Iškyla Nemunu, malonus, senovinis garlaiviukas. Ant denio nemaža dalis Lietuvos elito su svarbiausiais seimo nariais priešakyje. Priartėja Veliuona, senas, gražus ir sutvarkytas miestukas. Garlaivis prisišvartuoja prieplaukoje, pusvalanduką pailsės. Elitas, atsipalaidavęs ir geranoriškai nusiteikęs, stebi pakrantėje susirinkusių smalsių kaimiečių būrelį. Žmogiukai paprasti, paprastai ir apsirengę, paprastas tas jų ir domėjimasis: o gal Caras netyčia pažvelgs, nuspręs, [...]
Labai įdomiai apie vėlyvas vedybas išsireiškė viena gerai žinoma visuomenės veikėja: “ kam man pirkti tokią didelę kiaulę dėl vienos mažos dešrelės?”. Ta didelė kiaulė, tai mes, vyrai, o dėl dešrelės tai čia sunku suprasti… Juk jokios logikos… Chm…
Pas žilagalvį išminčių į svečius atėjo sutrikusi moterėlė. Išminčius įdėmiai nužvelgė viešnią, jos susirūpinusį veidą ir paklausė: - Ką gi, moterie, atsakyk, koks rūpestis slegia tave? - Gerbiamasis, prašau, nepagalvokite ką nors blogo apie mane, tačiau mane domina labai „nepatogus“ klausimas. - Drąsiai klausk, moterie. Tam ir duotas protas, tam ir įgyjama patirtis, bei išmintis, [...]
- Tai šiki?! – išdidžiai ir, tuo pačiu, su panieka kreipiausi į susikaupimo pozoje sustingusį didelį geltoną kaimyno šunį, kasdien tręšiantį mano gėlių darželį.
- Šiku, – ramiai ir aiškiai atsakė šuo.
Iš netikėtumo apsišikau ir aš.
Žiūrime toliau. Štai dvi merginos, jaunos, labai simpatiškos ir labai dažytos, ypač raudonai šviečia jų lūpos. Sijonai trumpi, kulniukai aukšti… Auskarai dideli…Įtariu, kad rusės. Akurat! Ką tik praėjo pro mane savo gimtąja kalba čiauškėdamos, traukdamos ne tik mano, bet ir visų aplinkinių vyrų dėmesį. Gražu, bet kažkaip, atsiprašant, nebrandu ir pigoka.
Skystą jodą maišyti su cukrumi, santykiu: 1 litras jodo – 1 maišas cukraus. (Kiekvienas save gerbiantis lietuvis šiuo metu namuose turi turėti mažiausiai 50 kg cukraus). Šią košę valgyti tris kartus per dieną, šaukštais. Kursą kartoti kiekvieną savaitę, 6 mėnesius. Po to, ko gero, nebesirgsite niekuo ir jums niekada nebereikės jokių vaistų.
- Na, Meile, ar kas nors darbe pastebėjo tavo naująjį megztuką? - Cha! Ir kas gi ten, pas mus, darbe, turėjo pastebėti? - Kaip tai kas? Gi direktorius. Dar gi yra Arvydas, Darius… - Cha! Direktorius pastebės! Ko gero, jis mane pastebėtų tik tada, jei į kabinetą įeičiau nuoga! Ir tai, ko gero, sakytų: „palauk [...]
Reklama… Kaip gi mes jos nekenčiam, piktinamės ja ir ją keikiame! Tačiau pabandykime į šį sveiką protą slopinantį reiškinį pažvelgti kitu rakursu – išmintingai, išspausti šio žmonijos vystymosi defekto naudą ir tuo palengvinti savo gyvenimą. Sakote, kad tai neįmanoma? Klystate. Štai man, pavyzdžiui, televizijos reklama padeda apsispręsti, kokias prekes pirkti, o kurios tikrai nevertos dėmesio. [...]
Anksčiau viskas taip gerai buvo. Kol gėriau. Vartojau. Lakiau. Pyliau. Ir koks kipšas sugundė užsikoduoti visiems metams! 365 dienoms! Niekada nežinojau, net nenujaučiau, kad laikas gali taip lėtai slinkti. Lėčiau už pastipusį vėžlį! Anksčiau, būdavo, atšventi Naujuosius, pradedi blaivytis, žiūrėk, jau ir vasario 23 – ioji: tarybinės armijos diena. O aš gi du metus atpyliau [...]
Pirmas nugirstas pokalbis Palatoje Tikras atsitikimas ligoninės palatoje. Vyriškis po sunkios galvos traumos, po operacijos pagaliau atgauna sąmone. Jį lankantys artimieji neįsivaizduoja, kas darosi ligonio galvoje, todėl nedrąsiais klausimais bando išsiaiškinti situaciją. Vienas iš giminaičių prieina prie pat ligonio ir įdėmiai žiūri jam į akis. Ligonis taip pat atidžiai stebi prie jo priėjusį vyriškį. – [...]