Retas žmogus žino, kas yra GRU. Atrodo prabėgo dvidešimt nepriklausomybės metų. Pasikeitėm netik męs, bet ir Rusija, ir visgi paslaptys saugomos už tvirtų, metalinių durų. GRU valdyba vengia bet kokio viešumo. Jei to nereikia.
Skirtingai nei FST ar IŽT (KGB atplaišos, po Sovietų Sąjungos žlugimo, KGB buvo padalinta į dvi dalis), GRU savo operacijas slepia. Ši valdyba, net savo oficialaus puslapio neturi. Paslaptys klaidina žmones, tai verčia juos išsigalvoti nebūtus dalykus.
Nežinomybė veikia tarsi reklama. Filmų kūrėjai ir romanų rašytojai gali pasitarnauti, kaip žmonės, kurie garsina valdybos vardą, bei gąsdina potencialius priešus. Nėra neklystančių. GRU valdyba keletą kartų „apsišvietė“. Buvo GRU agentų, kurie pabėgo į vakarus. Jų pateikta informacija leido susidaryti gan aiškų vaizdą apie šios valdybos veiklą, bei metodus, kuriais ji vadovaujasi.
Informacija rinkau iš trupinių. Perskaičiau keletą interviu su tos žvalgybos valdybos darbuotojais. Perskaičiau Viktoro Suvorovo knygą „Akvariumas. Vikipedijos straipsnį. Tai ir viskas. Manau, kad ir ši menkutė informacija pasitarnaus kaip geras žinių šaltinis.
Toliau »
Aš grįžau. Po sunkios vasaros darbų, aš Lietuvoje. Keistas jausmas, tik smagu, kad ir vėl galiu su jumis dalintis žiniomis, kurių dalinti ne gaila. Ko gero jau praradau turėtą gerbėjų būrį (ko gero toks buvo), bet manau, kad jūs ir vėl grįšit. Viskam reikia laiko. Aš to nelaiko neleidau veltui, kol buvau išvykęs, spėjau perskaityti knygą, kuri paliko itin didelį įspūdį. Viktoro Suvorovo knyga „Akvariumas“ netgi pamokė naujų dalykų, gal kada net žvalgu tapsiu!
Toliau »
