Ko reikia moterims ?

Šia nuostabia (moterims eilinį kartą tiesiog šiaip sau gauti dėmesio) proga nutariau panagrinėti vieną svarbiausių klausimų, kuris dažnai kankina vyrus: ko reikia moterims?.

Ne, ne gėlių, ne dovanų, ne šampano ir ne papuošalų. Viso to reikia, kai vaikinas būna ne ypatingas ir susižavėjimo mažai keliantis, tačiau visai tinkamas praktiniams tikslams – tiksliau pasinaudojimui.

Gėlės ir visi tie dalykai yra vertingi, kai jie turi gilesnę prasmę, kai jų nereikalaujama ir kai jie nėra dovanojami per prievartą. Jie yra dėmesio papildas. Tada pateisinu juos. Tačiau, tikrai ne tada, kai vos susitikus, vaikinas iškart nerangiai bruka apgailėtinų rožių puokštę ir nė pats nežino, kodėl visa tai ir kam.

Dėmesys taip pat dažnai suvokiamas kaip komplimentų srautas. Labai tinka – tiesiog komplimentų srautas. ‘Tu atrodai kitokia, negu jos – tu tokia ypatinga.’, ‘Tavo labai gražios lūpos’ ir visos kitos nesąmonės, kokių jūs tik neišsigalvojat norėdami gauti numerį/šypseną/bučinį ar kažką rimtesnio. Taip negerai. Sakykit komplimentus retai, bet tokius, kad nuo jų pakirstų kojas. Aš dar mąstyčiau taip: ‘Jei gali ištverti nepasakęs komplimento, tai ir ištverk’. Jie dažnai net atbaido. Tada moterys ima galvoti: šitas asilas mano rankose ir puola juo naudotis. O jeigu vaikinas nesako koplimentų, bet vis tiek būna su manimi, tada pasidaro kažkaip keista, pradedu labiau stengtis, kad jis bent kažką pasakytų. Ir tada kiekvienas ‘Gražiai atsistojai’, ‘Šypsaisi kaip barsukas’ atrodo mielas ir žavus.

Joms reikia, kad jų klausytųsi. Bet klausytųsi ne taip, tiesiog traukdami cigaretes ir žiūrėdami į tolį, o klausytųsi įdėmiai. O išklausę – suprastų, atsakytų, mokėtų palaikyti pokalbį, paguostų (jei reikia), įkvėptų ryžto, nuteiktų optimistiškai. Melancholikų ir verkšlentojų mums nereikia.

Na, turiu tokią draugę – motiną, kuri dažniausiai priglaudžia tokius, na, gyvenimo nevykėlius. Jie ateina pas ją, ji juos maitina, išklauso, apkabina, būna šalia, kantriai padeda, jei reikia, paguldo į karštą vonią, o vėliau ateina pas mane ir skundžiasi: ‘blemba, kodėl jie visi kaip šunys. ir vėl aš turiu būti kaip slaugė.’

Man dažnai reikia stipresnio už save žmogaus, kad jis palaikytų ir padėtų vėl žengti, kai palūžtu. O jeigu šalia koks savimi nepasitikintis šuniukas verktų – tikrai neištverčiau. Todėl pasitikėkite savimi. Elkitės taip, kad moteris galvotų: ‘Blemba, kaip man pasisekė, kad spėjau jį nusičiupti.’

Nes jeigu jūsų sau nereikia ir manote, kad esate nieko vertas, tai kaip tada jūsų gali reikėti dar kitam žmogui ? O juolab – moteriai ? Ypač, kai visi norite ypatingos, pačios gražiausios, protingiausios ir tt. ? Tai kaip tokia gali susižavėti tik kažkokiu eiliniu alumaukiu?

Yra toks pavyzdys. Charles Bukowski. Siaubingai baisus vyras buvo. Bet penkiasdešimties turėjo tiek moterų, kiek jūs nė dvidešimties nesat matę. Jis pasitikėjo savimi. Mokėdavo laiku ateiti ir laiku išeiti. Jis nieko nereikalavo. Dulkinosi gerai. Tačiau jo didelė bėda buvo tai, kad jis niekaip neapsisprendė, ko jis labiau nori, ar gerti, ar turėti moterį. Todėl ilgai nė vienos jų neišlaikė.

Man nepatinka čiuvai iš serijos: ‘Haha, vakar su Petru kaip užpylėm, nieko neatsimenu, prapisau dahuja litų, šian varysim dar užpilt, zjbs blet nahuj.’ Tokie atstumia. Jie neturi savy nieko įdomaus, išskyrus polinkį gerti ir tai jis gali būti įdomus tik specialistams. Tai va, tokiems vieta pas specialistus, o ne pas moteris.

Reikia, kad vyrukas mokėtų nusileisti. Bet jis jaustų, kada to tikrai reikia. Nes jeigu nusileisi visada – nė nepajusi, kaip atsidursi durų kilimėlio vietoje. Kartais reikia moterį pastatyti į vietą. Aišku, ne per žiauriai. Reikia tiesiog paaiškinti, ką ji nelogiškai ir blogai padarė/daro. Jos dažniausiai supranta, kai paaiškini. Nemėgstu užsiraukėlių, kai čiuvai elgiasi kaip bobos. Supyksta ir tyli. Atjungia telefoną. Eina prisigerti. Vaidina kažkokias katastrofas. Vietoj to, kad viską racionaliai paaiškintų ar tiesiog tiesiai šviesiai pasiųstų nafik.

Visada turi išlikti tiesumas ir atvirumas. Reikia nepamiršti auksinių formuluočių: ‘Aš supykau, todėl, nes… Tavo vietoje kitąkart…’ ir tt. Visada galima susišnekėti ir susitarti.

Kartais moterys nori praleisti vakarą ramiai ir klausytis savo muzikos. Net jeigu jums nepatinka jų muzika – pakentėkite, išmokite jos negirdėti. kartais joms tai būna tikrai svarbu. Tiesiog sėdėti su brangiu žmogumi pagal mėgstamą muziką. Niekada neisišaipykite iš jų mėgiamos muzikos. Taip pat literatūros, kino filmų, jų kūrinių ir tt. Daugiausia, ką galite sau leisti, tai gražiai pašiepti, taktiškai pasakyti, kodėl tai jums nelabai patinka.

Joms reikia saugumo. Reikia, kad būdamos vakarėlyje su jumis ir daugeliu kitų merginų ir vaikinų, jos vis tiek jaustųsi jums pačios gražiausios. Kitaip jos ima ieškotis dėmesio kitur – puola plepėti, juoktis su kitais vyrais (gal taip nesąmoningai ieško įvertinimo).

Dažnai jos užsiplieskia ir supyksta tiesiog dėl nieko. Aha, jums atrodo, kad dėl nieko – o joms tai tikrų tikriausia PRIEŽASTIS ! Dažna jų sugalvoja tiesiog imti ir išeiti. Jumis dėta, aš vyčiausi. Tada jos pasijaučia reikalingos ir po kelių minučių atslūgsta.

–

ir šiek tiek apie romantiką.

Mums reikia tokio vyro, kuriam būsi pati gražiausia ir su aukšta temperatūra, ir pavargusi po dienos darbų, ir net rytais, ir su spuogu ant nosies. Reikia tokio, kuris visada užmigtų po mūsų, glostydamas plaukus. Kuris tik jis vienas taip apkabins ir pasakys: ‘kaip gera tave turėti’. Planuos vakarus kartu ir siūlys žiūrėti filmus, jaukiai įsisupus į antklodę. Kuriam tu galėsi naktį šnopuoti į nugarą ir klausydamasi tylos paslapčia džiūgauti : ‘o diev o diev, kaip gerai, kad aš jį radau.’ tada apkabinti ir matyti, kaip jis per miegus į tave atsisuka ir apsiveja kojomis apie tavo kojas. Su kuriuo jūs naktį girti bėgsite per gatvę, o žmonės praeinantys galvos: ‘Kokie debilai’. Su kuriuo tu sėdėsi troleibuse, parke, kine, teatre – bet kur, ir nematysi kitų žmonių. Būsite tik jūs ir jūsų pasaulis, kuris yra toli nuo nesėkmių ir nelaimių. Kurį tu atsiminsi iš mažų detalių, iš apgamo prie dešinio klubo, iš rando virš kairio antakio. Su kuriuo sėdėsi trečią nakties su buteliu vyno, o tau į paskaitas pusę devynių, bet tu galvosi, kad laiko dar marios. Ir taip gyvensite, lyg laiko būtų marios – judviem, bet kartu ir taip mažai laiko atsidžiaugti vienas kitu.

–

Prieš pradėdami rimčiau bendrauti su moterimi, atsakykite sau į kelis klausimus: kuo ji man patinka ? kodėl aš norėčiau būti su ja, o ne su kažkokia kita ? kuo ji geresnė už kitas moteris ? kas mus vienyja ? ką turime bendro, apie ką galėtume kalbėti ? kuo mes praturtintume vienas kitą ? – aišku, jeigu jūs mąstote apie šį tą daugiau, negu apie pasitratinimą.

Jumis dėta prasidėčiau tik su jums labai į akį kritusiomis moterimis, nes neverta veltui rizikuoti savo nervine sistema.

ačiū už dėmesį, tai tebuvo mano subjektyvi nuomonė, rašiau nepasitarusi su savo lyties atstovėmis.