Skaidri Mintis

Būti ar nebūti? – Štai klausimas!

Ir ištiesų galų gale būti ar ne? Vat ir aš buvau prapuolęs su reikalais ir nebuvau čia užsukęs, – tenka rinktis, kiekvieną dieną ir net kiekvieną akimirka. Pasirinkau nebūti bloge, nes kas kita atrodė svarbiau, o dabar vėl darau pasirinkimą ir nusprendžiau, kad kiti reikalai, kad ir kokie jie atrodytų svarbūs ir skubūs palauks, bet man svarbiau parašyti ką nors naujo į savo blogą, nes mintys kaupiasi – neužrašai, tai išsikalbi su kuo nors, ateina naujos mintys, senos užsimeta kažkur giliau ir paskui jau nebeparašysi to ką norėjai :)

O šiandien aš noriu pakalbėti apie pasirinkimus ir sprendimus. Juk taip dažnai tenka juos gyvenime daryti… Tarkim ryte įsijungia žadintuvas, keltis nesinori, bet lyg ir reikėtų, tenka rinktis, dar pagulėti ar geriau turėti daugiau laiko… paskui pasipila dar begalė situacijų reikalaujančių sprendimų iš mūsų vos pabudusių smegenų: gerti kavą ar arbatą, jeigu arbatą tuomet kokią, ką pasidaryti pusryčių, o gal nevalgyti iš pat ryto, kuo apsirengti einant į miestą, darbą, paskaitas… Tokius paprastus sprendimus mes dažniausiai priimame net nesusimąste, bet yra ir tokių pasirinkimų, kurie gali pakeisti mūsų gyvenimą. Pavyzdžiui kraustytis gyventi į kitą vietą, ar priimti naują darbo ar verslo pasiūlymą, pirkti ar ne automobilį… O dar vienas Dievas težino kokius sudėtingus sprendimus mes priimame savo viduje, kurie išorėje tuo metu lyg ir nieko nepakeičia, bet jie pakeičia mus, mūsų mąstymą ir paskui įtakoja visus vėliau padarytus pasirinkimus.

Atrodo smulkmena, bet netgi smulkūs sprendimai gali mus padaryti laimingesniais, arba atvirkščiai, suteikti mums skausmo ar nuliūdinti. Ir kaip gi mes renkamės? Dažniausiai apmąstome visus „už“ ir „prieš“, kas mus traukia ir atstumia kiekviename iš galimų pasirinkimo variantų, labai dažnai tai padarome netgi nesąmoningai, remdamiesi tuo ką patyrėme anksčiau. Pavyzdžiui turite pasiūlymą vakarą praleisti klube arba nueiti į opera, tuomet Jūs akimirksniu susiejate klubą su praeitu Jūsų apsilankymu klube, jeigu buvo gera, linksma, malonu, Jums susidarė teigiamas įspūdis, tuo tarpu operoje Jums galbūt irgi buvo visai nieko, bet gal kiek nuobodoka ar liūdna, ir Jums tai nesudarė jokio įspūdžio, arba netgi neigiamą, tokiu atveju Jūs veikiausiai nedvejodami pasirinksite klubą. Ir čia tik primityvus pavyzdys, nes taip pat teigiamus ir neigiamus įspūdžius mes susidarome iš pasakojimų, knygų, filmų, muzikos ir dar daugelio informacijos šaltinių, mes net nemirktelėję skirstome viską į dvi sklitis: gerai ir blogai, patinka ir nepatinka, malonu ir nemalonu, juoda ir balta. Galų gale mūsų pasąmonėje įsirašo tik „taip“ ir „ne“ vienokiam ar kitokiam reiškiniui, vietai, žmogui, daiktui, kvapui, skoniui, pojūčiui. Ir mes kaip užkietėję matematikai net nemąstydami skaičiuojam pliusus ir minusus. Aš sakau „mes“, bet visgi tuos veiksmus atlieka mūsų protas, jis atsimena visą informaciją, ją skirsto ir vėliau mums sako, jei darysi taip bus gerai, jei šitaip bus blogai… Tačiau viskas yra gerokai sudėtingiau, nes mūsų protas yra ribotas ir subjektyvus, todėl mes niekada iš jo negausime tiesos. Tikriausiai dabar daug kam kilo klausimas: Kodėl mūsų protas mums galėtų nesakyti tiesos? O viskas yra labai paprasta, kaip jau minėjau mūsų vertinimai susideda iš daugelio dalykų, informacija gauname įvairiais būdais. Paprastas pavyzdys – televizija: populiarus žmogus pasako kažkokia mintį, ar apsirengia kažkaip kitaip, ir neilgai trukus pamatysime, kad jo mintis jau yra kartojama, o jo apranga po truputį tampa nauja mada. Ir negalvokite, kad tai tik televizija, radija, laikraščiai ar knygos, prisiminkite, kiek Jūs pasikeitėte nuo vaikystės, kaip suaugote ir tapote „asmenybe“. Tėvai, seneliai, broliai, seserys, draugai, auklėtojai, mokytojai, dėstytojai, kolegos visi su mumis nuolatos kalbėjo, nuolatos kažką pasakojo ir nuolatos darė indelį į mūsų asmenybe, į tai koki teigiami ar neigiami įspūdžiai įsirašė mums į pasąmonę. O paskui mes sėkmingai tvirtiname, jog „kiekvienas žmogus yra asmenybė“, bet kiek mumyse yra mūsų pačių?

O dabar grįžkime prie tų pasirinkimų ;) To indėlio gero ar blogo, norime ar ne, mes neatsikratysime, belieka išmokti daryti TEISINGUS pasirinkimus – sprendimus priimant ne turimų faktų analizės būdu, o klausantis širdies, kitaip tariant intuicijos. Taigi būti ar nebūti? Koks pasirinkimas yra teisingas, ką išvis jis reiškia ir keičia? Tiksliausia turbūt būtų pasakyti, kad nėra nei teisingų, nei klaidingų pasirinkimų ar sprendimų, bet aš pasakysiu, kad bet koks Jūsų priimtas sprendimas yra tik TEISINGAS ir kitoks būti negali, nes tuo metu Jums taip atrodo, o kad vėliau, mes sakome: „Oj oj kiek klaidų gyvenime pridariau“ – yra tik įrodymas, kad pasirinkimas tuo metu buvo teisingas, nes jis Jus išmokė, kažko, ko tada nežinojote. Vadinasi Jūs bet kokiu atveju iš bet kokio pasirinkimo gaunate naudą, ir visuomet bet kokiu atveju esate teisūs… BET esmė visai ne tame ar mes teisūs, juk taip? Svarbiausia ar mes esame laimingi? O tam niekada nevėlu priimti naujus sprendimus ir išmokus pamoka, eiti toliau savo gyvenimo keliu. Taigi kur kabliukas? Kaip daryti tokius sprendimus, kurie suteiktų mums laimės, o ne atvirkščiai?

( Perspėju visus mėgstančius pasiskųsti savo nepavykusiu gyvenimu žmones, tai kas bus parašyta žemiau Jums gali labai nepatikti, bet prašau neįsižeisti.)

Pirmių pirmiausia atminkite: sprendžiate – JŪS! Ir neklaidinkite savęs mintimis, kad už Jus sprendimus priima kažkas kitas, jeigu Jūs priėmėte sprendimą, kažkam leisti spręsti už Jus, tai yra JŪSŲ pasirinkimas.

O antra – po šimts pypkių – BŪKITE ATSAKINGI už savo pasirinkimus. Jeigu jau kartą nusprendėte, kad darysite taip, o ne kitaip – DŽIAUKITĖS TUO, o ne zurzėkite, kad Jums kažkas negerai, o jeigu zurzate, arba jei išties negerai, tai rinkitės kitaip. Dabar visai netikėtai prisiminiau vieną reklaminį šūkį, kuris labai tiksliai nusako mano tolimesnę mintį: „Jeigu nerandi išeities iš padėties – pakeisk padėtį“. Jeigu Jūsų netenkina ankstesnis pasirinkimas, niekada nevėlu jį pakeisti arba priimti kitą sprendimą, kuris tai ištaisytų :) Nebijokite daryti pasirinkimus ir priimti sprendimus, nes vienintelis neteisingas sprendimas yra delsimas pasirinkti. Jūs galite nežinoti kokios Jūs norite gerti arbatos, bet privalote žinoti, ko Jūs tikitės iš naujos dienos. Nes mes negalime turėti visko iš karto, juk kiekvienam akivaizdu, kad sultinio su kava maišyti neverta, nors mes norime išgerti ir vieno ir kito, bet sumaišius negausime nei kavos, nei sultinio, o per ilgai laukiant pasibaigs pietų pertrauka ir vėl gi liksime neišgėrę nei vieno, taip ir gyvenime ;)

Trečia – geriausias sprendimas – PAKEISTI POŽIŪRĮ! Jeigu Jums nepatinka situacija, kurioje atsidūrėte, pakeiskit požiūrį, prisiminkit dėl ko tai pasirinkote, dėl ko nenorite to keisti, kas toje situacijoje yra gero, kas joje Jums teikia džiaugsmo, galų gale jeigu nieko nepavyks, bent jau tiksliai žinosite, kad laikas kažką keisti ;)

Ir turbūt svarbiausia darant sprendimus yra pakeisti mąstymą. Svarbiausia, bet kartu ir sudėtingiausia… Pamėginkite nustoti skirstyti į juodą ir baltą, yra begalė kitų spalvų ir nėra nieko visiškai juodo ar balto. Protas ir argumentai retai kada Jus nuves teisingu keliu, geriau pasikliaukite intuicija ir mąstykite apie tai kas JUMS teikia džiaugsmo. Ar Jūsų sprendimas yra geras, ar jis priverčia Jūsų širdį dainuoti, kitaip tariant ar jis yra teisingas, apskaičiuotas ir apgalvotas protu, ar tiesiog dėl Jums nesuvokiamų preižąsčių Jus džiugina, ramina ir daro laimingesniu negu buvote. Mąstykite ne apie tai – kas būtų gerai, ar kas būtų teisinga, – galvokite – kas Jums teiktų džiaugsmo…

Nesu niekuo ypatingesnis negu kiekvienas iš mūsų, bet man tai padeda, kai pradėjau taip gyventi ir pasirinkimus daryti širdimi, o ne galva, gyvenimas tapo gražesnis ir su kiekviena diena, jame randu vis daugiau džiaugsmo. Kodėl tai taip gerai veikia? Todėl kad išties yra tik vienas pasirinkimas, būti ar nebūti – laimingu… Kai nusprendžiau būti laimingas, po to viskas tapo paprasta, kai tik pastebiu, kad nuotaika subjuro, klausiu savęs: „KAS YRA? KODĖL AŠ NESIDŽIAUGIU?“. Nemeluosiu nevisuomet vienodai greitai randu atsakymą, bet atsakymas visuomet yra MUMYSE, reikia tik būti su savimi sąžiningu ir nebijoti sau pačiam pasakyti ko nori, tuomet sprendimus priimti pasidaro daug lengviau. Dažniausiai blogai nuotaikai pataisyti užtenka prisiminti, dėl ko čia esu ir kodėl darau tai ką darau, kartais tai prisiminęs suprantu, kad jau buvau kažkur nuklydęs ir nedarau to ką noriu daryti, o retkarčiais net ir patį sprendimą priimti yra labai nemalonu ir vidus tarsi iškarto sako, kad reikia rinktis ką kitą. Taigi BŪKIME SĄŽININGI su savimi, jei mes norime būti laimingais ir džiaugtis gyvenimu prisiimkime atsakomybę už savo sprendimus ir darykime tai ką norime daryti, o ne tik galvokime apie tai.

Atsipalaiduokite, nes GYVENIMAS yra GRAŽUS, o jeigu Jums atrodo kitaip, pamėginkite pažiūrėti į jį atsistoję ant galvos, panėrę po vandeniu ar pro rožinius akinius ;) Esu tikras, kad kiekvienas giliai širdyje rasime daug atsakymų į klausimą – „Kas mane daro laimingu?“

Geros visiems dienos, Baltas Vėjas dabar pučia pietų – pietvakarių kryptimi į Gražesnio Rytojaus pusę ;)