Londone jau antras mėnuo lyja – beveik be prošvaisčių. Atostogos, saulė, palmės, Monte Carlo – atrodo lyg kita planeta. Ypač, jei visa tai pristatinėja didysis estetas Karlas Lagerfeldas savo klipe Pasaka apie fėją (A Tale of a Fairy), reklamuojančiame „Chanel“ kruizinę kolekciją Tiesą sakant, klipu sunku tai pavadinti – tai beveik pusvalandžio trumpo metražo filmas, režisuotas paties baltapūkio kaizerio ir apgyvendintas jo mados mūzomis – žilaplauke manekene Kristen McMenamy, viena iš supermodelių eros, Lagerfeldo patarėja mados klausimais ledi Amanda Harlech, aktore Anna Mouglalis ir modeliu Freja Beha Erichsen. Vyrukai filme irgi neblogi, nors ir ne mano skonio. Žodžiu – viskas estetiška, apgalvota iki smulkmenų, siužeto, tiesą sakant, galėtų ir nebūti, o reklaminio filmo aktoriai galėtų deklamuoti kad ir telefonų knygą – vis tiek būtų gera žiūrėti, nes akis tiesiog ilsisi žiūrėdama į puikius drabužius, aksesuarus ir interjerus. Abi fimo dalis, pirmąją ir antrąją, galite pasižiūrėti Youtube.
Filmuojant "A Tale of A Fairy", Chanel News
Tačiau man A Tale of a Fairy priminė kitą filmą, irgi tampriai susijusį su „Chanel“ mados namais ir neabejotinai įkvepiantį Karlą Lagerfeldą. Tai – puikioji, Lietuvoje gal nelabai žinoma, Alaino Resnais juosta L’Année dernière à Marienbad (Praėjusiais metais Marienbade, 1961).
"Chanel" 2011 pavasario-vasaros kolekcija, įkvėpta "Praėjusiais metais Marienbade"
Lagerfeldas šį filmą interpretavo ne tik pernykštėje pavasario kolekcijoje (pavasaris vasara 2011), bet ir akivaizdžiai cituoja jį Pasakoje apie fėją, ypač tose vietose, kur herojė klaidžioja tarp sapno ir realybės. Ar Lagerfeldui pavyksta – klausimas…. bet L’Année dernière à Marienbad savo metu tuo ir šokiravo, padalino auditoriją į mėgėjus ir nekentėjus, kad įtraukė žiūrovą į lėtą, sapną primenantį film noir meilės trikampį sudarytą iš bevardžių herojų – moters “A”, vyro “X” ir antrojo vyro, menamo sutuoktinio “M” (le Mari, sutuoktinis).
Delphine Seyrig su Coco Chanel kurtu kostiumu filme
Savo metu filmas buvo nepaprastai novatoriškas dar ir tuo, jog buvo vadinamasis “atviras” arba “interaktyvus” kūrinys – žiūrovas, jį matydamas, pats turėjo sujungti pasakojimo taškus, išlaviruoti tarp dviprasmybių ir rasti siužeto atsakymus: kas gi iš tikrųjų atsitiko? Kur tikrovė, o kur – sapnas ar pasąmonė? Labai mėgstu tokius “interaktyvius” kūrinius, įtraukiančius protiškai padirbėti ir žiūrovą, jį viliojančius, klaidinančius, leidžiančius patiems keliauti labirintu… Jau daug vėliau teko skaityti, kaip šį filmą kūrė režisierius ir scenaristas, Alainas Resnais ir Alainas Robbe-Grillet: turėdami stulbinančiai intuityvią bendrą viziją, kuri ėmė ir filmo pabaigoje netikėtai išsiskyrė, nes dramaturgas į scenarijų įtraukė grafišką, išsamią prievartos sceną, kurios filme nėra…
Barokiniai filmo interjerai kuria siurrealistinį foną veiksmui
Bet kuriuo atveju, tai puikus lėtojo tempo, kaip aš sakau slow cooking, “ilgo troškinimo”, kūrinio pavyzdys, kupinas įtampos ir niuansų, prie kurių galima grįžti vėl ir vėl, ir filmą žiūrėti ne vieną kartą. Tačiau jaučiu pareigą ir priminti, kad jis kai kurių kritikų pripažintas “vienu iš blogiausių visų laikų filmų”. Bet lygiai taip pat, tokie kino didieji kaip Agnes Varda, Stanley Kubrickas, Davidas Lynchas, o Peteris Greenaway’us prisipažino, jog šis filmas padarė jam bene didžiausią įtaką. O šio filmo įtaka reklamoms ir mados fotografijai – milžiniška.
Filmo scenografija vėliau įkvėps ne tik Chanel mados namus, bet ir apskritai mados fotografiją bei reklamos pasaulį
Nenuostabu, nes filmas labai stilingas ir estetiškas. Kaip sakė pats Alainas Robbe-Grillet, tai – „ filmas juslėms; filmas gebėjimui matyti, klausyti, jausti; žiūrovas tiesiog turi leistis nešamas nuostabių prieš jį besiskleidžiančių vaizdų“. Pradedant parkais ir viešbučiu (filmuota barokiniuose parkuose ir rūmuose aplink Miuncheną), baigiant puikiai parinktais aktoriais ir tuo, kaip jie apvilkti. Rūbai – vienas iš nedaugelio pačios Coco Chanel scenografinių darbų ir mados legendos ranka iš tiesų matyti. Atkreipkite dėmesį, kaip rūbas filme juda, plėvesuoja, sklendžia, sukurdamas siurrealistinį sapno įspūdį ar, priešingai, yra pastiręs, varžantis it šarvas, skraidinantis it paukštis ar atšiaurus it įkapės. Kostiumai filme – irgi lyg epizodiniai aktoriai (tačiau niekada nenustelbiantys pagrindinių herojų, juk Coco Chanel sakydavo: „neturite prisiminti, kuo vilkėjo moteris, turi tik išlikti įspūdis, kad ji atrodė nepaprastai graži“). Nenuostabu, kad šį kinematografinį mados namų įkūrėjos darbą ir pačią Marienbado film noir estetiką, Karlas Lagerfeldas vis interpretuoja ir interpretuoja, versdamas ją neatsiejama „Chanel“ prekės ženklo dalimi. Kartais, beje, ir labai ironiškai – kaip šiame juokingame video, prieš kelerius metus reklamavusiame Lagerfeldo kolekciją kompanijai „H&M”.
Komentarų: 75
Pablas Pikasas, pirmą kartą lankydamasis Romoje, apžiūrinėjo senųjų meistrų darbus. Pamatęs Rafaelio tapytus paveikslus jis pasakė:“Aš irgi taip galėčiau“. Pamatęs Mikelandželo tapybą Siksto koplyčioje:“Na o čia tai jau sunkiau“.
Man atrodo, kad vertindami tą filmą, kubrikai ir lynčai taip pat klausia savęs: „Ar aš taip sugebėčiau?“. Pripažįstu, sudėtingas dalykas, reikalaujantis daug išmanymo. Turbūt, didmeistriai, kurie stebėdavo žaidžiant Fišerį ar Kapablanką, taip pat klausdavo savęs: „O aš taip ar sugebėčiau?“
Aš, Tamsuomenis, nesugebėčiau. Dar blogiau, net perskaitęs labai ilgus komentarus, vis tiek nesuprantu, kodėl anas ėjimas šachmatų lentoje buvo toks geras, kodėl ana scena filme buvo tokia subtili ir jaudinanti.
Šiek tiek pavydžiu tiems, kurie supranta.
Bet, kita vertus, gal būt jie pavydi mums, tamsuomenei, kad sugebam džiaugtis paprastesniais dalykais.
Ponas Tomai (beje, noriu tikėti, kad tai jūsų tikroji pavardė), nes anoniminių komentarų į blog’ą nepriimu, į jūsų komentarą, apie tai, kad galima pavydėti tamsuomenei sugebėjimo džiaugtis paprastais dalykais: neseniai perskaičiau labai gerą vieno brito posakį apie ‘paprastumą’: There is ‘simple’ as in ‘elegant’ and there is ‘simple’ as in ‘idiotic’: yra dvi paprastumo rūšys – toks paprastumas kaip elegancijoje ir toks paprastumas, kaip idiotizme. Tai aš – visiškai už pirmąjį paprastumą… o antrojo pakęst negaliu, nes jo mūsuose labai daug.
kazkodel „issoko“ lietuviska patarle: „kas kam, o ubagui – duona“ – atsiprasau…
Gal būt, vertėtų parašyti „anoniminiai komentarai bus trinami“ ties laukeliu „Vardas“? Neabejoju, kažkur šitame bloge tokia taisyklė yra įrašyta, bet atsitiktinai apsilankiusieji to nežino.
Akivaizdu, jog „Tamsuomenis’ yra ne pavardė, o slapyvardis. Taigi, komentarai anonimiški. Ten, kur prasideda išimtys ir privilegijos, ten pasibaigia laisvė. Ir čia nederėtų daryti išimties – išravėkit tuos tamsuomenės komentarus kaip piktžoles iš nuodėmingos sąžinės. Atsiprašau už netaktą.
O dėl paprastumo ir idiotizmo nesunku sutikti apibendrintai, bet konkrečiai, ehm, kažkaip nehumaniška atrodo. Sėdi senyva bobulė prie Halių turgaus, pardavinėja uogas, miške nuskintas. Šneka trim kalbom ir visos vietinės. Nugara susukta ir rankos sudiržusios. Paprasta.
Idiotė, turbūt.
TT pakliuvo ne i ta traukini ir ne tame kambaryje pabudo kuriame uzmigo.
Gintare, atspėkit mįslę.
(ji nelabai susijusi konkrečiai su šituo blogo įrašu, bet su bendra blogo tema)
Kai mes, tamsuomenė, norim nusižudyti, tai taikom pistoletą į smilkinį.
Bet rafinuotiems žmonėms reikia taikyti daugmaž 30 cm virš galvos. Kodėl?
kodėl?
Gaila, kad neišeina sklandžiai išversti į lietuvių kalbą.
Bet angliškai atsakymas į mįslę skamba taip:
„They should aim at their complex of superiority“.
bet tamstos turbut butu ir visas metras..
Atgal prie temos – kaip manot, kodėl tas reklaminis filmukas apie Lagerfeldo kolekciją H&M parduotuvei yra juokingas? Atrodo, jis šaiposi iš tam tikro sluoksnio žmonių, kuriam žodis „rafinerija“ labai tinka. Aš suprantu, kad blogo autorei „rafinerija“ ir „snobizmas“ turi skirtingą reikšmę. Bet kur tarp jų riba? Kaip atskirti snobą iš filmuko nuo „apšviesto“ rafinuoto žmogaus?
(kad nebūtų įspūdžio, jog slepiuosi už anonimiškumo, Venckevičius yra mano pavardė. Nors ji ne mažiau anonimiška už „Temsuomenį“.)
Tomai Venckevičiau, pažiūrėjot H&M reklamą ir nesupratot – o ji juk kaip tik apie skirtumą, kuo skiriasi rafinuotasis Karlas Lagerfeldas nuo snobių, šokančių nuo tilto, kad kažkas Lagerfeldo kūrinius dabar įsigys H&M kainomis ir nuo senų krienų, restorane svarstančių, kaipgi Lagerfeldas taip žemai nupuolė. Jeigu žmogus turi vaizduotę, kuria, interpretuoja, žaidžia nuorodomis, yra eruditas, perfekcionistas, sutvėręs kažką labai estetiškai atpažįstamo kaip Lagerfeldas… man atrodo, jis skiriasi nuo pasipūtusių snobiškų kalių, kurių vienintelė galia – perkamoji. Taip jis ir sako: kaina nesvarbu, brangenybės nepadės if you are cheap. Apie senyvą moterį (nevadinčiau jos bobute, jei, žinoma, genetiškai ji nėra jūsų bobutė) tai čia jūs sakot, kad ji paprasta, nes rankos sudiržusios ir prie Halių uogas pardavinėja. Aš drįsčiau spėti, kad joje ir jos likime nieko paprasto nėra, ji galėtų papasakoti tokių istorijų, galima padaryti tokį sociologinį ir kultūrinį pjūvį apie tai, kodėl ji priversta ten sėdėti, ir kodėl ji yra trijų kalbų, trijų kultūrų amalgama…. Bet čia gal rašytojos smalsumas žmogaus daliai. Čia jums ji atrodo paprasta. O man atrodo paprastos (ne elegantiška prasme) nuvalkiotos kalbos apie paprastumą ir tokie pavyzdžiai… Beje, gal jums bus įdomus kitas pavyzdys – nė vienam savo rašytam žurnalistiniam tekste nė karto gyvenime nesu pavartojusi žodžių junginio „paprastas žmogus“ ar dar idiotiškesnės žurnalistinės klišės „paprastas mirtingasis“ (lyg karaliai, prezidentai ir seimo nariai būtų nemirtingi). Tikiuosi, tai šį tą sako.
Ach, kaip lengva nesutarti, susimušti, susibarti. Dėl neteisingai pavadintų paprastų mirtingųjų bobulių ir perfekcionistinio suknelių sukirpimo. Jeigu tik dėl to – tai čia madų šou, o ne peštynės. Kraujai nesitaškys. Tik dizaineriai patampys viens kitam rūbus, manekenės paspygaus ir visi linksmai išsiskirstys.
Tai kokie tie nesutarimai ir skirtumai?
Yra daug dalykų, dėl kurių būtų labai lengva sutarti su Kristina Sabaliauskaite
1. Noras pasidalinti gražiais ir sudėtingais pasaulio dalykais, papasakoti apie rūbų dizainą, jaukius restoraniukus, knygas, filmus ir operos spektaklius – suprantamas ir pagirtinas noras. Mielai perskaičiau keletą straipsnių. Dėkui autorei, kad ji skyrė laiko ir pastangų jiems parašyti.
2. Žaviuosi kuriančiais žmonėm. Jeigu žmogus „turi vaizduotę, kuria, interpretuoja, žaidžia nuorodomis, yra eruditas, perfekcionistas, sutvėręs kažką labai estetiškai atpažįstamo“ – tai pasigėrėtina, dėl to labai lengva sutarti. Galima žavėtis ir kai kuriais tų kūrėjų kūriniais. Galima pasiginčyti, jeigu skoniai nesutampa. Bet kirvio dėl to galąsti tikrai neverta.
3. Noras surasti bendraminčių, žmonių kuriems patinka įmantrūs meno ir kultūros kūriniai, kurie sugeba juos sukurti, ar bent jau kurių pajėgumas juos vertinti yra panašus – taip pat yra pagirtinas. Pavadinkime tai „rafinerijų klubu“.
Tai dėl ko nesutarti? Dėl ko verta pasikapoti kumštėm geležinėm ir kalbos gimtosios gražumu?
1. Nesutariu, nesutinku, protestuoju, kad priklausomybė „rafinerijų klubui“ yra pagrindas žiūrėti iš aukšto į žmones, kurie tam klubui nepriklauso. Šiuo klausimu Sabaliauskaitė nėra nuosekli. Kartais stengiasi būti demokratiška, pagarbi Halių turgaus bobulei (beje, negiminė, bet jaučiu jai simpatiją). Kartais rašo su snobizmo ir paniekos gaidele.
2. Nesutariu, nesutinku, protestuoju, kad kažkas žiūrėtų iš aukšto ir su panieka į mus, lietuvius, ar tai būtų svetimšalis, ar tai būtų prakutęs tautietis iš Londono priemiesčio. Jeigu „rafinerijos“ yra būdas parodyti grožybes iš Paryžiaus ir Milano – dėkui, tai įdomu. Jeigu „rafinerijos“ yra būdas parodyti, koks tu menkas, lietuvi esi, nes nepasipurški kvepaliukais ir neapsikabinėji dizainerių dzinguliukais – tai noris pagaląsti kirvį ir nukirst Sabaliauskaitei galvą.
..nezinau kodel, bet kartais noretusi, kad Saruno Saukos rupintojelis dar karta apsiraudotu kruvinomis asaromis…
Ponas Tomai Venckevičiau, o jūs man prašom citatom iš mano blogo iliustruoti savo 2 paskutinius teiginius. Nes aš nė nežinojau, kad yra kažkoks ‘rafinerijų klubas’ ir jis yra pagrindas ‘žiūrėti iš aukšto į žmones’ (beje – kas tie ‘žmonės’, nepriklausantys ‘klubui’?) Ir, pacituokit, kur aš sakau, kad rafinuotumas yra būdas ‘parodyti, koks tu menkas lietuvi, esi’. Man atrodo, kad turit truputėlį psichologinių problemų, jei jums paskaičius apie gražius pasaulio dalykus gimsta toks aštriai išreikštas nevisavertiškumo kompleksas ir pikta atmetimo reakcija. O jei dar kyla ir noras pasigaląsti kirvį ir nukirst man galvą – tai kyla įtarimas, kad gal esat visiškas psichinis ligonis. Dar toks vienas pagrasinimas ir raportuosiu jus policijai. Aš rimtai.
Citatos, (iš blogo įrašo apie mėgiamas Paryžiaus vietas):
„Mano mėgstamos vietos nebūtinai yra brangios, „išskirtinės“ arba pripažįstamos keliaujančių tautiečių – pavyzdžiui jų vertinamąjį ir pamėgtąjį restoraną „L‘Avenue“ laikau mirtinai nuobodžia ir blankia vieta…“ (keliaujantys tautiečiai? Tai, turbūt, tie kiti, o ne mes, rafinuotieji. Jie vertina mirtinai nuobodžias ir blankias vietas, fui. Beje, ar čia žodis „mirtinai“ pavartotas tiesiogine ar perkeltine prasme?)
„galite tiesiog mėgautis vaizdais pro didžiules stiklines vitrinas, grožėtis išstatytais daikteliais ir tuo, kad galerijoje nerasite vieno – jokio kičo.“ (Tikrai, jokio kičo. Bet snobizmo – nemažai).
„Jei norite aplankyti nebanalų muziejų – siūlau Musee Carnavalet“ ( Tik neikit į Luvrą ar Orsėjų – nusitepsite banalumu).
„jūsų netenkina tualeto gaivikliais dvelkianti masiniam vartotojui skirta produkcija,“ (jeigu esate rafinuotas žmogus, tai kvėpinatės dizainerių kvepalais. Jeigu ne – tai smirdit tualetinias gaivikliais).
„pakomentuosiu tai taip: vertingą paprastumą įvertinti gali tik tas, kuris pirmiausia yra pajėgus suvokti sudėtingiausius dalykus.“ (jeigu nesugebat suvokti didžiojo priešprešinio hadronų greitintuvo veikimo principo, tai neturit jokių šansų vertinti ruginę duoną užteptą sviestu)
‘Aišku, yra žmonių, kurie sakys ‘o koks skirtumas, kur pirkti – internetu, duty free, e-bay, iš po spekulianto ar vagies skverno, jeigu daiktas tas pats?’, na bet aš bijau, kad jie niekada nesupras apie ką šis blog’as.“ (o varge. Parsisiunčiau knygų iš Amazono. Pirkau internetu, nes ten buvo pigiau. Koks nuopuolis! Turbūt, nepakliūsiu į „rafinerijų“ klubą ir niekad nesuprasiu, apie ką šis blogas.)
***
Ai, tiek to, žodžiai žvirbliais išlekia, o jaučias sugrįžta. Visiems pasitaiko pasakyti kažką nevykusio, ir jeigu atidžiai žiūrėsi, tai beveik prie kiekvieno teksto galima prisikabinti. Kritikuoti yra lengviau, nei kurti. Tai, kad kuriat, rašot, norit pasidalinti su kitais savo nuomonėm – man atrodo yra daroma kitų labui ir sveikintina, ir pagirtina. Tai, kad lengvai švaistotės tokiais žodžiais kaip „tamsuomenė“, „idiotas“ ar „psichas“ – jūsų nepuošia. Bet tai jūsų blogas, ne mano.
Norėčiau paprašyti, kad ištrintumėt mano komentarus, jiems čia ne vieta.
Ilgai juokiausi iš Tomo savęs plakimo :)) Viskas gerai, visi mes žmonės (tarė krokodilas :DD – čia šiaip, Algimanto Baltakio žodžiai… Smagu pabūti Rafinerijoje. Pirmiausia, dėl to, ką rašo Kristina: nuostabu, kai į normalią kasdienybę įlaša keli lašai prabangos, paslapties, praeities ir tai skatina mąstyti, domėtis, svajoti. O ir komentarus smalsu paskaitinėti, nes žmonės čia lankosi įdomūs…Visiems gero savaitgalio :)
Tomai-o kam gi suprasti?Tai mielas moteriskas blogas ,ir tiek.Aplamai ptarciau pakeist ziurejimo kampa ir pradet i moteris ZIURET IS APACIOS – jeigu tik teisingai mane suprantat- na o jei neteisingai -tai istrinkit-tos MOTERISKOS TOLERANCIJOS RIBOS-gana siauros,gana siauros. Taciau ,argi ne smagu „rafinuotai “ pabendraut-labai idomu stebet ,kokia prasme siam lyg ir paprastam reiskiniui (rafinuotumui) kiekvienas suteikia-o juk tai beveik MATEMATISKAI tikslus dalykas -kaip praba ,pvz 999.Iki -mokytis niekad nevelu-gal ir Lietuvos -anglijos pasienyje uzaugs kada nors koks rafinuotas lietuvaitis-te..
Miela kauniete,as visada Jusu paslaugoms.Is tiesu malonu ,kad manes pasigendate…aciu -pakelete man nuotaika visam savaitgaliui.ir Jus nedinkite -nes PASIGESIU …
Tomai Venckevičiau, išrinktos ‘citatos’ ir jūsų įmantriosos demagogijos, dedukcijos bei insinuacijos yra totalus kabinėjimasis prie žodžių. Geriausias, aišku, pavyzdys su Carnavalet muziejumi, net prisijuokiau. Čia tas pat, jeigu pasakyčiau, kad koks nors X man – nebanalus ir gražus vyras, o jūs pradėtumėte piktintis ‘tai ką, kiti – blogi ir negražūs? Tai ką, aš – negražus?“. Jei viską priimate kaip asmeninį įžeidimą, jei prie tokių dalykų kabinėjatės, tikrai jumyse labai daug negatyvumo ir tamsos. Ir jeigu kas nors perskaito nekaltą įrašą blog’e (apie kino filmą ir madą!) ir susierzina taip, kad parašo, kad jam norisi paimti, pasigąlasti kirvį ir nukirsti autorei galvą, man tai neatrodo psichiškai sveiko žmogaus elgesys, ir taškas. Viso gero, o jūsų ankstesnius komentarus palieku, nes noriu, kad jums būtų gėda dėl savo žodžių.
Wow! Na ir reikaliukai…
Kristina, nepykite ant Tomo. Jis ne toks jau ir agresyvus, kaip Jums atrodo. Ir kai kuriuose jo zodziuose tiesos yra. Negi pradedama si bloga tikejotes, kad visi pas Jus uzeis su palmes sakele? Juk Jums ne naujiena, kad dauguma musu labai neatsakingai naudojame (vartojame?) ZODI. Sustipriname, sutirstiname tai, ka norime pasakyti. Kad mus geriau suprastu. O va, kas gaunasi…
Laukiame nauju Jusu irasu! Geros kloties visiems!
Primenu, kad anoniminiai komentarai trinami
O taip! Kol rasiau Jums pagyrimus, tikau ir anonimine. Nuo pat blogo pradzios. Kai tik parasiau kazka, kas Jums nepatiko, „islindo“ anonimiskumo klausimas. Na ka gi, rodykite duris kiekvienam, kuris masto kitaip. Arogancija netinka niekam. Palieku sita bloga. Zinau, kad esu ne pirma, tikiu, kad ne paskutine.
ponia kauniete, atkūriau jūsų ankstesnį komentarą, jei jums taip be galo svarbu advokatauti pakrikusiems, ne tik žodžių nevaldantiems, bet apskritai realybės jausmą praradusiems nesivaldantiems žmonėms, grasinantiems kam nors nupjauti galvą. Nuoširdžiai jūsų gaila, jei manote, kad tai normalu. Ir nuo šiol pažadu nuosekliau trinti visus anonimus. O jūsų čia niekas nelaiko, nenorit – neskaitykit, norit skaitykit – visada prašom, o savo minčių nesigėdinkit. Žinot, anoniminis pagyrimas taip pat yra nieko vertas…
Decapitato,tai decapitato.Tikrai ,pasijutau ,kaip kokioje Korsikoje.saunios esat moterys,aistringos,na ,o „realybe“ gana subjektyvus jausmas (niekaip nesutinku zmogaus ,kurio realybe butu nors is tolo …-gal ir gerai).kas del AROGANCIJOS-na irgi neteko dar sutikt ne vieno lietuvaicio (tes) ,nepasizymincio siuo maloniu bruoziuku-ka padarysi-muzikai mes „zemaiciu ir Lietuvos“-nesimetykim „KAKOMIS“-ir bus bent jau originaliau.Tegyvuoja CENZURA ( kuri nepraleidzia „pakrikusiu“ ir neorganizuotu).O Jus miela kauniete, pagalvokit-paliksit mane „vienisa ir pakrikusiai-sutrikusi“-dar galiu ir nesusivaldyti-tokie jau mano blogi „lordiski“ iprociai….kas apgins MELYNA KRAUJA (retorinis ,aisku. klausimas)….
Kažkada kažkur skaičiau K.Sabaliauskaitės komentarą ar interviu, ar kažkokį pasisakymą apie lietuvių kalbą ir jos korektūrą. Dabar nepamenu, ką tiksliai, bet kažką (bene akis iškabinti), Kristina buvo (gal ir tebėra) pasiruošusi padaryti bet kam, kas drįs pasakyti, jog lietuvių kalba nėra graži, ar joje nėra pakankamai žodžių gražiai ir sklandžiai reikšti mintis, ar kažkas panašaus. Paskaičius Tomo komentarus, man susidarė įspūdis, kad jis ne mažiau, nei pati K.Sabaliauskaitė ir myli lietuvių kalbą bei pačius lietuvius, ir didžiuojasi tuo. Ir nors teisės niekada nestudijavau (tad ir tikra advokate teisinėje valstybėje negalėčiau būti), bet aišku, kad nukirsti galvą (su visomis akimis, ausimis ir burna) yra daug didesnis nusikaltimas, nei tik iškabinti akis. Ir net jeigu mano studijų sritis praktiškai nieko bendro neturėjo net ir su psichologija, galiu nesunkiai įsivaizduoti, kad yra nepalyginamai baugiau, kai tau vienai ir asmeniškai yra grasoma, nei grasoma visam būriui žmonių (bet kam, ar visiems, kurie…). Ir nors nesu vyras, bet pastebėjau, kad vyrai paprastai savo įniršį lieja pasitelkdami kokį nors įrankį (užkapos (su kirviu), nušaus (su šautuvu), papjaus (su peiliu)), tuo tarpu moterys šiose situacijose labiau pasitiki savo jėgomis, sakydamos „užmušiu“, „pasmaugsiu“, na ar bent jau „iškabinsiu akis“. Tad jeigu neatsargiai Tomo ir Kristinos kompanijoje pasakyčiau ką nors ne taip apie lietuvius ar lietuvių kalbą, turbūt kliūtų nuo abiejų. Bet jei vienas pultų galąsti kirvuko, sakydamas, kad čia jau mane kirs, o kita atsistotų ant savo svaiginamai aukštų Louboutin’o Corneille (tikiuosi, gavo per Kalėdas), ruošdamasi man akis kabinti, galbūt labiau išsigąsčiau Tomo. Bet čia tik dėl kirvuko, nes paprastai su vyrais man labiau sekasi ir susitarti, ir juolab derėtis. Tai čia, šiaip, mano pamątymai apie cenzūrą, laisvę ir laisvą žodį. Daug ženklų prispaudžiau, nes, deja, nemoku, kaip Henris, glaustai ir „rafinuotai“ reikšti minčių. Bet kai kas sako, kad moku „rafinuotai“ išvesti iš kantrybės. Nežinau, kaip tai darau, tačiau tikiuosi, kad šįkart nė vieno(s) neišvedžiau iš kantrybės.
As tiesiog nebekreipciau demesio i tokius liudnuju sielu komentatorius, nes jie butinai nori „ibrukti“ ta sauksta deguto arba pakvepinti jus krasnaja moskva kvepalais… Tikrosios vertybes yra nepajudinamos, kad ir kaip jas kas vadintu ar bandytu paneigti…
Liudnosios sielos, uzsidekite rozinius akinius, ikvepkite pavasarinio oro ir suzinosite, kad siandien pauksciai jau ciulba, nueikite i opera ar ikiskite nosi i bijuno zieda ir tikrai pastebesite, kad pasaulis sypsosi butent JUMS!
Gyvenimas grazus – salin ginklus!
Viktorija-jus save nuvertinat-viska jus pukiai mokat.Visada labai vertinau ir tebevertinu MOTERISKA DRAUGIJA-juk vyrai ,deja,tik „genijai “ arba „manijakai“ ,isikale kokia nors FIX -IDEJA,nemoka atsipalaiduot (vis uzantyje laiko ta KIRVUKA).sutinku ir su Gintare-salin ginklus!-gal geriau surukykime taikos pypke-juk esam paskutiniai Europos indenai (ir indenes).graziai kalbantys lietuviskai….
Vis tik man patinka cia besirenkanti kompanija! Nors tu ka! Todel si karta atsiprasysiu, kad taip trenkiau durimis ir dar truputi pabusiu :)
Kristina – man tikrai nera be galo svarbu advokatauti Tomui. Man kur kas svarbiau buvo nuraminti Jus, nes, dovanokite, siuo atveju ir tik mano kuklia nuomone – truputi per audringai sureagavote. Jokiu budu nekritikuoju Jusu – juk ne man grasino nukirsti galva…Dekui Dievui, dar nieko panasaus nesulaukiau. Ir cia nebuvo rimta. Perspaude zmogus. Ta ir norejau pasakyti kalbedama apie neatsakinga ZODZIO naudojima.
Labai patiko Viktorijos komentaras. Pataikyta i desimtuka.
Henri – na niekaip negaliu Jusu isivaizduoti „vieniso ir pakrikusiai-sutrikusio“. Na niekaip! Ir ypac nerealu butu, jei si busena butu salygota mano nebuvimo siame bloge :)
Noreciau, kad su manimi kartu cia pareitu ir Tomas Venckevicius, zinoma, jei nuo siol naudotusi tik legaliais savo ginklais – astriu protu ir – taip taip! – visai geru realybes suvokimu.
Geros ir darbingos visiems savaites!
Miela Viktorija, tikrai jūsų atmintis puiki, štai tas straipsnis su ‘akių iškabinimu’:
http://www.lrytas.lt/-12965370761296488975-a%C5%A1-u%C5%BE-pegas%C4%85-spiriant%C4%AF-kabut%C4%97mis-nesurakintomis-metaforomis-prunk%C5%A1%C4%8Diant%C4%AF-svetimyb%C4%97mis-o-svarbiausia-laisvai-%C5%A1uoliuojant%C4%AF.htm-
Esu kalbėdama apie lietuvių kalbą dar referavusi į prievartą: kartą viešai esu pasakiusi, kad ‘mokykloje lietuvių kalbos turėtų būti išmokoma tobulai, vos ne pasitelkiant XVII a. priemones, kad ir su bizūnu, bet toliau reikia leisti žmogui su ja daryti ką nori’. Tik matote, ‘iškabinti akis’, ‘nudirti kailį’ (pvz. kalbant apie mokesčius), ‘botagu ir meduoliu’, ‘kibti į atlapus’ – yra šnekamojoje lietuvių kalboje įsitvirtinusios tradicinės hiperbolės. Apie tokią ‘hiperbolę’, kai norima ‘paėmus kirvį Sabaliauskaitei nukirsti galvą’, atsiprašau, bet negirdėjau. Man tai atrodo liguista ir baisu, ir jokie jūsų išvedžiojimai mano nuomonės nepakeis. Ypač, kai žinau, kad kai kuriems tautiečiams nieko nereiškia tą padaryti – prieš kelerius metus Škotijoje kaip dariau reportažą apie a.a. J.Blėdaitės žūties aplinkybes, ir, patikėkit, tai nebuvo juokinga, kaip ir asmeniniai grasinimai. Diskusijos baigiasi ten, kur prasideda fizinės grėsmės išraiškos konkrečiam asmeniui. Nelinkiu jums atsidurti tokioje situacijoje.
Manau, kad baisu, kai tau grąsina susidorojimu ir dar tokiu drastišku. Ir nepaisant to, jog žmogus susinervino, pajuokavo, perspaudė, o kiti bando nekreipti dėmesio, nuleisti juokais, suprasti, taip brandūs žmonės neturėtų elgtis, mano nuomone. O nebrandus gali ir rimtai į kirvuką pažiūrėti laisvalaikiu, jei jau tokie pasiūlymai.
Simple as in elegant and simple as in idiotic! Auksine fraze ir pacioje vietoje sioje diskusijoje pamineta! O ir prisiminiau Jonelius / Jonus kareivius, kuriem anksciau-veliau „prasimusa“ tarsi nuoskauda tarsi nepilnavertiskumo jausmas, agresijos budu. Siuolaikiniu jonai turi netgi termina „pasikelusios“ „pasikele“ (turim visi savo aplinkoje tokiu zmoniu pavyzdziu- brrrrr pana „nepasikelus“, paskolina pinigu ant alaus „bambalio – brrrrr). 50 metu prastumas buvo netgi aukstinamas – turim ka turim. Ir vis tik – visa si diskusija nenukrypsta per daug nuo temos!!! Karlas Lagerfildas ir HM! HM yra puiki alternatyva neisgalint isigyti auksciausios mados, garsiausiu dizaineriu gaminiu kasdieniniam nesiojimui, taciau turint gera skoni. Taip pat apie HM puikiai atsiliepia daugybe dizaineriu (taip pat ir musu Juozas Statkevicius labai palankiai atsiliepia) daugybe ju sukure kolekcijas „for HM“.
Miela Kristina, nuosirdziai prasau, nenukrypkit ir nepakeiskit savo minciu ir rasymo stiliaus- bukit ir toliau tokia ypatinga prabangi ir skoninga. (o kam reikia pigaus paprastumo, yra aktyviai rasantys Sarikovai)
yra tokia versija,kad knygele apie Alisa stebuklu salyje,parase ne kas kitas ,o pats Dzekas SKERDIKAS.Visi turim pasleptaja puse (ta NENEMTAJI savo misteri Haida ).Astru prota reikia tinkamai IPAKUOTI-kitaip galima ISIDURTI,arba net kitus suzaloti,bet tie astriaprociai ,astriabriauniai-reikalingi, be ju butu NUOBODU.Kaunietei galiu atsakyti-tikrai ,kartais labai netiketi dalykai isties SALYGOJA musu gyvenima-tiesiog uzsikreciau truputi koketiska moteriska sio Blogo dvasia (tas pakrikes-sutrikes vienisius -tebunie manasis „haidas“).labai pritariu Vidai-man patinka zmonese vertinti ju NEPAPRASTUMA,gal tiksliau butu pasakyti ju nepakartojama ZAVUMA.Primityvus dabar visiems kisamas IDIOTIZMAS-isties atgrasus.Kristina puikiai atlieka savo MISIJA,parodydama mums netiketas pasaulio briaunas.Linkiu Jai ISTVERMES,juk siame „fronte“ -ji pirmoji kregzdute.Tikekimes,kad ja neistiks Marijos-Antuanetes likimas (juk niekad nezinai kas galanda tau kirvuka).Manau ,kad Kristina tikrai neissigas ir toliau dziugins mus savo kuryba.SAUGOKIME SAVO GALVAS!
Toks puikus, įdomus, praplečiantis akiratį straipsnis (kaip ir kiti Kristinos darbai), o tokius, sunkiai paaiškinamus, neigiamus komentarus sukėlė… Man nesuprantama!
Manau, kad tikras vyras jei netyčia išsprūdo toks užaštrintas pasakymas o jis iš tikrųjų taip negalvoja ir padaryt autorei nenori, turėtų tiesiog imti ir atsiprašyti, o jis matai dar citatas rankioja. Rašykit, Kristina, nekreipkit dėmesio.,
matot Tomai ,LIETus persikele ir i LIETtuva, jokia cia nebe londono privilegija, ir ne be jusu nuopelnu… rafinerijos SMUIKAS nr 1 , ishpazinejas,o gal ir atpirkejas lordas Henris , man vienu metu rodesi net antruoju KRISTum- oi ,atsiprashau KRISTinos antraja tapatybe/tai paplites viduramziu metodas diskutuot su savo antruoju as/, bet dabar jau ans irodineja, kad tai vyras ziurintis is ZEMIAU i moteri kaip dievo tvarini… .as zaviuosi visais klubo nariais-iskaitant ir Kauniete/ mane ,,padejusia,, i vieta.. ir kiek maziau Gintare, beveik visai pritariu Tamsuomeniui is BALSUOJANCIOS lietuvos, bet va imu bijoti kerstingosios blogo seimininkes.
Nei rafinuotumas nei snobizmas man rodos ner,, MATEMATISKAI tikslus dalykas -kaip praba ,pvz 999,,kaip teigia dangisku ir zemisku sferu/KAVOS-ALAUS-CIURLIONIO/ apologetas Henris.. gyvename eurosajungos PARASHTESE,kur dar net nekvepia britu socialiniu ishsisluoksniavimu -butu smagu , kad mazoj shalelej/ bent jau shitam labai idomiu zmoniu klube/ visi galetu labiau susishneketi ir nesumindzioti susitelkus KITATIKIO ir neteks stebetis , kad TAMSUOMENIAI randa advokatu/mane tame tarpe/.
na nera DZIAZAS jokia prakeikta muzikos rushis, kad jai demonstruoti ishskirtine panieka/kaip ir savo gan nuosaikiems kritikams/.kai kas ko nors ,, nevirshkina,, -stengiasi to kitiem prikishamai neparodyti…/tai laisvu zmoniu laisva muzikine ishraishka-ir jai kartais irgi reik kartais drasos kaip ir nesutikti su tikrai mano gerbiamos Kristinos ne kuriais uzashtrintais vertinimais.Jus gi esat didelis, na labai didelis autoritetas-ar nevertetu susilaikyti nuo vertinimo ko nemegstat,o ka megstat mes su malonumu skaitom ir tikrai esam dekingi uz sistemines pastangas atvesti mus prie ishgrynintu vertybiu. Na ka dabar daryti , kad musu jusles ne tokios ishlavintos ir linksta prie NERAFINUOTO obeliu saulegrazu aliejaus,katras kvepia maloniai SIEMKEM ir nors tu ka…
tikrai labai pagarbiai ir nieko niekam asmenishko, esam visi kampuoti, na ir koznas kitaip….
..buvo labai jaukus pasiskaitymu kampelis, iskaitant komentarus, bet kazkas atejo ir labai neelegantiskai pagadino ora..
Tamsta Jonai,as berods niekur nesakiau ,kad moteris yra Dievo tvarinys…..,o kad reikia ziuret is APACIOS (ontologiskai)-tai faktas-juk jos ne tik MELUOJA,bet ir GINCIJASI elegantiskiau (ne taip ,kaip mes vyrai -buldogiskai).Del tos EU ,britu ir „parasciu“-kur kas nori -ten ir gyvena-as ,pvz visada buvau tik pasaulio pilietis (dar tiksliau kosmoso)-taciau nesiulau sio „standarto“ kitiems-juk kur kas mieliau but kokio pakruojo pilieciu ir gliaudyti SIEMKES laisvalaikiu.Matematika -irgi skonio reikalas-traktuokim ja laisvai -ir gausis PUSANTRO ZEMKASIO (tokia pakruojietiska rafinuotumo rusis).Gera but teisiam ,bet ar ne MIELIAU buti neteisiam-LOSADJU XODI-net ir sachmatuose (kaip ir gyvenime) galima zaisti KREIVAI.Tegyvuoja DZIAZAS!N P.S. Nesupykit ,kad pavyzdziui pavartojau savo kuklia persona-tiesiog tai pasitaike man arciau po ranka.
Tomai-tai gal pritarsit PANIEKAI IS APACIOS-yra ir tokia jos rusis.Siais ekonomiskais laikais -ne tik mandagumas,bet ir viskas turi buti MINIMALU.Reikia gi TAUPYTI-musu juk greit bus 10 bili JONU-kur jau cia tos „CEREMONIJOS“.I viska galima ziuret paprasciau (minimaliau) ir ATLAIDZIAU.Gal dar pakenciama,kai vyras puola i „atlapus“ vyrui ,bet „TARSYTI“ moteri-tai jau tikrai ,svelniai tariant-“muzikiskas rafinuotumas“.Kodel gi mums ,vyrams turetu nepatikti ju skrybelaites,sukneles,paziuros ,manieros-juk jos MOTERYS,DAMOS-ir to uztenka.Galima atleist net RASYTOJOMS ar MOKSLININKEMS-juk jos mums dar ne tiek atleidzia.Tuo labiau,kad uz lango PAVASARIS!
Skaitant komentarus (ypac vyriskais vardais pasirasytus, ne juokauju- ne tik juos) kilo asociasija: atejo zmoniu burelis i svecius, kuri laika visi laikesi mandagiai, bet netutrukus ir staiga pradejo aiskinti seimininkei kaip reikia susitatyti baldus. Vienas pakometavo, kad kam cia ta tokia perdem prabangi kede prie lango, juk uztektu ir taburetes (medines, mat medis musuose valdo). O jau kas dejosi veliau – sveciai susigincijo apie tai kaip kuris turi elgtis, vyrai eme aptarineti moteris ir kaip su jomis elgtis ir is kurio kampo i jas ziureti, tarsi tu moteru kambaryje nebutu arba jos butu tiesiog visatos dekoro elementai…
Ir ka su tokiais sveciais daryti – manau patiekti nauja patiekala (su nekantrumu laukiu naujo teksto)
Pritariu Rūtos komentarui ir su nekantrumu laukiu Kristinos naujų įrašų!
O tada priejo Ruta…ir pasiule seimininkei kuo greiciau begti i virtuve,naujo patiekalo isalkusiai kompanijai ruost.Jeigu atidziau butu skaiciusi,butu supratusi ,kad visai ne moteris laikau „dekoro elementais“- atvirksciai-mes, vyrai esam tik „PAGALBINIAI DARBININKAI“-specialiai Rutai paryskinau,kad apmaldyciau jos vyrisko kraujo istroskusia EMANCIPACIJA.Ruta,Rutele zalioji-neisizeiskite-tai ne familiarumas ,o tik DAINOS ZODZIAI….
Tiesa ,kas del to Karlo-jis ir jo FEJA-daug ZIAURESNI uz musu kirvuko galastoja Toma.Pasakykit man ar yra ziauresnis vaizdas uz SENSTANCIA grazuole,kuri nieko nebelaimi (nors pasiryzusi statyti viska),kuria palieka JAUNYSTES FEJA.veidrodelis-ziauresnis uz kirvuka.na,o vyrai-jie isties TIK DEKORACIJOS (…ne veikejai)-Saunuolis tas Karlas-tik ZIAURUS , atvirai ziaurus-tikras VOKIETIS-BARBARAS.ir dar viskas Montekarlo fone -rafinuota (karlas -monte-karlas),Palmes…Jura…Rumai…Kazino…viskas iliuzija,kaip tas pradzioje raibuliuojantis vandenelis.Taip ,Kristina-isties turit rafinuota skoni ir astru matyma-Grazu dalykeli mums parodet…labai grazu.
Na neikyriai ir draugishkai oponuojant lordui Henriui pastebesiu ,kad be vokiecio KARLO,egzistuoja ir musu karaliene BARBE lituano, aishkiau Barbora Radvilaite. Si persona ineshe rimtos sumaishties ne tik ne kuriems karunuotiesiems , bet ir tometinei ir bus irodinejama , kad ne tik… aukstajai madai.. .Karlas gerai, bet toli/BOLNO DALIEKO OT SALIECHARDA DO SOCI/, o Barbes lituano dvasia plevens rytoj /ketvirt./ARSENALE 19v. Kvieciu visus klubo narius paklausyti istorikes dr J. Karpavicienes, o gal po to ir akivaizdziai pabendrauti tarpusavy prie konjako taures … kukliausiems galiu ishsiust kvietimus
Atsiprashau blogo sheimininkes jei atrodysiu piktnaudziaujantis shia erdve
„vokietis“-pagal stiliu (VUO-KEITS-kaip sako zemaiciai-padauze krumpliais i riterio salma ).nuo kazkurio momento imi zmogus ir pasijunti visai SVETIMAS SIOJE GYVENIMO SVENTEJE (ir suknele nebemadinga,ir skrybelaite nebe ta..).Pries musu karalene belieka tik nusilenkti,apgailestaujant,kad esu BOLNO DALIEKO OT ARSEANALA…Butu isties idomu ir malonu…
Atleiskit (CJORT POPUTAL)-ARSENALO-norejau parasyt…Tie plagijatoriai ,bjaurybes ,stai is kur ,pasirodo, ta BARBI „nukosejo“.Karaliene BARBE-argi neskamba.Visoms pasaulio mergaitems tai turetu patikt.Reiktu parasyt ISTORINI ROMANA,kad zinotu su kokia lelyte zaidzia ! Dieve saugok Barbe!
Jonai Kazlauskai, grįžtant prie jums užkliuvusio džiazo: džiazas yra puikus, svarbus ir reikšmingas muzikos žanras. Tik, man asmeniškai, jis visiškai nepatinka ir nejaudina. Kaip, beje, ir kai kurie meno istorijos stiliai ar kryptys – nepatinka, „ne mano“ ir tiek. O mąsinėje sąmonėje nusistovėjęs stereotipas ar prielaida, kad džiazą mėgti yra PRIVALU kiekvienam nors kiek išsilavinusiam ir kad tai – ‘intelektualios muzikos ekvivalentas’, man yra tiesiog juokingas ir tiek, todėl nepaliausiu iš šios pretenzingos klišės šaipytis. Be to, p. Jonai, esu gyvas žmogus, su savo skoniu ir pažiūromis, todėl nė nežadu susilaikyti nuo kai kurių reiškinių ar žanrų vertinimo. Tik teigiamai, tik politiškai korektiškai, ir tik tai, ką nori išgirsti auditorija kalba… žinote kas? Vien tik savo reitingais susirūpinę politikai. Manęs politinė karjera netraukia, be to, visą gyvenimą nepatikliai žiūriu į tuos ‘geručius’, visiems ‘fainus’, visiems įtinkančius ir patinkančius – praktika rodo, kad jie labai dažnai būna tiesiog nenuoširdūs chameleonai (jei ne blogiau). Man mielesni tikri žmonės, su savo jėga ir silpnybėmis. Paskaitykite kad ir Motinos Teresės biografiją – ši šventa moteris gyva būdama dar ir kaip ‘braukė prieš plauką’…
Henri, norėčiau šiek tiek moderuoti jūsų komentarus – būtų gerai, jei nenukryptumėt nuo įrašų temos ir neklaidžiotumėt po lyčių studijų, religijos ar egzistencines problemas – jūsų metaforas kartais sunku suprasti, na o šių problemų mes blogo komentaruose tiesiog neišspręsim.
Ruta, skaičiau jūsų komentarą, ir šypsojausi: mano mintys. Ne tik kad svečias atėjo, atsisėdo, paėmė taurę šampano į rankas, užsimetė koją ant kojos, apsidairė, ir pradėjo aiškinti: „ar ne per gerai jūs čia gyvenat? Ar neatrodo, kad jums čia reikėtų paprasčiau? Ar nebijot, kad kiti, kurie fotelio neturi, gali jaustis įžeisti? Negėda tokios prabangos? Šampanas – kai vaikai Afrikoj badauja!? [čia labai mėgiama komentatorių klišė] Ar ne perdaug čia erdvės? Reikėtų pasidalint ir su kitais, ir čia padaryt komunalkę. Ir išvis, tokiems buržujams kaip jūs, reikia galvas nukapot, kaip padarė Prancūzų revoliucija. Aš jų pusėj“. Tik aš tokia šeimininkė, kad tokiais atvejais ne tik kad antrą kartą tokio asmens nebekviečiu, bet nebijau ir pasakyti: „Atsiprašau, bet jums metas jau išeiti“. Taigi, Tomai Tamsuomeni Venckevičiau – jūs mano bloge nelaukiamas, pataupykit ir savo, ir mano laiką, apie dešimt jūsų komentarų jau ištryniau, visi kiti irgi bus ištrinti. Nieko asmeniška, paprasčiausiai šis blog’as – ne jums ir todėl nėra ko jame lankytis. Sudie.
Buti karalienemis norinciu labai daug. Ne sukneles ir prasmatnios skrybelaites ar saskaitos bankuose jas padaro karalienemis. Karaliai atpazista savo karalienes toli grazu ne i apdarus zvalgydamiesi ir galbut ne i amziu, nes karaliene „nepastebes“ kad sensta, nes ji paprasciausiai NESENSTA. Karaliene visada savo vietoje ir gal ne be reikalo sachmatuose jai duotas isskirtine „kirtimo“ teise.. Kazkas tesingai pastebejo, kad karalius tik karalienes puosmena, bet pasakyciau, kad jie vienas kita puosia ir vienas be kito tiesiog neegzistuotu, nes negali buti tokios savokos „vienisa karaliene“, „senstanti karaliene“, „nemadinga karaliene“, „jumoro jausmo neturinti karaliene“, „kilmes dokumentu neturinti karaliene“… Kai karalienes tam tikras asmuo pradeda nebedominti, ji jo tiesiog nebemato…arba uzdaro duris. Visa delione susideliojo pagal Kristinos ir Karlo karaliskaji scenariju.. Bravo!
Sveikai ironijai ne visada atsiranda vietos ten, kur rafinerija skleidžiasi per šmotkes ir adoracijos saldumą.
tiesiog smagu pasidalinti, labai rafineriska:
http://www.youtube.com/watch?v=0wKwySrda7M
Kristina,jei buciau „Karlas Marxas“-paliesciau daugiau GAMYBINIU SANTYKIU tema,bet ,deje esu „lordas Henris“…Beje,tas Jusu Karlo Lagerfeldo filmukas gana EZISTENCISKAI PROVOKUOJANTIS ir LYTISKAI IELEKTRINTAS, nors,aisku,ten buvo ir „CEMODANAI“ ir gana nemazos PINIGU sumos pralostos-taigi ir senelis Marxas cia rastu uz ko „uzsikabinti“-.kaip sake mano vienas mielas draugas-kuo skiriames „MES“ ir „JIE“-proto JIEMS pakanka-tik beprotybes per mazai…(kalba ejo apie liokaju klase berods).Stai kokie saldainiukai…
Pasitaisau „EGZISTENCISKAI“ (butiskai -isvertus i lietuviu kalba-tik nepainiot su zodziu“ buitiskai“)-visai ranka nebenori klausyt-matyt ne tokie jos POLINKIAI….
kreivaranki-tam ir buvo GLAVLITAS-kad mus „istiesintu“(IDEOLOGISKAI),tam ir yra „rafinerija“,kad mus SURAFINUOTU -kaip ta cukru.Virtuveje-viskas turi buti TVARKINGA,negali metytis astrus peiliai ir sakutes.Juos reikia saugiai laikyti stalciukuose.Rafinuotuma galima suprasti ir kaip tam tikra CENZURA (cia kaip tos suspaustos kilmingu jaunu kinu mergaiciu kojytes,kad neuzaugtu NEPADORIAI dideles).Na ,bet nieko blogo-visi zinom kas butu -jei BOBUTE RATUS TURETU (pasufleruosiu -ji butu DVIRATIS)..Net ir is didziausios pasaulyje grazuoles negalime reikalauti daugiau nei ji gali duoti-toks gyvenimas…..
Kazkaip nejucia sis blogas tampa vos ne Henrio blogu… Prisimenant labai taiklu Rutos palyginima, (beje, dar negavus rytines kofeino dozes, todel gal reaguojant truputi astriau) kyla nenumaldomas noras pasivedeti si svecia i sali ir SVELNIAI pasnibzdeti, kad gal nelabai grazu uzgosti seimininke ir kitus svecius… Prabangiu kreslu kritiku elgesio net nekomentuoju – viskas jau issakyta.
Mielasis Henris persirafinavo. Chi chi
Miela Laura -tikrai ,kad CHI ,CHI ,CHi…nezinau kaip kreiptis i gerbiama G TASKA (CHI,CHI ,CHI..)-taciau Kristinos „uzgozti “ neketinu, o ir ne mano tai jegoms.man isties patinka jos mums pateikiamos meno ir kulturos naujienos.Beje -buvau ,ko gero, vienintelis,kuris sureagavo I TEMA-parasiau savo nuomone apie Kristinos rekomenduojama Karlo Lagerfeldo kurineli.Nereikia priimt mano kalbu labai rimtai ir „uz gryna piniga“-tiesiog toks jau zaismingas mano stilius.Visoms moterims jauciu simpatija, o rimtuolems -YPAC.Norisi kartais „patampyti jas uz kasyciu“-atleiskit ,turiu sia silpnybe dar nuo mokyklos laiku-nieko negaliu sau padaryt.Ka gi -bandysiu sugryzt i dorybes kelia-pradziai einu galvos pelenais pasibarstyt-sako PADEDA!
Gintare,paaiskinkit man ,nemoksai-kaip ten sachmatuose ta Jusu Valdove kerta-kokia ta isskirtine KIRTIMO TEISE.Gal cia kokie LIETUVISKI sachmatai (pas mus is tiesu valdove turi isskirtine kirtimo teise ir daro netgi kreivus ejimus-kaip ta „tamsioji kumelaite“).Noreciau ir as ismokti TEISINGAI zaisti Valdove-be Valdoves -sunku pergale pasiekt.be valdoves-zaidimas tampa preskas-grynas ENDSPILIS-senatve -lietuviskai tariant.
Never argue with an idiot. They will bring you down to their level and beat you with experience (Mark Twain)
Henri, na gerai, nekerta, bet paima i nelaisve.. Kerta rasiau noredama prisitaikyti prie samurajiskais kvepalais pasikvepinusios „chebrytes“:) arba bandziau kalbeti ju kalba.. Sako kad tik karalius gali padaryti moteri karaliene, taigi be karaliaus irgi nera ka veikti ir tie visi Nr.5 neturi prasmes..
Noreciau paprasyti Henrio, kad nesugalvotu „pasiplauti“ nes be jo sitame bloge tikrai butu preska. Jis visada, kaip koks DonKichotas, apgina moteris nuo plesrunu puolimo, uzberia prieskoniu, sukuria intriga, o mes leidziame jam pariaumoti tiesiog palaukdamos „kol praeis karstis“… Nemanau, kad lordas Henris nusileis iki smukles lygio ir isizeis… Taip pat noriu pasidziaugti, kad Kristina tvirtu karalienes mostu vetavo oro gadintojus!
Visada galvojau, kad dienoraščių rašytojai yra atviri žmonės – kitaip galvojantiems, nes juk rašai viešai ir visiškai normalu, kad atsiras kitaip mąstančių. O dabar kiek beskaityčiau gerai žinomų žmonių rašinius (bloguose) visur tas pats, tos pačios frazės:“mane jau užkniso, kad vis į kitą dūdą bandai pūsti užblokuosiu tave“, „nepakęsiu kritikos, lauk iš mano blogo“ ir tokių n pavydžių, tiesa sakant mane ši tendencija jau neramina. Toks įspūdis, kad gerai žinomi žmonės rašo el. dienoraščius vien tam, kad patenkintų savo EGO ir pritrauktų paklusnių avių bandą. O kas liečia „Rafinerija“, tai labai puiku, kad yra rašoma tokiomis temomis ir bandoma ugdyti, lavinti skonį. Na, aš labai viliuosi, kad čia toks tikslas ir yra. Na, man labai norisi aukštesnių, kilnesnių tikslų…Kitu atveju …
Vaiva, kiekvienas turi teise i savo nuomone, bet jeigu kazkam nepatinka tas blogas, nebutina jame lankytis ir primygtinai destyti savo poziuri, bet jeigu jau prasideda grasinimai, tai nestabilios psichikos zmonems geriau pasiulyti pasitraukti.. perdidele tolerancija irgi neatnesa nieko gero, kaip ir bet koks kitas krastutinumas..
Gintare- Karalius isvis nera kertama figura -tik paimama i nelaisve.Kartais i nelaisve ji gali paimti ir Zirgas arba ,sakysim ,Bokstas, gali jis zuti ir nuo trumputes pestininko spagos.Paimtas i nelaisve Karalius -zuves karalius-UZMATUOTAS ,taip sakant (kai yra uzpultas,o trauktis nera kur,nei prisidengt).Galima butu daryt prielaida ,kad sachmatai MOTERISKAS zaidimas-ju „kodas „-8.Kadaise moterys buvo laikomos stipresnemis sachmatininkemis uz vyrus,bet tai buvo labai senai (dabar apie tai galima pasakose pasiskaityti).Tikrai nemanau isizeisti,butu gan juokinga-juk reikia moterims „uzleisti vieta“.Isizeides vyras ,moteru kompanijoj atrodo KLAIKIAI…nemanau ,kad moteris ginti taip jau donkichotiska-tai tiesiog MALONU.
Kristina, manau tikrai per astriai sureagavote i Tomo komentarus. Jus barate ji uz kabinejimasi prie zodziu, o pati butent tai ir darote. Niekas cia tiesiogiai jums negrasino, tai akivaizdu, nereikia pusti tokio didelio burbulo. Isiklausyti i kritika, kokia nemaloni ji bebutu, gali buti naudinga. Nejaugi kurdama bloga tikrai tikejotes tik jums patinkanciu komentaru?
Tai aiskiai butaforinis kirvukas.Nepanasus tas Tomas i budeli-ir ta jo kritika,ne tokia jau astri…juk juodas jumoras turi teise egzistuot ,kaip ir tas Hirstas….Negerai ,kai MEGEJA MUSA -net jeigu musa ir patsai Chose Raulis Capablanca i Graupera…
Eik tu sau žaviuosi Sabaliauskaite. Iš tokio nieko sugeba pasidaryti reklamą.
Ar jūs žmonės akli ar kvaili nesuprantu?Nematot kad čia yra Lietuvos ryto priedas? Toks biznis, kuriame kuo daugiau dėmesio, tuo geriau? Sabaliauskaitė specialiai naglai kiršina kad tik čia daugiau žmonių apsilankytų. Diskusijos apie namus ir svečius ha ha ha. Naudojasi jumis visais kaip kokiais durneliais. O jūs čia priimat kaip tikrą reikalą.
Ar čia tik man atrodo, kad kuo toliau, tuo komentarai darosi absurdiškesni? Pradedant galvų kapojimais, baime, kad Henris užgoš autorę jos pačios „namuose“ ir baigiant sąmokslo teorijomis apie Lietuvos kiršinimą bei giliomis įžvalgomis, kad galbūt Lietuvos Rytas visgi yra pelną generuojantis prekės ženklas (!).
KRISTINA SABALIAUSKAITĖ: Veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje rafinuočiausias?
VEIDRODĖLIS: Tu tikrai labai rafinuota, bet …. čia lenda visokie Henriai ir Ievos kaip spuogai ir trukdo tau gėrėtis savimi…
KRISTINA SABALIAUSKAITĖ: Oi, kokia nelamė! Tai ką man daryti?
VEIDRODĖLIS: Ištrink jų komentarus! Ir vėl būsi labai labai labai graži.
Perskaičiau straipsnį apie filmą (kuris man irgi labai patinka) ir pagalvojau – kaip smagu, kad kažkas Lietuvoje sugeba vertinti tokius dalykus. Bet po to perskaičiau komentarus ir plaukai pasišiaušė. Kažkaip net nesitiki. Ar čia iš tikro rašytojos Sabaliauskaitės komentarai?
Metamorfozes…
Metastazės…
postprocesas
Albinai, trinami tik anoniminiai komentarai (perspėjau nuo pat pirmo įrašo, pasižiūrėkit), komentarai su keiksmažodžiais, įžeidinėjimais ir grasinimais. Visi kiti – paliekami.
Pamačiau komentarų skaičių ir žandikaulis atvipo. Atrodė, kad čia jau egzistencinės problemos sprendžiamos, bet pasirodo, kad tinklaraštį troliai (arba, kaip lietuvių kalbos komisija sako, glumintojai) užpuolė. Linkiu kantrybės, nes jie linkę daugintis :)