Skaidri Mintis

Visiems: – Džiugios Dienos

Ilgai mąsčiau kaip turėtų vadintis toks blogas, kuris būtų visai ne blogas, o netgi labai geras, toks kuriame kiekvienas žmogus galėtų atrasti kažką šviesaus, pozityvaus ir tai dienai pasisemti geros nuotaikos ir grižęs vakare ištarti: „Kaip gerai, kad yra gyvenime kuo džiaugtis“. Kaip nusakyti tokią mintį dviem žodžiais, lengvai suprantamais, tiesiog įstringančiais į atmintį, tarsi koks džiaugsmo šūkis, tarsi palinkėjimas. Tuomet pagalvojau, o ką mes dažniausiai skaitome, matome ar girdime naujienose, ką mums visais informacijos kanalais bandoma „įkalti“ į galvą, – ogi visišką negatyvą, kad mes net nebežinome, kas ir kaip, žinome tik, kad – „nieko gero“. Todėl čia noriu sukurti atsvarą toms „konkrečioms“ informacinėms naujienoms, kurios pučia mums miglą į akis ir galiausiai visiškai paklaidina, noriu išsklaidyti tą „miglą“ – šviežio, gaivaus oro gurkšniu, nupūsti tą miglą į šalį, kad Mintys Būtų Skaidrios :) Štai todėl ir pavadinau šį blogą Skaidri Mintis, kuris tikiuosi bus labai geras.

Tataigi susipažinkime, – aš esu Baltas Vėjas ;) Toks vėjas, kuris išsklaido tamsius debesis ir dangus tampa giedras, skaidrus :) O jeigu šiek tiek rimčiau esu vienas iš Jūsų, toks pats kaip ir visi, gal tiesiog truputį kitaip žvelgiantis į savo kasdienybę ir tai kas vyksta pasaulyje, galbūt todėl ir idėjos man kyla truputį kitokios, negu statistiniam mūsų piliečiui, bet kadangi esu vienas iš Jūsų labai puikiai suprantu, kas jaudina ir neduoda ramybės šiuolaikiniam žmogui, kiekvienas turime savų rūpesčių, bet galiausiai visi jie panašūs tuom, kad kadanors jie baigiasi, o praleistos gražios akimirkos nesugrąžinamai dingsta praeityje, todėl čia ketinu rašyti apie tai ir taip, kad tiek sau pačiam tiek Jums mielieji padėčiau daugiau nebepraleisti progų pasidžiaugti gyvenimu ir atrasti jame dar daug grožio, gerio, meilės ir džiaugsmo, kurio niekuomet nebūna perdaug :) Ir tepadeda man visata vykdant šią sudėtingą, tačiau džiaugsmingą ir šviesią misiją, kad mano pirštai nesupainiotų klavišų, o žodžiai teiktų paguodą tiems kam jos labiausiai reikia.

Tai toks mano prisistatymas, – iki malonaus – Jums rašo Jūsų Baltas Vėjas :)

Shiitake grybų auginimas

Matydamas vis didėjantį žmonių domėjimasi Šitake grybais ir jausdamas tikslios informacijos surinktos vienoje vietoje stygių, o informacijos mūsų gimtąją kalba nebuvimą noriu pasidalinti savo surinkta informacija su visais kam to gali prireikti. Pateikiu trumpą planą su visa reikalinga informacija, kad galėtumte užsiauginti Šitake grybus namuose, ar netgi pradėti grybų auginimo verslą ;)

Šitake grybų auginimas ant substrato maišų.

0.Grybienos įsigijimas, arba užveisimas.

Norėdami pradėti auginti Šitake grybus pirmiausia Jūs turite įsigyti kultūra tai gali būti sporos, grybiena ant grūdų ar pjuvenų, arba grybienos kultūra ant agaro. Priklausomai nuo to ką Jūs įsigijote pirmasis žingsnelis gali būti skirtingas. Aš pradėjau nuo grybienos dauginimo, nes tą žingsnelį reikės daryti, bet kokiu atveju ir nuolatos kartoti. Jeigu įsigijote sporas yra du pasirinkimo variantai auginti kultūrą iškarto ant rugių substrato arba užsiauginti kultūrą ant agaro, primuoju atveju Jūs tiesiog įlašinate keletą lašų iš švirkšto su sporomis į stiklainį su paruoštais grudais, arba jeigu turite sporų antspaudą, nugramdote truputelį sporų ir įmetate jas į stiklainį. Antrasis variantas yra labiau skirtas pažengusiems grybų augintojams, nes auginant kultūra ant agaro Jums prisireiks pabūti laboratorijos mokslininkais. Pirmiausia reiks pasiruošti agarą, jeigu ketinate naudoti šį būdą, siūlyčiau jį užsisakyti kartu su sporomis. Ten rasite intrukcija, kaip pasidaryti agarą iš agaro miltelių, tuomet jį sterilizuosite, taip pat kaip ir substratus (bus paminėta vėliau) ir prieš atvėstant išpilstote į petri lėkštutes. Agarui sukietėjus galima užlašinti ant jo lašelį sporų ir padėti tamsioje šiltoje vietoje (taip kaip kolonizacijai), ir laukti kol pasirodys grybiena, tada stebėti kuri grybienos vieta atrodo sveikiausia ir auga sparčiausiai, ją išpjauti ir dėti į stiklainį su paruoštais rugiais. Tą patį paskutinį žingsnelį, kad dėti agaro su grybiena gabalėlį į rugius reiks padaryti ir jeigu įsigijote grybieną ant agaro. Jeigu įsigijote grybiena ant rugių, tuomet pradėkite nuo antro punkto t.y. grybienos dauginimo.

1.Substratų ruošimas.

1.1.   Substratas grybienos dauginimui: rugiai ir gipsas. Paruošimas susideda iš 4 etapų.

1.1.1. Vieno litro talpai 200g rugių ir 2g gipso. Rugiai gerai nuplaunami šiltu vandeniu, įdedama gipso ir paliekama išmirkti 12-24 valandoms

1.1.2.      Vanduo išmaišomas, nupilamas, užpilamas naujas vanduo ir rugiai verdami 8-10 min.

1.1.3.      Vanduo nukošiamas ir rugiai nugarinami, kad neliktų išorinės drėgmės, indikatorius – padėti ant servetėlės turi nepalikti šlapio pėdsako.

1.1.4.      Substratas sudedamas į talpas (pvz stiklainius) kuriose bus vykdoma kolonizacija užpildant iki 2/3 indo tūrio, uždedamas dangtelis su filtru, kad galėtų vykti dujų apykaita, bet nepatektų užkrėtimai, dedama į sterilizatorių 1 valandai, 121 ºC, 1 atmosfera (15 psi) slėgio.

1.2.   Substratas derėjimui: pagrindas iš medžio drožlių-pjuvenų (ąžuolo, beržo ar alksnio), ~20% krakmolingi priedai kviečių sėlenos, soros, rugiai ar kukurūzai, taip pat ~1% gipso ar klinčių ir cukraus. Paruošimas susideda iš 3 etapų.

1.2.1. Medžio drožlės-pjuvenos mirkinamos vandenyje 24 val. Paskui vanduo nusunkiamas.

1.2.2.      Visi ingredientai maišomi, pridedama reikiamas kiekis vandens. Drėgnumas nustatomas rankiniu būdu, paėmus substratą į saują, vanduo turi nevarvėti, lengvai spustelėjus – nukristi keletas lašų, stipriai spaudžiant – akimirkai pasirodyti srovelė.

1.2.3.      Paruoštas substratas dedamas į karščiui atsparius polipropileno maišus su mikroporų filtru dujų apykaitai, bet neleidžiančiu patekti užkratams. Į vieną maišą dedama apie 3 kg substrato. Paruošti maišai dedami į sterilizatorių 2 valandoms, 121 ºC 1 atmosfera (15 psi) slėgio.

2.Grybienos dauginimas – kolonizacija.

2.1.   Kolonizacija vyksta uždaruose permatomuose induose (pvz. stiklainiuose), tamsioje 25 +/-2 ºC patalpoje. Pilna kolonizacija kai visi grūdai apimti grybienos per 2-3 savaites, priklausomai nuo kolonizuojamo substrato ir grybienos kiekių santykio.

2.2.   Punkte 1.1 nurodamas substratas naudojamas grybienos dauginimui. Pilnai kolonizuotas substratas gali kolonizuoti iki 10 kartų daugiau naujo susbtrato. Rekomenduojamas santykis 1 kg kolonizuoto susbstrato – 6-7 kg naujai paruošto substarto.

2.3.   Vykstant kolonizacijai rekomenduojama kartą ar du per savaitę supurtyti substratą, kad išardyti susidariusius didesnius grybienos blokus ir paspartinti grybienos augimą.

3.Grybienos diegimas į derėjimui skirtą substratą.

3.1.   Į paruoštą ir sterilizuotą derėjimui skirtą substratą įmaišomas pilnai grybienos kolonizuotas substratas. Taip pat kaip ir dauginimui santykis yra maždaug 1:6 t.y. 1 kg grybienos imama 6 kg substrato derėjimui.

3.2.   Visi veiksmai kai atidaromos talpos su grybiena ar substratu turi būti atliekami sterilioje aplinkoje, naudojant pirštines ir kauke, kad neužnešti užkratų. Geriausia būtų tai atlikti traukos spintoje, arba sterilaus oro sraute, išimtinais atvejais galima naudoti vadinamąją pirštinių dėžę (glove box), kai visi veiksmai yra atliekami dėžėje su stiklu ir skylėmis tik rankoms į ją įkišti.

3.3.   Iškart po grybienos įdiegimo procedūros maišai su substratu yra sandariai uždaromi, paliekant juose kuo daugiau oro, uždarymui naudojama vulkanizacija, arba maišas užsukamas varine (kad nerūdytų) viela.

4.Inkubacija – grybienos įsitvirtinimas, žievės susidarymas.

4.1.   Po grybienos įdiegimo paruošti sandariai uždaryti maišai išnešami į kolonizacijos patalpą ir stebima grybienos įsitvirtinimas, kuris priklausomai nuo Shiitake grybų veislės gali trukti nuo 2 iki 4 savaičių.

4.2.   Kai substratas maiše yra pilnai kolonizuotas (visas matomas paviršius padengtas baltu grybienos sluoksniu), prasideda kitas etapas – žievės susidarymas. Maišai yra pašalinami nuo grybienos konsoliduoto substrato.

4.3.   Žievės susidarymo procesui reikalinga žemesnė temperatūra apie 19 ºC, ir oro drėgnumas nuo 80 iki 90% santykinės drėgmės (galima išnešti į derėjimo patalpas). Grybienos paviršius kietėja ir pradeda rusti, taip tarsi imituodamas medžio žievę. Po 4 savaičių pradeda formuotis grybų užuomazgos.

5.Derėjimo skatinimas.

5.1.   Pradėjus formuotis grybų užuomazgoms yra naudojamas vaisiakūnių augimo stimuliavimas-skatinimas.      Konsoliduoti susbtrato gabalai dėdami į vėsų 12 ºC  vandenį ir mirkomi 3-4 valandas.

5.2.      Išmirkyta grybiena nešama į derėjimui skirtą patalpą, kurioje turi būti gera ventiliacija CO₂ pertekliui pašalinti, santykinis oro drėgnumas ~90% ir jeigu anksčiau apšvietimas buvo nereikšmingas, o kolonizacijos laikotarpiu, netgi nepageidautinas, dabar turi būti naujas rėžimas 12 val. Šviesos 12 tamsos.

5.3.      Temperatūra skirta derėjimui gali būti skirtinga priklausomai nuo grybų veislės, šilumamėgems veislėms (pvz. Shiitake Jumbo Strain) reikalinga 25ºC temperatūra, tuo tarpu žemų temperatūrų veislėms reikalinga 17ºC. Veislės poreikius privalo nurodyti grybienos (ar sporų) pardavėja.

6.Derėjimas.

6.1.   Po 7-10 dienų nuo mirkinimo galima tikėtis imti pirmą derlių. Grybai renkami rankomis, atsargiai pasukant ir jeigu reikia prilaikant substratą, kad nepažeisti grybienos.

6.2.   Po derėjimo substratas pakartotinai mirkomas vandenyje, antrasis mirkymas trunka iki 12 val., trečiasis iki 18 val. Nuo vieno derliaus nuėmimo iki kito derliaus gali praeiti apie 16-20 dienų.

Šitake grybų kultivavimo metodo ant substrato maišų pranašumas lyginant su auginimu ant natūralių rąstų:

1. Visas augimo ciklas nuo grybienos diegimo iki paskutinio derliaus trunka apie 3-4 mėnesius, tuo tarpu kai auginant ant rąstų kolonizacija trunka 6-7 mėnesius, o visas ciklas gali trukti iki 6 metų.
2. Auginat Šitake grybus šiuo būdu biologinis naudingumo koeficientas svyruoja nuo 75% iki 125%, tuo tarpu kai auginant ant rąstų maksimalus biologinis naudingumo koeficientas siekia vos 33%.

Dėl šių dviejų priežąsčių – t.y. augimo ciklas ant susbtrato trunka vos 8% natūralaus augimo ciklo laiko ir duoda iki 3 kartų didesnį derlių, auginimas ant substrato tapo populiarus visame pasaulyje ir pagal užauginamą šviežių grybų kiekį beveik susilygino su užauginamu pievagrybių kiekiu.

Jeigu ką nors domintų platesnė informacija (anglų kalba) galite jos ieškoti čia:

į google įvedę „site:www.alohamedicinals.com Shiitake“ gausite visą sąrašą pdf formato dokumentų apie Šitake auginimą.

www.mrcashop.org rasite daugybę prekių grybų auginimui taip pat ir pačių grybų sporas bei kultūras, bei ganėtinai gerą informacijos šaltinį.

Vėliau jeigu norėsite rasite dar daugybę informacijos šaltinių apie pačius grybus ir apie įvairius jų kultivavimo būdus. Aš pasistengiau pateikti tą informaciją, kuri man pasirodė svarbiausia ir labiausiai pritaikoma.

Nuoširdžiai Jūsų, Baltas Vėjas ;)

Būti ar nebūti? – Štai klausimas!

Ir ištiesų galų gale būti ar ne? Vat ir aš buvau prapuolęs su reikalais ir nebuvau čia užsukęs, – tenka rinktis, kiekvieną dieną ir net kiekvieną akimirka. Pasirinkau nebūti bloge, nes kas kita atrodė svarbiau, o dabar vėl darau pasirinkimą ir nusprendžiau, kad kiti reikalai, kad ir kokie jie atrodytų svarbūs ir skubūs palauks, bet man svarbiau parašyti ką nors naujo į savo blogą, nes mintys kaupiasi – neužrašai, tai išsikalbi su kuo nors, ateina naujos mintys, senos užsimeta kažkur giliau ir paskui jau nebeparašysi to ką norėjai :)

O šiandien aš noriu pakalbėti apie pasirinkimus ir sprendimus. Juk taip dažnai tenka juos gyvenime daryti… Tarkim ryte įsijungia žadintuvas, keltis nesinori, bet lyg ir reikėtų, tenka rinktis, dar pagulėti ar geriau turėti daugiau laiko… paskui pasipila dar begalė situacijų reikalaujančių sprendimų iš mūsų vos pabudusių smegenų: gerti kavą ar arbatą, jeigu arbatą tuomet kokią, ką pasidaryti pusryčių, o gal nevalgyti iš pat ryto, kuo apsirengti einant į miestą, darbą, paskaitas… Tokius paprastus sprendimus mes dažniausiai priimame net nesusimąste, bet yra ir tokių pasirinkimų, kurie gali pakeisti mūsų gyvenimą. Pavyzdžiui kraustytis gyventi į kitą vietą, ar priimti naują darbo ar verslo pasiūlymą, pirkti ar ne automobilį… O dar vienas Dievas težino kokius sudėtingus sprendimus mes priimame savo viduje, kurie išorėje tuo metu lyg ir nieko nepakeičia, bet jie pakeičia mus, mūsų mąstymą ir paskui įtakoja visus vėliau padarytus pasirinkimus.

Atrodo smulkmena, bet netgi smulkūs sprendimai gali mus padaryti laimingesniais, arba atvirkščiai, suteikti mums skausmo ar nuliūdinti. Ir kaip gi mes renkamės? Dažniausiai apmąstome visus „už“ ir „prieš“, kas mus traukia ir atstumia kiekviename iš galimų pasirinkimo variantų, labai dažnai tai padarome netgi nesąmoningai, remdamiesi tuo ką patyrėme anksčiau. Pavyzdžiui turite pasiūlymą vakarą praleisti klube arba nueiti į opera, tuomet Jūs akimirksniu susiejate klubą su praeitu Jūsų apsilankymu klube, jeigu buvo gera, linksma, malonu, Jums susidarė teigiamas įspūdis, tuo tarpu operoje Jums galbūt irgi buvo visai nieko, bet gal kiek nuobodoka ar liūdna, ir Jums tai nesudarė jokio įspūdžio, arba netgi neigiamą, tokiu atveju Jūs veikiausiai nedvejodami pasirinksite klubą. Ir čia tik primityvus pavyzdys, nes taip pat teigiamus ir neigiamus įspūdžius mes susidarome iš pasakojimų, knygų, filmų, muzikos ir dar daugelio informacijos šaltinių, mes net nemirktelėję skirstome viską į dvi sklitis: gerai ir blogai, patinka ir nepatinka, malonu ir nemalonu, juoda ir balta. Galų gale mūsų pasąmonėje įsirašo tik „taip“ ir „ne“ vienokiam ar kitokiam reiškiniui, vietai, žmogui, daiktui, kvapui, skoniui, pojūčiui. Ir mes kaip užkietėję matematikai net nemąstydami skaičiuojam pliusus ir minusus. Aš sakau „mes“, bet visgi tuos veiksmus atlieka mūsų protas, jis atsimena visą informaciją, ją skirsto ir vėliau mums sako, jei darysi taip bus gerai, jei šitaip bus blogai… Tačiau viskas yra gerokai sudėtingiau, nes mūsų protas yra ribotas ir subjektyvus, todėl mes niekada iš jo negausime tiesos. Tikriausiai dabar daug kam kilo klausimas: Kodėl mūsų protas mums galėtų nesakyti tiesos? O viskas yra labai paprasta, kaip jau minėjau mūsų vertinimai susideda iš daugelio dalykų, informacija gauname įvairiais būdais. Paprastas pavyzdys – televizija: populiarus žmogus pasako kažkokia mintį, ar apsirengia kažkaip kitaip, ir neilgai trukus pamatysime, kad jo mintis jau yra kartojama, o jo apranga po truputį tampa nauja mada. Ir negalvokite, kad tai tik televizija, radija, laikraščiai ar knygos, prisiminkite, kiek Jūs pasikeitėte nuo vaikystės, kaip suaugote ir tapote „asmenybe“. Tėvai, seneliai, broliai, seserys, draugai, auklėtojai, mokytojai, dėstytojai, kolegos visi su mumis nuolatos kalbėjo, nuolatos kažką pasakojo ir nuolatos darė indelį į mūsų asmenybe, į tai koki teigiami ar neigiami įspūdžiai įsirašė mums į pasąmonę. O paskui mes sėkmingai tvirtiname, jog „kiekvienas žmogus yra asmenybė“, bet kiek mumyse yra mūsų pačių?

O dabar grįžkime prie tų pasirinkimų ;) To indėlio gero ar blogo, norime ar ne, mes neatsikratysime, belieka išmokti daryti TEISINGUS pasirinkimus – sprendimus priimant ne turimų faktų analizės būdu, o klausantis širdies, kitaip tariant intuicijos. Taigi būti ar nebūti? Koks pasirinkimas yra teisingas, ką išvis jis reiškia ir keičia? Tiksliausia turbūt būtų pasakyti, kad nėra nei teisingų, nei klaidingų pasirinkimų ar sprendimų, bet aš pasakysiu, kad bet koks Jūsų priimtas sprendimas yra tik TEISINGAS ir kitoks būti negali, nes tuo metu Jums taip atrodo, o kad vėliau, mes sakome: „Oj oj kiek klaidų gyvenime pridariau“ – yra tik įrodymas, kad pasirinkimas tuo metu buvo teisingas, nes jis Jus išmokė, kažko, ko tada nežinojote. Vadinasi Jūs bet kokiu atveju iš bet kokio pasirinkimo gaunate naudą, ir visuomet bet kokiu atveju esate teisūs… BET esmė visai ne tame ar mes teisūs, juk taip? Svarbiausia ar mes esame laimingi? O tam niekada nevėlu priimti naujus sprendimus ir išmokus pamoka, eiti toliau savo gyvenimo keliu. Taigi kur kabliukas? Kaip daryti tokius sprendimus, kurie suteiktų mums laimės, o ne atvirkščiai?

( Perspėju visus mėgstančius pasiskųsti savo nepavykusiu gyvenimu žmones, tai kas bus parašyta žemiau Jums gali labai nepatikti, bet prašau neįsižeisti.)

Pirmių pirmiausia atminkite: sprendžiate – JŪS! Ir neklaidinkite savęs mintimis, kad už Jus sprendimus priima kažkas kitas, jeigu Jūs priėmėte sprendimą, kažkam leisti spręsti už Jus, tai yra JŪSŲ pasirinkimas.

O antra – po šimts pypkių – BŪKITE ATSAKINGI už savo pasirinkimus. Jeigu jau kartą nusprendėte, kad darysite taip, o ne kitaip – DŽIAUKITĖS TUO, o ne zurzėkite, kad Jums kažkas negerai, o jeigu zurzate, arba jei išties negerai, tai rinkitės kitaip. Dabar visai netikėtai prisiminiau vieną reklaminį šūkį, kuris labai tiksliai nusako mano tolimesnę mintį: „Jeigu nerandi išeities iš padėties – pakeisk padėtį“. Jeigu Jūsų netenkina ankstesnis pasirinkimas, niekada nevėlu jį pakeisti arba priimti kitą sprendimą, kuris tai ištaisytų :) Nebijokite daryti pasirinkimus ir priimti sprendimus, nes vienintelis neteisingas sprendimas yra delsimas pasirinkti. Jūs galite nežinoti kokios Jūs norite gerti arbatos, bet privalote žinoti, ko Jūs tikitės iš naujos dienos. Nes mes negalime turėti visko iš karto, juk kiekvienam akivaizdu, kad sultinio su kava maišyti neverta, nors mes norime išgerti ir vieno ir kito, bet sumaišius negausime nei kavos, nei sultinio, o per ilgai laukiant pasibaigs pietų pertrauka ir vėl gi liksime neišgėrę nei vieno, taip ir gyvenime ;)

Trečia – geriausias sprendimas – PAKEISTI POŽIŪRĮ! Jeigu Jums nepatinka situacija, kurioje atsidūrėte, pakeiskit požiūrį, prisiminkit dėl ko tai pasirinkote, dėl ko nenorite to keisti, kas toje situacijoje yra gero, kas joje Jums teikia džiaugsmo, galų gale jeigu nieko nepavyks, bent jau tiksliai žinosite, kad laikas kažką keisti ;)

Ir turbūt svarbiausia darant sprendimus yra pakeisti mąstymą. Svarbiausia, bet kartu ir sudėtingiausia… Pamėginkite nustoti skirstyti į juodą ir baltą, yra begalė kitų spalvų ir nėra nieko visiškai juodo ar balto. Protas ir argumentai retai kada Jus nuves teisingu keliu, geriau pasikliaukite intuicija ir mąstykite apie tai kas JUMS teikia džiaugsmo. Ar Jūsų sprendimas yra geras, ar jis priverčia Jūsų širdį dainuoti, kitaip tariant ar jis yra teisingas, apskaičiuotas ir apgalvotas protu, ar tiesiog dėl Jums nesuvokiamų preižąsčių Jus džiugina, ramina ir daro laimingesniu negu buvote. Mąstykite ne apie tai – kas būtų gerai, ar kas būtų teisinga, – galvokite – kas Jums teiktų džiaugsmo…

Nesu niekuo ypatingesnis negu kiekvienas iš mūsų, bet man tai padeda, kai pradėjau taip gyventi ir pasirinkimus daryti širdimi, o ne galva, gyvenimas tapo gražesnis ir su kiekviena diena, jame randu vis daugiau džiaugsmo. Kodėl tai taip gerai veikia? Todėl kad išties yra tik vienas pasirinkimas, būti ar nebūti – laimingu… Kai nusprendžiau būti laimingas, po to viskas tapo paprasta, kai tik pastebiu, kad nuotaika subjuro, klausiu savęs: „KAS YRA? KODĖL AŠ NESIDŽIAUGIU?“. Nemeluosiu nevisuomet vienodai greitai randu atsakymą, bet atsakymas visuomet yra MUMYSE, reikia tik būti su savimi sąžiningu ir nebijoti sau pačiam pasakyti ko nori, tuomet sprendimus priimti pasidaro daug lengviau. Dažniausiai blogai nuotaikai pataisyti užtenka prisiminti, dėl ko čia esu ir kodėl darau tai ką darau, kartais tai prisiminęs suprantu, kad jau buvau kažkur nuklydęs ir nedarau to ką noriu daryti, o retkarčiais net ir patį sprendimą priimti yra labai nemalonu ir vidus tarsi iškarto sako, kad reikia rinktis ką kitą. Taigi BŪKIME SĄŽININGI su savimi, jei mes norime būti laimingais ir džiaugtis gyvenimu prisiimkime atsakomybę už savo sprendimus ir darykime tai ką norime daryti, o ne tik galvokime apie tai.

Atsipalaiduokite, nes GYVENIMAS yra GRAŽUS, o jeigu Jums atrodo kitaip, pamėginkite pažiūrėti į jį atsistoję ant galvos, panėrę po vandeniu ar pro rožinius akinius ;) Esu tikras, kad kiekvienas giliai širdyje rasime daug atsakymų į klausimą – „Kas mane daro laimingu?“

Geros visiems dienos, Baltas Vėjas dabar pučia pietų – pietvakarių kryptimi į Gražesnio Rytojaus pusę ;)

Reinkarnacija tikėti ar ne? Ir kaip tai suprasti :)

Katik paskaičiau vieną blogo įrašą, ir ne tiek pats įrašas, kiek žmonių, t.y. Jūsų, gerbiamieji, interneto naujienų skaitytojai, atsakymai privertė susimąstyti apie tai, kaip mes suprantame reinkarnaciją. Galų gale ką mes apie tai žinome, ir iš kokių šaltinių tai sužinojome.

Kiek man teko pastebėti dauguma apie reinkarnaciją žino iš induistų arba krišnaistų, kas ištiesų didelio skirtumo, būtent reinkarnacijos klausimu nesudaro, o anot pastarųjų yra toks dalykas, kai žmogus po mirties, tampa t.y. atgimsta tokiu padaru ar tokiose sąlygose, kaip gyveno ir elgėsi pastarąjį gyvenimą. Atsiprašau už grubumą, bet jei žmogus ėdė kaip kiaulė, tai ir atgims kiaule, jei žmogus puikavosi savo išvaizda, taps kokia nors gele ar pan. tarkim narcizu :) Tai, tegu neįsižeidžia induistai ir jiems prijaučiantys, ganėtinai ribotas požiūris ir labai jau supaprastintas iki tiesiog vaikiško lygio.

Šiek tiek labiau pažengęs turbūt yra budistinis aiškinimas, kad mes po mirties, t.y. kitame gyvenime gauname, tai ko nusipelnome šiame, ir nors niekas konkrečiai nepasako, bet lyg ir išliekame žmonėmis :)

Dar vienas įdomus požiūris į reinkarnaciją (tiksliai net nežinau, kam jį reiktų priskirti, galbūt plačiausiai jis aptartas Silvijos Braun knygoje „Gyvenimas Anapus“ ) yra toks, kad žmogus po mirties keliauja į kažkokį dvasinį pasaulį, kur gali peržiūrėti savo gyvenimą, įvertinti jį, taip pat pasižiūrėti ką jis buvo užsibrėžęs per jį nuveikti ir taip pat susidėlioti tikslus kitam įsikunijimui, bei pats pasirinkti visas sąlygas ir pamokas, kurias teks išmokti, bei tikslus kuriuos reiks pasiekti, tai lyg ir paneigia visą gyvūniškąją induizmo teorija ir netgi budistų prasižengimų ir nuopelnų sistema nelabai „įsipaišo“ į tokį vaizdą.

Dar liberalesnis yra metafizinis požiūris į reinkarnaciją, čia jau tenka prisiminti viską ką žinome apie Enšteino realiatyvumo teoriją ir dar pasitelkti vaizduotę, nes šis požiūris aiškina, kad laikas yra realiatyvus, taip pat kaip ir erdvė t.y. pasaulis, visata, o tiksliau dimensija kurioje gyvename yra ne viena! Taigi taigi yra begalė dimensijų, kuriose yra skirtingas, ar tas pats laikas ir skirtingos situacijos. Tarkime jeigu vienoje realybėje žmogus šiandien yra kirpėjas 2010 metais, tai kitoje visiškai tuo pačiu metu jis gali būti suvirintojas taip pat 2010 metais, o dar kitoje irgi tuo pačiu metu egzistuojančioje realybėje jis yra Egipto faraonas 3000 metų prieš mūsų erą. Tokiu būdu aiškinama, kad visos reinkarnacijos tai yra tik mūsų ribotas suvokimas, o išties mes gyvename, jas visas iškart vienu metu tūkstančius, milijonus, o gal tiksliau begalybę skirtingų gyvenimų ir pagal šią teoriją, visiškai nesvarbu, kaip jūs elgiatės šiame gyvenime, nes to ko nepadarysite šitame gyvenime, nesvarbu gero ar blogo likuosioje begalybėje minus 1 gyvenimas, tikrai tai išbandysite. Šis požiūris žavi tuo, kad leidžia žmogui nesijaudinti, dėl to kaip jis gyvena ir ar jo gyvenimas turi kažkokią prasmę ar ne, šiuo aspektu tai turbūt pats linksmiausias ir pozityviausias požiūris į reinkarnaciją :)

Dar galima būtų paminėti krikčionybės poziciją reinkarnacijos klausimu, tai yra jos neigimą. Ir kad po mirties atitinkamai pagal tai kiek mes buvome dievobaimingi, keliausime į dangų (rojų) kur angelų chorai ištisą amžinybę gieda šventas giesmes ir žydi, bei žaliuoja amžini sodai, kupini visokio gerio, į skaistyklą kur mums reiks atkentėti už savo nedidelius prasižengimus, bet galiausiai gausime kelialapį į rojų, arba tiesiog garmėsime tiesiai pragaran arba liaudiškai tariant peklon, kur sėdėsime verdančios smalos katiluose, o raudoni velniukai su šakėmis kurstys ugnelę po tais katilais, kad mums nepasidarytų per daug gerai, arba trumpai tariant amžinai degsime pragaro liepsnose. Toks požiūris pats savaime primena pasaką vaikams, kai norima pagąsdinti: „Būk geras, o tai ateis piktas dėdė ir išsives tave į kažkur (paprastai kur nors kur nėra gerai)“ O žiūrint blaiviu protu tokia poziciją yra tiesiog absurdiška, kam Dievui – Kūrėjui, sukurti pasaulį, duoti žmonėms laisvą valią, o paskui grąsinti pasakomis vaikams, kad mes jo klausytume, o tuos kurie neklauso kišti į pragarą ir ten laikyti amžių amžius, ir paskui toliau leisti naujas sielas į pasaulį ir toliau kišti jas į pragarą, o gale viso to dar prideti, kad Dievas mus myli ir yra atlaidus. Asmeniškai aš nesuprantu, kaip galima tokiais paistalais tikėti ir tai dar vadinti religija ir tikėjimu apskritai. Beje kadangi kalbu apie reinkarnaciją reiktų paminėti, kad krikščionybė reinkarnaciją, kaip reiškinį paneigė tik 500 metų po Kristaus. Taigi lieka neaišku, kas gi buvo iki to ir kokias ir kieno sukurtas doktrinas mums dabar bandoma įkalti į galvas. Bet šį klausimą geriau aptarsiu atskirai.

Taip pat kalbant apie reinkarnaciją galima būtų paminėti, kad dauguma kultūrų pripažįsta pomirtinį gyvenimą, pavyzdžiui vikingai tikėjo, kad karys kritęs mūšyje keliauja į dievų pasaulį ir tampa kariu Odino kariaunoje, kuri amžinai kovoja už gėrį, o moterys tampa Odino žmonos tarnaitėmis. Taip pat ir egiptiečiai turėjo savo mirusiųjų knygą, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kur reikės eiti, per kokius vartus, su kuo susitikti, kokius išbandymus patirti ir ką padaryti, kad siela nepaklystų ir nukeliautų į laimingą pomirtinį gyvenimą. Galima būtų vardinti ir vardinti, bet galiausiai rasime tik vieną patvirtinimą, kad visi tikėjo, jog gyvenimas nesibaigia mirtimi ir kad „tenai“ yra ganėtinai žmogiškas pasaulis, kur mes turime kūną ir suvokiame save kaip asmenybę.

Asmeniškai aš turiu savo šiek tiek laisvamanišką požiūrį į reinkarnaciją, kuris tam tikra prasme apjungia visus šiuos požiūrius ir įneša šiek tiek naujo :) Aš tikiu, kad visa yra viena, ir tokiu būdu, nėra kažkokio Dievo, kaip asmens kuris sėdi ant debeselio ir mus prižiūri, kad visa visata ir viskas kas joje ir yra tas tikrasis Dievas, kad visuma turi kažkokį, bendrą aukštesnį mąstymo lygį, kuris mums pasinėrusiems į šią fizinę realybę ir susikoncentravus į savo atskirą fizinę formą yra sunkiai pasiekiamas. Šitaip mes vienu metu esame viskas ir kiekvienas, aš esu ir medis, ir gėlė, ir akmuo, ir saulė, ir vėjas, ir paukštis, ir gyvūnas, ir bet kuris žmogus ir taip pat jie visi esu aš, o visi kartu yra Dievas, o reinkarnaciją arba tai kas yra po mirties, mano galva atrodo taip, kad susilieji su visuma ir fizine prasme, mes tampame žeme, paskui žole, gėle ar medžiu, tada paukšteliu, kuris tą žolytę ar sėklytę lesą, tada kokiu nors žvėreliu ir t.t., o dvasine prasme manau, kad po mirties mes suvokiame, kad viskas yra viena, ir galime laisvai pasirinkti kokią egzistavimo formą mes norime patirti. Kad būtų lengviau pasitelksiu pavyzdį. Įsivaizduokite žėmelapį, visą didelį dideliausią, kur būtų viskas pažymėta, kiekvienas gyvas ir „negyvas“ sutvėrimas, tai toks vaizdas, kai esate visuma, o tada pasirenkate vieną kažkurį objektą, kuris Jums pasirodo įdomus, tarkime kačiukas ir taip pritraukiate vaizdą, kol galiausiai pamatote viską jo akimis. Jūs tebesate visuma, tik matote iš konkretaus taško, kur Jūsų žvilgsnis yra ribotas ir Jums sunku suvokti visumą, bet Jums buvo įdomu, kaip gi visa tai atrodo žiūrint iš to taško, ir taip Jūs tiesiog žaidžiate, darote tai kas Jums teikia džiaugsmą, tai kas Jums malonu, ar įdomu. Nėra tokio dalyko kaip bausmė, skausmas ar sunkumas, tai yra tik mūsų riboto suvokimo padarinys, visumai, juk nei skauda, nei linksma, nei šilta, nei šalta, taigi kai mes norime sužinoti, kas tai yra „pragaras“, mes randame tokias sąlygas, kurios ribotu suvokimu yra pragaras, kai mums įdomu, kaip gyvena kiaulė, mes pabūname kiaule, kai norime fizinėje formoje pajusti visumą, mes tampame jogu, bet galiausiai visai tai yra tik žaidimas ir neturi didesnės prasmės, negu suvokimo plėtimas, dar gilesnis viso ko suvokimas. Na aš tai įsivaizduoju būtent šitaip ir tikiu, kad po mirties, mes būtent tą ir pamatysime.

Kita vertus tai galbūt ganėtinai sudėtingas požiūris, galbūt todėl ir Visockis dainuoja: „Gerą religiją sugalvojo indai: Jeigu tu kvailas kaip medis, tai gimsi baobabu ir būsi baobabu tūkstantį metų, kol numirsi“ :) Galbūt daugumai tai suprasti lengviau negu metafizines ar tokias, kaip mano teorijas, kurios galų gale nieko neįrodo, tiesiog leidžia žmogui džiaugtis gyvenimu ir nebijoti mirties. O juk tai manau yra svarbiausia, neesmė ko mes siekiame ir kaip gyvename, svarbiausia, kad būtume laimingi, nors ir kvaili kaip baobabai :) Dažnai žiūrėdamas į savo šunį pagalvoju, kaip visgi jam gerai, jokių rūpesčių, visalaik laimingas, jokios depresijos ar blogos nuotaikos, voliojasi po sniegą, bėgioja sau linksmai per šalčius ir visai nesirūpina, dėl gyvenimo prasmės arba kaip gyventi rytoj, tiesiog džiaugiasi kiekviena akimirka. Galėtume ir mes daug pasimokyti :)

Tai tokia kasdieniška gaida ir užbaigsiu šį perdėtai rimtą savo pasisakymą. Jums savo mintis dėstė – Baltas Vėjas, iki ;)

Kaip išlikti pozityviam arba gyvenimas yra gražus :)

Kiekvieną dieną mes girdime šiurpinančias ir neviltį varančias naujienas, koks politikas ‘prisikiaulino’, kiek daug žmonių neteko darbo, kokios prastos oro sąlygos, kiek įvyksta avarijų, bei nusikaltimų ir dar daugybę kitų nieko gera nežadančių žinių. Taip pat ir darbe, mokymo įstaigoje ar kituose susibūrimuose visi tik ir kalba kaip jiems nesiseka, koks sunkus šiais laikais gyvenimas, kaip nieko neįmanoma pakeisti ir kokioje beviltiškoje situacijoje mes visi esame. Bet ar ištiesų viskas taip jau beviltiška? Žinoma, nebandysiu paneigti, kad žemės drebėjimas su tūkstantinėmis aukomis, ar minios bedarbių yra netiesa arba kad tai yra gerai, bet kodėl mes negirdime gerų naujienų, galbūt ne tokių globalių kaip pandeminis gripas ir ne tokių akivaizdžių kaip šalta ir snieguota žiema, bei dėl to sumažėjąs saugumas keliuose, bet nemažiau svarbių mums patiems, tam paprastam piliečiui, kuris neguli ligoninėje su plaučių uždegimu ir kurio namų nepasiglemžė potvynis ar žemės drebėjimas, kodėl jis negalėtų pasidžiaugti gyvenimu, atrasti jame kažko gražaus, mielo ir džiuginančio širdį.

Taigi kaip išlikti pozityviam ir pamatyti gražiąja gyvenimo pusę, kaip išmokti juo džiaugtis, ir pasidalinti tuo džiaugsmu su kitais? Yra begalė knygų, straipsnių ir filmų kurie mokina pozityvaus mąstymo principų, aiškina to nauda, bei privalumus, bet aš neketinu jų aptarinėti ir nesitaikau parašyti universalų vadovą, kaip reikia gyventi, noriu kalbėti apie kasdienybę, apie tai kaip nesiekiant utopinių tikslų, džiaugtis tuo ką turime, tuo ką kiekvieną dieną gauname, tuo ko dažnai skubėdami net nepastebime esant…

Pamėginkime visi drauge prisiminti kažką, kas šiandien mus pradžiugino, privertė nusišypsoti, o gal maloniai sušildė širdį. Galbūt atsikėlus ryte radija grojo Jūsų mėgstamą dainą ar ją įsijungėte patys, galbūt žmona Jums paruošė Jūsų mėgstamą patiekalą arba Jus pasitiko mylimas augintinis, galbūt vykstant į darbą malonus vairuotojas davė Jums kelią ar autubuse Jums nusišypsoji žavi nepažįstamoji ar nepažįstamasis, galbūt pietaujant Jus maloniai aptarnavo, o gal pardavėja duodama grąža apsiriko Jūsų naudai arba širdies draugas ar draugė parašė Jums mielą sms žinutę, galbūt pavyko išeiti iš darbo anksčiau ar padaryti daugiau, nei buvote suplanavę tai dienai, galbūt nebuvo nemėgiamos pamokos arba gavote pagyrimą iš savo kolegų ar bendramokslių. Juk išties mums kiekvieną dieną nutinka bent keletas tokių dalykų, kurie priverčia nusišypsoti. Prisiminkime juos, kaupkime tokius prisiminimus atmintyje ir nuolatos stebėkime, ar nepraleidžiame kokios nors smulkmenos, kuria galima pasidžiaugti čia ir dabar :)

Na, o toliau pradėkite tuo džiaugsmu dalintis su kitais ir pamatę jų laimingus veidus būsite dar laimingesni. Šypsokitės kiekvienam praeiviui, net ir tam į nusikaltėlį panašiam randuotam tipui, kuris kreivai dėbso į Jūsų piniginę :) Kiekvienam žmogui, su kuriuo bendraujate sakykite ‘ačiū’, ‘prašau’ ir atsisveikindami palinkėkite geros dienos, bei linktelėkite galva, sveikinkitės su visais bent šiek tiek pažįstamais žmonėmis, nesvarbu ar tai būtų laiptinės kaimynas ar kiemsargis, ar troleibuso vairuotojas, juk jie visi tokie kaip ir Jūs. Darykite kitiems, tai ką norite, kad Jums darytų, užleiskite vietą autobuse, ar leiskite pravažiuoti kitam vairuotojui, paruoškite ar nupirkitę ką nors skanaus ir pavaišinkite, namiškius, o gal bendradarbius, pasidžiaukite kitų sėkmę, tarkite palaikymo žodį ištikus nesekmei. Nustebsite kaip greitai visi su Jumis pasidarys mandagesni ir malonesni negu buvo, kaip lengvai įsižiebia nuoširdžios šypsenos žmonių veiduose ir kiek daug džiaugsmo suteikia, tai kad Jūs nesate abejingas, kad tai Jūs sugebėjote tam žmogui šią dieną padaryti gražesne.

Dar geriau juokitės, vietoj to, kad skųstis ar verkšlenti. Jeigu Jums nesiseka ir niekas aplink nepraskaidrina Jums nuotaikos padarykite tai patys, pradėkite juoktis iš savęs ir savo nesėkmių. Nepavyksta? Tuomet atraskite ką nors naudingo toje situacijoje, kažką pozityvaus, o gal tiesiog paskaitykite daugiau anekdotų, kad visos nelaimės keltų juoką, žvelgti į pasaulį su humoru daug geriau negu nuolat bambėti. Pavyzdžiui Jūsų automobilis įstrigo pusnyse, nusišypsokite, juk dabar pakvėpuosite grynu oru ir pasportuosite jį stumdami ar bandydami atsikasti, o grynas oras, sportas ir gera nuotaika tai yra pirmas ir didžiausias žingsnis geros fizinės ir psichinės sveikatos link :) Jeigu tik norėsite visuomet atrasite kuo galima džiaugtis, nes nėra nei vienos situacijos, kuri būtų šimtu procentų nepalanki, nejuokinga ir nenaudinga, nei Jums, nei kitiems. Juk reikia džiaugtis ir kitų sėkme ;)

Galiausiai nesirūpinkite dėl to, ko negalite pakeisti ir tuo labiau dėl to, kas Jūsų neliečia. Kaip manote ar užpustytai Amerikai bus blogiau nuo to, kad Jūs smagiai iš to pasijuoksite? Ar bus geriau bent kam nors jei Jūs siaubingai krimsitės ir pergyvensite dėl žemės drebėjimo aukų Haityje? Jeigu Jūs ištiesų rūpinatės padėkite kuo galite, kaip galite, kiek manote reikia ir pamirškite arba dar geriau juokitės! Galbūt kas nors pasakys, kad negalima juoktis iš kitų nelaimės, ir aš negaliu nesutikti, jeigu prie Jūsų akių žmogų partrenkė mašina, reikia pulti jam padėti kviesti greitąją ir jei sugebate suteikti pirmąją pagalba. Bet kuo mes galime padėti Haityje žuvusių žmonių šeimoms ar karinių konfilktų siaubiamoms teritorijoms, ar badaujantiems Afrikos vaikams? Paaukoti kelis litus, galbūt prisijungti prie savanorių ir vykti į tenais, bet kol esame čia, mūsų susirūpinimas ir graužatis Jiems niekuom nepadės, tik pakenks mums, todėl geriau – juokitės, nuoširdžiai be piktdžiugos, tiesiog nekaltas juokas. Juolab, kad mūsų mintys, jausmai ir žodžiai turi atitinkamą energiją, kurią mes spinduliuojame į aplinką, tai ar negeriau, kad prie to žmonijos minčių ir jausmų vandenyno prisidėtų Jūsų laimė, ar neužtenka to, kad tie, kas tenai kenčia, jau ir taip daug nevilties ir skaumo į tą vadinamą visuotinį informacinį lauką paleido? Ir jeigu taip, tuomet mūsų džiaugsmas gali ir jiems nuotaika praskaidrinti, todėl juokitės, jei negalite padėti ir esate nuo to toli, vienintelis geras dalykas ką galite padaryti tiek jiems, tiek sau – tai džiaugtis gyvenimu.

Štai tokie paprasti keturi principai, kurie padės Jums išlaikyti gerą nuotaiką ir neleis pamiršti, kad gyvenimas yra gražus: džiaukitės smulkmenosmis, dalinkitės džiaugsmu, juokitės iš savo nesėkmių ir nesirūpinkite dėl to ko negalite pakeisti. Pasaulyje yra tikrai daug liūdnų dalykų ir visuomet atrasime priežąsčių pasiskųsti ir paverkti, bet nepamirškime, kad tai mes renkamės, ką matyti, nes tame pačiame pasaulyje yra nė trupučio nemažiau grožio, gėrio ir džiaugsmo, ir taip pat sėkmigai galime visuomet atrasti priežąstį, kodėl turėtume būti laimingi ir juoktis. Todėl paklausti kaip sekasi niekada nesakykite blogai, normaliai ir netgi nesakykite gerai, sakykite ‘Sekasi Puikiai’, nes viskas priklauso tik nuo mūsų požiūrio. Galime norėti pakeisti situaciją pasaulyje, Lietuvoje, savo mieste, ar namuose, ir geri norai yra visuomet puiku, jeigu paskui juos seka veiksmai, bet pirmiausia, ką turime ir galime pakeisti, kad situacija pasidarytų geresnė tai savo požiūrį į ją :)

Tai tiek paprastų, pozitivių, skaidrių minčių šiandienai :) Tikiuosi skaitysite ir draugams pasiūlysite užmesti akį. Palieku Jus šypsotis, nuoširdžiai Jūsų Baltas Vėjas ;)