Pas žilagalvį išminčių į svečius atėjo sutrikusi moterėlė. Išminčius įdėmiai nužvelgė viešnią, jos susirūpinusį veidą ir paklausė: - Ką gi, moterie, atsakyk, koks rūpestis slegia tave? - Gerbiamasis, prašau, nepagalvokite ką nors blogo apie mane, tačiau mane domina labai „nepatogus“ klausimas. - Drąsiai klausk, moterie. Tam ir duotas protas, tam ir įgyjama patirtis, bei išmintis, [...]
Žiūrime toliau. Štai dvi merginos, jaunos, labai simpatiškos ir labai dažytos, ypač raudonai šviečia jų lūpos. Sijonai trumpi, kulniukai aukšti… Auskarai dideli…Įtariu, kad rusės. Akurat! Ką tik praėjo pro mane savo gimtąja kalba čiauškėdamos, traukdamos ne tik mano, bet ir visų aplinkinių vyrų dėmesį. Gražu, bet kažkaip, atsiprašant, nebrandu ir pigoka.
Anksčiau viskas taip gerai buvo. Kol gėriau. Vartojau. Lakiau. Pyliau. Ir koks kipšas sugundė užsikoduoti visiems metams! 365 dienoms! Niekada nežinojau, net nenujaučiau, kad laikas gali taip lėtai slinkti. Lėčiau už pastipusį vėžlį! Anksčiau, būdavo, atšventi Naujuosius, pradedi blaivytis, žiūrėk, jau ir vasario 23 – ioji: tarybinės armijos diena. O aš gi du metus atpyliau [...]
Maloniai suskambo mobilusis telefonas, tačiau mano nuotaika nuo to nepagerėjo. Ši skambanti melodija buvo skirta nežinomiems abonentams, o ko jau ko, siurprizų šįryt tikrai nepageidavau. Iš galvos neišėjo vakarykštis ginčas su kelių eismo priežiūros tarnybos atsovais, eilinį kartą „pagavusiais“ mane truputį padauginusį. Na, buvo geriausio draugo gimtadienis – ką, negaliu išgert į jo sveikatą? Nuo [...]
Mėgstu gilintis į priežąstis, iššaukiančias tą ar kitą rezultatą. Štai, ir vakar, darbui artėjant į pabaigą, netikėtai suskaudo galvą. Mąsčiau, ką tokio blogo galėjau padaryt, kad sukelt skausmo priepuolį? Gert – negėriau. Nerūkau. Gal ką suvalgiau? Lyg ir ne: litras šviežaus jogurto tikrai ne tas produktas, kuris mane nunuodytų. Susimąstęs ir liūdnas, kad negaliu atsekt [...]
Visi išgirdome negarsų merginos prunkštelėjimą ir pamatėme ištysusį karininko veidą. Kas gi čia vyksta? Atsargiai apsidairėme. Viskas aišku… Audriaus „draugas“ stovėjo atsikišęs, tarsi pabūklas. Audrius raudo, vartė akis, tačiau jo rankos ir toliau buvo prispaustos prie šonų. Na, vaizdelis tikrai nepakartojams!
„Svarbu smūgis, o ne ūgis“ – pats mėgstamiausias mano gero pažįstamo Napoleono Kiaunės posakis. O kaip kitaip būtų galima apibūdinti lieso, šiek tiek aukštesnio nei pusantro metro, žmogaus sugebėjimą patrauktį visų aplinkinių dėmesį, absoliučiai visus užkrėsti gera nuotaika ir sužavėti bet kurią moterį? Būti šalia Napoleono – reiškia pasinerti į linksmų pasakojimų ir nepakartojamo jumoro [...]
Niekada netikėjau, kad pikto žmogaus galvoje, bandant pasireikšti kūrybiškumui, jis atitinka jo būseną. Susipykau su savo artimu žmogumi. Ir štai, kas tą dieną buvo sukurta: Eilėraštis apie mano draugą Vaidą Kartą aš paklausiau savo draugą Vaidą Ar ilgai ant kaklo jis nešios tą aliuminį laidą? Tačiau draugas atsakyti neskubėjo: Tyliai ir be žodžių sau toliau [...]
– Valgyk, – žmona padėjo ant stalo lėkštę keptų bulvių, – o po to keliausi i kirpyklą, – pridėjo. Nuotaiką tarsi kas ranka nubraukė. – Ir vėl? Kiek gi galima, juk neseniai kirpausi! – pabandžiau parodyt savo nepasitenkinimą, nors giliai širdy jau žinojau, kad tai beprasmiška ir neturiu jokių šansų pasilikt prie televizoriaus. – Ką [...]
Tikras atsitikimas ligoninės palatoje. Vyriškis po sunkios galvos traumos, po operacijos pagaliau atgauna sąmone. Jį lankantys artimieji neįsivaizduoja, kas darosi ligonio galvoje, todėl nedrąsiais klausymais bando išsiaiškinti situaciją. Vienas iš giminaičių prieina prie pat ligonio ir įdėmiai žiūri jam į akis. Ligonis taip pat atidžiai stebi prie jo priėjusį vyriškį. – Sakyk, ar atsimeni savo [...]