradimą. Esant tam tikram straipsniui, kuriame surinkti ir trumpai pristatyti keli vienos ar kitos paslaugo tiekėjai, išsprendžiama daug problemų. Tokius straipsnius ir bandysiu pateikti.
Kaip pasiseks – matysime per kelis ateinančius mėnesius. Aišku, nepamiršiu ir naujų web 2.0 resursų ar esamųjų reikšmingų atnaujinimų.
Lietuviškų
Visų pirma norėčiau atskirti darbo paieškos įrankius vienus nuo kitų, kad nesuplakčiau visko į vieną krūvą. Reikėtų skirti tikrąsias CV talpinimo tarnybas (pavyzdžiui CV.lt ar CVonline.lt) nuo darbo skelbimų bendriniuose ar specializuotuose darbo skelbimų portaluose (pavyzdžiui, Dirbu.lt, Dirba.lt ar Darbo-skelbimai.lt). Egzistuoja ir trečia rūšis – darbo skelbimų surinktuvai (pavyzdžiui, siulodarba.lt, 123darbas.lt ar darbubankas.lt), kurie surenka ir vienoje vietoje pateikia jau suklasifikuotus darbo pasiūlymus iš kelių CV talpyklų.
Neseniai vienas komentatorius
Kitas labai svarbus socialinio tinklo bruožas – asmens veiklos ataskaita (action log), kuri tam tikram ratui žmonių parodo, ką vienas ar kitas asmuo veikia socialiniame tinkle – įkelia nuotraukas, komentuoja kažkieno straipsnį, dalyvauja tam tikrame žaidime ar apklausoje, netgi „mėgsta“ ar kaip tai pavadino One.lt – „užskaito“ kitų įdėtą nuorodą, komentarą, video ir t.t. taip išreikšdamas savo asmeninį požiūrį. Liaudiškai kalbant, viename socialinio tinklo gale pirstelėjai – visi iš karto apie tai sužinojo ir pradėjo aptarinėti. Tai mėgstamiausias kaimo bobučių užsiėmimas, kuris persikėlė į virtualiąją erdvę jaunimo tarpe. Draugas.lt tokios veiklos ataskaitos neturi. Yra tik skyrelis, kuriame išvardinti draugai. Be to tas skyrelis neakcentuojamas. O kas gi akcentuojama?
Pasidalinsiu savo asmenine patirtimi. Prieš keletą metų mano pagrindiniai portalai buvo ne Facebook ar One.lt. Tai buvo pažinčių portalas Draugas.lt, kuriame 2005 metų pabaigoje susipažinau su labai miela bendraamže mergina. Aišku, ji buvo viena iš daugelio merginų, po kurių anketas naršiau ir su kuria susirašinėjau, tačiau netrukus susitikimo gyvai, paskui dar kartą ir dar… Dabar ji yra mano mylima žmona – mano didžioji gyvenimo meilė. Nenukrypsiu į romantiškus prisiminimus, tačiau pažinčių portalas Draugas.lt yra tiesiogiai atsakingas/kaltas, kad su ja susipažinau. Tokių kaip aš yra tikrai nemažai, keletą šeimų pažįstu…
Patarimų portalas yra labai artimas 
O dabar rimtai. Pasiskųsti nekokybiškai atlikta paslauga, preke ar nesąžiningu darbdaviu – pilietinė kiekvieno žmogaus pareiga. Iš kur kitur galima sužinoti, kad darbdavys po 3 bandomųjų mėnesių prideda dar tris, ir taip bando nemokėti normalaus atlyginimo? Kas pasakys, ar iš laikraščio skelbimų pasamdytas santechnikas, baldų gamintojas ar plytelių klojėjas yra tikrai sąžiningas, ir, paėmęs avansą, nedings skradžiai? Skundų portaluose galima rasti tokios informacijos. Deja, kartais skundžiama be reikalo ir taip galinama žmogaus reputacija. Štai čia pasireiškia lietuvio nacionalinė savybė ir “kaimynskundžio” sugebėjimai. Pasakymas, kad šis žmogus dirba nesąžiningai be įrodymų ir situacijos paaiškinimų – nieko vertas. Gal kaip tik užsakovas kaltas, kad samdinys neišlaikęs pabėgo su jau sumokėtu avansu?.. Neturiu tikslo gilintis į niuansus, tačiau atrodo, kad lietuviai mėgsta pareikšti savo nuomonę apie žmones ir bendroves, su kuriais susidūrė gavo neigiamos patirties. Iš Web 2.0 bokštelio žiūrint – skundų portalai puikiai pritraukia vartotojų generuojamą turinį ir komentarus.
Tokiomis pačiomis tarnybomis naudojasi gan nemažai žmonių, tad natūralu, kad yra poreikis surinkti visus veiksmus ir atnaujinimus iš šių tarnybų į vieną kanalą. Tai sėkmingai darau FriendFeed pagalba. Pasaulyje yra virš 