Saulius Veržikauskas

Du nugirsti neišgalvoti pokalbiai

Pirmas nugirstas pokalbis

Palatoje

Tikras atsitikimas ligoninės palatoje. Vyriškis po sunkios galvos traumos, po operacijos pagaliau atgauna sąmone. Jį lankantys artimieji neįsivaizduoja, kas darosi ligonio galvoje, todėl nedrąsiais klausimais bando išsiaiškinti situaciją. Vienas iš giminaičių prieina prie pat ligonio ir įdėmiai žiūri jam į akis. Ligonis taip pat atidžiai stebi prie jo priėjusį vyriškį.

- Sakyk, ar atsimeni savo vardą? – atsargiai, tačiau ryžtingai paklausia sveikasis.

- Jonas, – lėtai atsako  sužeistasis.

- O kokia tavo pavardė?

- Bartulis… – ligonio veide šmėkšteli nerimo grimasa.

- Ar  žinai, su kuo šneki? – neatlyžta ligonio giminaitis. Sužeistasis  patyli, po to kažkaip keistai pasižiūri į klausiantįjį:

- Germanai, blia, tu ką  -  visai durnas, kad tokius klausimus uždavinėji?

Artimųjų eilėse nuvilnyja džiaugsmingas šurmulys, situacija aiški.

Antras nugirstas pokalbis

Autobuse

Neišgalvotas pokalbis, girdėtas važiuojant visuomeniniu transportu. Kalbasi dvi paauglės. Apie automobilių markes:

- Palauk, kaip vadinasi ta mašina su rutuliais priekyje?

- Ta, kur turi daug daug rutulių? Taigi „audinė“!

- Jo, tiksliai, „audinė“. O man patinka tas mašiniukas, kur su “Z” raide priekyje.

-  Kokia dar “Z” raide?

- Nu tokia suplota, į rutulį įkišta….

- Žinau, žinau, tai “astra”!

-  Jo, “astra”!