Saulius Veržikauskas

Kaip tautą su 50 litų padaryti laiminga?

Iškyla Nemunu, malonus, senovinis garlaiviukas. Ant denio nemaža dalis Lietuvos elito su svarbiausiais seimo nariais priešakyje. Priartėja Veliuona, senas, gražus ir sutvarkytas miestukas. Garlaivis prisišvartuoja prieplaukoje, pusvalanduką pailsės. Elitas, atsipalaidavęs ir geranoriškai nusiteikęs, stebi pakrantėje susirinkusių smalsių kaimiečių būrelį. Žmogiukai paprasti, paprastai ir apsirengę, paprastas tas jų ir domėjimasis: o gal Caras netyčia pažvelgs, nuspręs, pažadės ką nors?  Caras, tai yra Cubilius, užsiėmęs svarbesniais reikalais, todėl kaimiečių nemato, tačiau ir neišgirsta Verslininko, Seimūno ir Menininko pokalbio…

Seimūnas:

-          Štai, žmonės susirinkę, pilni troškimų ir vilties, tačiau nesuvokia, kad Pats C niekuo jiems nepadės, o ir net nebandys. O štai aš paaukosiu 50 litų ir vieną žmogeliuką šiai dienai padarysiu laimingu: lai skaniai pavalgo, prisigeria alaus ir ramus nueina miegot. Ilgai jis mane minės, tikraiǃ

Verslininkas:

-          Ech, kaip tai neracionaluǃ Iš karto matosi, kad tamsta valgai valdišką duoną. Aš gi duosiu penkiems žmonėms po 10 litų ir laimingi jau bus penki, o ne vienasǃ Pavalgyt, gal ir nepavalgys, bet bambalius tai visi įstengs nusipirkti. Patikėkit, manęs taip pat neužmirš, ir jie bus penki, ne vienasǃ

Menininkas:

- Gerbiamieji, na turėkite nors truputį daugiau fantazijosǃ Nejau nei valdyme, nei versle jos nereikia? Aš, pavyzdžiui, už tuos 50 litų galėčiau ir daugiau padaryt. Štai, matau ant kranto stovi mano seni pažįstami: Antaniukas ir Saulėns. Gerai juos žinau, oi gerai… Taigi, pasikvieskim juos laivelin, pavaišinkim alučiu, dar užkąst duokim ir paprašykim, kad poną C per bortą išmestų. Taigi, išleisim tikrai ne daugiau penkiasdešimties litų, o laimingais padarysim visą tautąǃ…