'Fantastika' skilties archyvas

Kaip tautą su 50 litų padaryti laiminga?

Iškyla Nemunu, malonus, senovinis garlaiviukas. Ant denio nemaža dalis Lietuvos elito su svarbiausiais seimo nariais priešakyje. Priartėja Veliuona, senas, gražus ir sutvarkytas miestukas. Garlaivis prisišvartuoja prieplaukoje, pusvalanduką pailsės. Elitas, atsipalaidavęs ir geranoriškai nusiteikęs, stebi pakrantėje susirinkusių smalsių kaimiečių būrelį. Žmogiukai paprasti, paprastai ir apsirengę, paprastas tas jų ir domėjimasis: o gal Caras netyčia pažvelgs, nuspręs, [...]

Labai trumpas dialogas su šunimi

- Tai šiki?! – išdidžiai ir, tuo pačiu, su panieka kreipiausi į susikaupimo pozoje sustingusį didelį geltoną kaimyno šunį, kasdien tręšiantį mano gėlių darželį.

- Šiku, – ramiai ir aiškiai atsakė šuo.

Iš netikėtumo apsišikau ir aš.

Idioto testas

Maloniai suskambo mobilusis telefonas, tačiau mano nuotaika nuo to nepagerėjo. Ši skambanti melodija buvo skirta nežinomiems abonentams, o ko jau ko, siurprizų šįryt tikrai nepageidavau. Iš galvos neišėjo  vakarykštis ginčas su kelių eismo priežiūros tarnybos atsovais, eilinį kartą „pagavusiais“ mane truputį padauginusį. Na, buvo geriausio draugo gimtadienis – ką, negaliu išgert į jo sveikatą? Nuo [...]

Paršo širdis

- Aš nemėgstų morkų, – pasakė man geltonas, senas katinas, ilga uodega ir nudraskytom ausimis. „Na ir nemėk“, – pamaniau sau, – „Ir aš jų nemėgstu“. – Tai tada, iki! – dar kartą tarstelėjo katinas ir šmurkštelėjo pro atvirą langą. „Iki“, – atsisveikinau mintyse. Kažkas buvo ne taip. „Nuo kada, rupūže, katinai kalbėt išmoko? “ [...]

Gyvenimas Pragare

Dažnai bendrauju su savo antruoju „aš“. Sunku būna kartais, oi sunku… ♣♣♣ – Nagi, nagi, ar ne laikas būtų šimtuką įkalt? – Na, o kokia proga? Šiandien kieno nors gimtadienis, šventė? – Tau kiekviena diena turėtų būt šventė. Gyveni tik vieną kartą… Nejau nenorėtum malonaus apsvaigimo, atsipalaidavimo? – Cha, rytoj galvą skaudės! – Tai bus [...]

Pragaras ar Rojus? Patarimai iš Anapus

… Labiausiai stebino nemažas burys kačių, didelis debesis mašalų, armija varlių ir varlyčių, eilė sraigių, tritonų ir kitokių „jūros gėrybių”. Debesys žuvų apspito mane iš visų pusių. Pasijutau tarsi dideliame akvariume, nors kvėpuoti tai netrukdė. Kvėpuoti? Pajutau, kad neturiu tokio poreikio. Pala, pala, o kur gi mano nosis, burna ir kiti pakankamai man svarbūs organai?!