Kai kas nors manęs paklausia, kodėl Vakarų šalyse paprastų žmonių gyvenimo lygis daug aukštesnis nei Lietuvoje, pradedu aiškinti, kad tose šalyse darbo žmonės išsikovojo aukštesnį savo darbo įvertinimą nuolatine kova. Nuo XIX a. gi Europoje nuolat vykdavo streikai, kurie priversdavo darbdavius kelti atlyginimus. Ir dabar, jei tik darbuotojų gerovei kokia grėsmė – tuoj streikas. Tai ir įprato turtingieji ir galingieji, jei nori pelno, labiau smegenis krutinti, o ne tik žmones smaugti. O mes per 50 metų autoritarinėj sukarintoj santvarkoj gyvenom, kur visi buvom kaip kareiviai, gaunantys normuotą davinį už privalomą darbą ir neturintys teisės protestuoti, tai ir nemokam už save pakovoti. O darbdaviai ir valdžia dar neišmoko tinkamai smegenimis naudotis ir, darbuotojų neverčiami, dar ilgai neišmoks.
Pasirodo, klydau. Lietuvoje gyvenimo lygis žemesnis nei Vakaruose todėl, kad prieš mums atgaunant nepriklausomybę čia gimė L.Stankūnaitė. Per ją mes ir atsiliekam nuo Vakarų.
Nu patys pagalvokit. Va, visam pasauly – ekonomikos krizė, kurią išprovokavo bankų pūsti burbulai. Dalino dalino tie bankai rizikingas paskolas, suko makles su išvestiniais finansiniais produktais, ir vieną dieną tie burbulai sprogo. Kilo krizė ir neptenkinti žmonės rengia akcijas „Okupuok Volstrytą“, kad bankininkai bijotų toliau makles sukti. O kokias akcijas organizuoja lietuviai? Stovi po valdžios langais su plakatais, reikalaudami įkalint L.Stankūnaitę.
Vakarų Europoj darbdavių, darbuotojų ir valdžios santykių klausimai reguliuojami trišalėmis derybomis. Darbuotojų atlyginimas kasmet auga, nes vis pridedamas suderėtas infliacijos koeficientas. Jei tik tas koeficientas neatitinka infliacijos lygio ar to koeficiento nenorima taikyti – tuoj darbuotojų akcijos, tuoj visi piketuoja ir streikuoja, reikalaudami didint atlyginimus. O ką daro lietuviai? Lietuviai, kuriems ne tik infliacijos koeficiento niekas neprimeta, bet ir išvis atlyginimus nurėžė? Ogi renkasi po valdžios langais, reikalaudami įkišt į kalėjimą L.Stankūnaitę.
Vakarų Europoje, kai dėl krizės tenka mažinti gamybą ir atleidinėti darbuotojus, žmonės streikuoja ir piketuoja. Tada trišalė taryba apsvarsto visas galimybes, kaip kuo mažiau žmonių palikt be darbo, nes jei ilgai pabūni be darbo, praradinėji kvalifikaciją, ir kai ekonomika vėl pradeda augti, lieki „už borto“. Taigi, turtingieji darbdaviai ir valstybė iš savo resursų finansuoja darbuotojų permokymą arba jų darbą ne visą darbo dieną, kad nieko nereikėtų atleisti, nors gaminama mažiau, ir kad tie ne visą darbo dieną dirbantys ne tik kvalifikaciją išsaugotų, bet ir pragyventi galėtų. Žodžiu, žmonės reikalauja racionalių sprendimų, ir jų sulaukia. O ką daro lietuviai? Stovi po valdžios langais ir reikalauja įkalinti L.Stankūnaitę.
Visam pasaulyje išaiškinami vadinamieji pedofilų tinklai. Tie tinklai – tai vienas ar keli vaikų pornografijos ir erotikos gamintojai, toliau – tos produkcijos platintojai ir jos vartotojai, t. y. žiūrovai. Taigi, policija suima visus, kas parsisiuntė draudžiamų vaizdų, suima tų vaizdų platintojus ir kūrėjus, ir visus nubaudžia pagal kiekvieno kaltės laipsnį. Kūrėjai gauna kalėjimo, platintojai – kalėjimo ar baudas, žiūrovai – dažniausiai baudas. Ir apie tą tinklą bei bausmes parašo visi pasaulio laikraščiai. O Lietuvoje jau trys metai klajoja po tinklalapius šlykštus D. Kedžio sukurtas pedoerotinis filmukas, kurį blokuoja visos vakarietiškos tinklavietės, bet skelbia mažiausiai tuzinas lietuviškų tinklaviečių ir parsisiuntė tūkstančiai žiūrovų, o valdžiūnai tai ir išvis gavo dovanų. Ir ką daro lietuviai? Ne tą kūrėją ir platintojus bei žiūrovus, kaip pedofilų tinklą, susemia ir visus pagal nuopelnus bausmėm apdalina, kad daugiau iš mažų vaikų nesityčiotų, tokių šlykštynių neplatintų ir nežiūrėtų, o stovi po valdžios langais, reikalaudami įkalint L.Stankūnaitę, kuri, tik pamačius tą filmuką, pateikė prokurorams skundą, reikalaudama filmo kūrėją nubaust. Žodžiu, lietuviai ir toliau sau mėgaujasi tais iškrypėliškais vaizdais, o reikalauja įkalint L.Stankūnaitę.
Visam civilizuotam pasauly liaudis kovoja, kad jų šalyse būtų laikomasi konstitucijos ir įstatymų, kad visi būtų lygūs prieš įstatymą, nepaisant turtų, išsilavinimo ar visuomeninės padėties, ir kad prievartos aparatas, užtikrinantis įstatymų laikymąsi, veiktų greitai ir efektyviai. Jei kokia teisėja kokioje nors Vakatų Europos valstybėje nevykdytų teismo nuosprendžio, o valdžia tokiam teisėjos elgesiui viešai pritartų ir net skatintų taip elgtis, dėl šitokios nelygybės liaudis protestuotų, piketuotų ir apskritai nuverstų visą valdžią, kuri palaiko įstatymų nesilaikančią pareigūnę. O ką daro lietuviai? Piketuoja ir protestuoja po valdžios langais, reikalaudami įkalint L.Stankūnaitę. Nes L.Stankūnaitė įstatymų laikosi, ją seniai jau visi teismai išteisino, apskelbdami, kad net įtarimus reikšt nėra už ką, ir jau antrą kartą priteisia grąžint jai vaiką, kuris kažkodėl atiduotas globot net ir nelabai giminaitei, nes yra nesantuokinis, ir atiduotas be jokio teisinio pagrindo. Bent jau niekas nepasako, už ką tas vaikas atimtas ir kokiu įstatymu remiantis.
Tai va, Lietuva yra klestinti valstybė, kol liaudis reikalauja įkalint L.Stankūnaitę. Kai buvo svarstomas ir priimtas Lietuvos Respublikos 2012 m. biudžetas, biudžetas krizinis, deficitinis, sunku buvo išdalinti tuos skurdžius išteklius ir nuspręsti, kam pinigų duoti, o ko remti nėra galimybių. Ar liaudis draskėsi, stovėjo po valdžios langais, reikalaudama bent kokiam ekonomikos skatinimui ar darbo vietų kūrimui daugiau skirt? Ne. Liaudis stovėjo po valdžios langais, reikalaudama įkalint L.Stankūnaitę.
Nes L. Stankūnaitė – dėl visų Lietuvos nelaimių kaltas žmogus, pats nekenčiamiausias Lietuvoje, kurį reikėtų nedelsiant sudeginti ant laužo ar viešai pakarti Lukiškių aikštėjė, transliuojant egzekuciją visais tv kanalais. O dabar, Lietuvos liaudies supratimu, vyksta didžiausia pasaulio neteisybė – kažkokios neįtakingos ubagės, nesvarbu, kad niekuo nenusikaltusios, apygardos teisėja niekaip į kalėjimą įkišt negali. Juk turi būt subordinacija ir tvarka!!! Ubagai turi kalėjimuose sėdet, o teisėjai – visada savo bylas laimėt!!!
Tai va, žinokit, valdžia L.Stankūnaitės nepasodins, vaiko negrąžins, bet advokatais aprūpins ir saugos, kad bylos dėl vaiko tęstųsi iki vaiko pilnametystės. O žinot, kodėl? Todėl, kad tai pats nuostabiausias lietuvių liaudies laimės ir gerovės receptas!!!
Na patys pagalvokit, jei žmonės visais įmanomais būdais nelietų neapykantos L.Stankūnaitei, ką jie darytų? Ogi stovėtų su plakatais po valdžios langais, protestuodami prieš dideles šildymo kainas, piktintųsi dėl nedarbo, dėl ekonominių problemų nesprendimo, bankų maklių, valdininkų savivalės ir t. t. Žiūrėk, dar gal ir valdžią nuverstų, ar kokius bankus išplėštų. Argi bankininkai ir valdžiūnai gali tą leisti? Kvaili būtų!!! Todėl turės Lietuvos liaudis tą teisėjos ir kirpėjos kovą ilgai ilgai, ir nebaisios mums jokios krizės!!!
Manau, kai ponas A.Kubilius parašys vadovėlį apie tai, kaip įveikė krizę, na tą vadovėlį, kurį čia kažkada buvo žadėjęs, tai didžiąją to vadovėlio medžiagos dalį sudarys rekomendacijos, kaip kiekvienos šalies valdžia krizės atveju turi surast kokia stankūnaitę, svarbiausia – neturtingą ir neįtakingą, kad negalėtų apsigint, ir apkaltint kokia nors efektinga nesąmone, kaltinimą pailiustruojant kokiu įtaigesniu mėgėjišku filmuku, kad visi „iš dūšios” pradėtų jos nekęsti ir organizuotai reikalaut sutrinti ją į miltus. Tada tik laiku papilstai žibalo į ugnį – ir jokios krizės tau nebaisios. Visi bus laimingi ir patenkinti, kad tik visą laiką prieš akis matytų raganą, dėl kurios sudeginimo kovotų, ir šalis klestės!!! Taigi, tik apsirūpink medžiojama ragana, ir jokios krizės ar dujų kainos tau nebaisios!!!