Aš noriu gauti tokią pensiją, kad man nereikėtų pirkti pigiausių maisto produktų. Išėjęs į pensiją noriu keliauti po pasaulį. Noriu vesti anūkus į kiną savaitgaliais. Tačiau visa tai gali likti tik norais. Nes mūsų „Sodra“ gali suryti didelę mano trokštamos pensijos dalį, o valstybė kol kas rūpinasi tik dabartiniais pensininkais, kurių ateityje tik daugės…
Tuo tarpu panašūs mano draugų Estijoje ir Latvijoje norai greičiausiai išsipildys. Ir ne dėl to, kad ten krizės nėra. Tiesiog jų vyriausybės žino ką daro, o ne viešai demonstruoja savo valdžią. Ir suvokia, kad sugriovus pensijų reformą, ateityje kentės visi – ne tik būsimieji pensininkai, bet ir visa valstybė.
Latviai ir estai – gudresni?
Imkime Latvijos pavyzdį. Nepaisant to, kad Latvija buvo priversta skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, šalies vyriausybė ne tik nesumažino Valstybinės socialinio saugumo agentūros įmokų į privačius pensijų fondus, bet ir nuo šių metų įmokas padidino nuo 8 iki 9 procentų. Nuo kitų metų įmokos į antrosios pakopos pensijų fondus didės iki 10 procentų.
Įmokų į privačius pensijų fondus nemažina ir Estija, kurioje jos siekia 6 procentus valstybinio socialinio draudimo mokesčių. Estijoje Centrinis rūpybos depozitoriumas (fondas) į antros pakopos pensijų fondus moka 4 proc., dar 2 proc. tiesiai į fondus perveda darbdavys. Tokiu būdu pensijų perskirstymas vyksta pačiu pradiniu lygiu. Tuo tarpu vietinė „Sodra“ iš gaunamų 29 proc. mokesčių 13 proc. skiria sveikatos draudimui ir 16 proc. pensijai. Taip pat sudarytas vadinamasis Garantinis fondas, iš kurio būtų mokama darbuotojui įmonės bankroto atveju. Ypatingu atveju Garantiniu fondu gali pasinaudoti ir vietinė „Sodra“.
Tuo metu naujoji Lietuvos valdžia pasiryžo sumažinti įmokas į privačius pensijų fondus, neva gelbėdama skylėtą „Sodrą“. Gerai, tarkime, Lietuvos vyriausybė dabar išgėlbės „Sodrą“ ir išmokės pensijas dabartiniams pensininkams. Tačiau kas toliau?
Pensijų reformos esmė
Privatūs pensijų fondai laikomi kertiniu pensijų reformos akmeniu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kuriame pastebimas akivaizdus gyventojų senėjimas.
Vasarą Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė ataskaitą apie padėties pensijų rinkoje tendencijas.
Europos Komisijos duomenimis, jau nuo 2015 metų Europos Sąjungoje mirčių skaičius ims lenkti gimstančiųjų skaičių – vienas iš trijų europiečių bus vyresnis nei 65 metų amžiaus. Tai sukels didelių ekonominių ir finansinių sunkumų.
„Eurostat“ pranešime teigiama, kad visoje Europoje didėjant žmonių gyvenimo trukmei bei mažėjant gimstamumui natūralus populiacijos augimas apie 2015 metus paprasčiausiai sustos ir apie 2035 metus migracijos strautai bus per maži, kad atsvertų per mažą gimstamumą.
„Eurostat“ teigimu, remiantis dabartinėmis tendencijomis per 50 metų šiandienis santykis, kai keturi dirbantieji tenka vienam pensinio amžiaus žmogui, sumažės iki dviejų dirbančiųjų vienam pensininkui. Tai buvo prilyginta savotiškai pensijų „laiko bombai“.
Šiais duomenimis, blogiausia padėtis susiklostys Bulgarijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje, kur dėl didelės emigracijos vienam pensinio amžiaus gyventojui tektų tik 1,5 dirbančiojo.
Kiek lengviau bus tokiose šalyse kaip Danija, Airija, Kipras, Liuksemburgas ir Jungtinė Karalystė, kur gyventojų prieaugis, tikėtina, bus didesnis. To priežastis – aukštas imigracijos lygis, kuris pagerino darbingo amžiaus žmonių bei gimstamumo rodiklius.
Prognozuojama, kad Jungtinės Karalystės gyventojų skaičius nuo 66 mln. šiandien išaugs iki 77 mln. ir šalis taps didžiausia valstybe nare pagal gyventojų skaičių. Vokietija, kurioje šiandien gyvena daugiausiai žmonių iš ES šalių, jau 2035 liks tik 79 mln. gyventojų vietoje dabar gyvenančių 82 mln., o 2060-aisiais gyventojų sumažės net iki 70,7 mln.
Europos Komisija atkreipia dėmesį į senėjimo proceso padarinius ekonomikai ir biudžetui.
„Svarbu išsiaiškinti, ar valstybės narės bus pajėgios padengti išlaidas susijusias su visuomenės senėjimo procesais“, – teigė Europos komisijos atstovė.
Pasak jos, senėjimas yra tokia pat didelė problema, kaip globalizacija ir klimato kaita.
Senėjimo procesas pareikalaus iš vyriausybių stiprinti finansų sistemą, didinti darbo rinkos užimtumą ir reformuoti pensijų, sveikatos priežiūros bei kitas ilgalaikes sistemas.
Specialistų teigimu, valstybiniai pensijų fondai, tokie kaip „Sodra“ Lietuvoje, nesugebės pasirūpinti vis senėjančios visuomenės gerbuviu. Kadangi dirbančių žmonių dėl demografinių priežasčių mažės, o valstybė savo pensijų fondų neinvestuoja, kiek surenka mokesčių, tiek išmoka, valstybinės pensijos ateityje turės tendenciją tik mažėti. Tam ir buvo sumanyta pensijų reforma.
Kam imate mano pinigus?
Pacituosiu „MP Pension Funds Baltic“ vadovą Ramūną Stankevičių:
„Siūlymas sumažinti „Sodros“ įmokas į privačius fondus iki 3 procentų tiesiogiai pažeidžia daugiau nei 950 tūkst. Lietuvos piliečių interesus ir, pažeidžiant verslo principus, kelia didelę riziką privačių pensijų fondų veiklai. Tai pats tikriausias piliečių pinigų nacionalizavimas. Žmonės patikėjo savo pinigus fondams, kurie rūpinasi jų gerove senatvėje. Todėl tie žmonės pasijaus apgauti, juk iš esmės valstybė paima jų pinigus tvarkyti savo nuožiūra, o rezultatas gali būti neprognozuojamas. Kas tuomet atsakys?“
Aš taip pat noriu to paklausti. Logiškai mastant, turėtų atsakyti valstybė…
Galime gana drąsiai prognozuoti, kad sumažinus įmokas į antrosios pakopos privačius pensijų fondus prasidės virtinė teismų.
Teismas po kokių metų svarstymo nuspręs, kad buvo pažeistos Lietuvos piliečių teisės, ir įpareigos grąžinti tai, ko valstybė neprimokėjo ir panaikinti tokį sprendimą. Tada valstybei reikės padengti ir negautas pensijų fondų bei pensininkų pajamas, ir sumokėti delspinigius. Kokios tai bus sumos? Didžiulės.
Scenarijai
Panagrinėkime dar porą scenarijų…
Scenarijus Nr. 1.
Lietuva, tarkime, 2011 metai. „Sodros“ biudžetas sulopomas. Tačiau pasikeičia politinė valdžia arba tiesiog pamirštama, kad jau netrukus reikės atstatyti įmokas į pensijų fondus iki 5.5 proc. Politikai džiaugia savo „sėkme“ ir patvirtina naujus isipareigojimus esamiems pensininkams arba kitiems socialiai remtiniems sluoksniams. Motinystės atsotogos pratęsiamos iki trejų metų, artėjant rinkimams pensijos didinamos siekiant pelnyti pensininkų palankumą. O kai ateina metas pakelti įmokas į pensijų fondus, pasirodo, kad to padaryti nebeįmanoma, nes „Sodrai“ trūksta pinigų. Vėl inicijuojamas įstatymas atidėti pensijų įmokų atstatyma po 2013 metų, palikti tai naujai valdžiai. Lieuvių liaudies pasaka be galo.
Scenarijus Nr. 2.
Lietuva, 2011 metai. Prisiėmus įsipareigojimą įvairias išmokas (nedarbingumo lapeliai, motinystės atostogios ir t.t.) bei normalias pensijas moketi ūkininkams, individualia veikla besiverčiantiems žmonems, kūrybinininkams ir t.t. pasirodo, kad „Sodros“ įmokų įvedimas buvo labiau nuostolingas nei palankus ateities „Sodros“ biudžeto subalansavimui. O dar reikia atstatyti įmokas į privačius pensijų fondus… Ir vėl pasaka be galo…
Išeitis? Gal vis dėl to verta įsiklausyti į racionalius pasiūlymus, kuriuos teikia ekspertai iš Finansų analitikų asociacijos arba patys pensijų fondų valdytojai?
Gal tiesiog spjauti į viską ir kaupti savo pensiją pagal savanoriško kaupimo programą, vadinamąją III pakopą? Kol kas tam sąlygos dar palankios. Bet kas garantuos, kad Lietuvos vyriausybė neužsimanys iš III pakopos fondų atsiriekti savo dalies?