Ilgai svarsčiau, apie ką bus paskutinis šių metų įrašas. Praėjusių metų apžvalga? Hm, per daug laidotuvių (Elizabeth Taylor, Steve Jobs, Amy Winehouse, Justinas Marcinkevičius, Vaclavas Havelas) ir tik vienerios tikrai galingos vestuvės (Catherine ir Williamo). Apie tai kas matyta, nuveikta, aprašyta? Na, matyta, nuveikta, aprašyta – kam gi prie to grįžti? Vis susilaukiu pasiūlymų sudaryti skilčių ar šiaip publicistikos rinkinį ir visada sakau „ne“ – mano galva, publicistikos tekstai, jei jie greiti, aktualūs, su pirštu ant pulso, tai jie – kaip espresso puodelis. Įkalei-perskaitei, gavai dozę energijos-polemikos, ir – pamiršai. Įdomu bus gal kada nors retrospektyviai, po dvidešimties metų, bet ne pusmečiui praėjus.
Tad siūlau pažvelgti į ateitį, į 2012-uosius, juolab, kad pagal astrologinį majų kalendorių ateinančiais metais turėtų pagaliau ateiti pasaulio pabaiga. Primenu, kad ji labai rimtai pranašauta ir 1000-aisiais metais po Kristaus, ir 1033-aisais, ir 1496-aisiais, ir 1533 metais, ir 1666-aisiais. Vien XX amžiuje pasaulis, pagal pranašautojus turėjo nueiti velniop nei daugiau, nei mažiau, o net aštuonis kartus - 1914, 1915, 1918, 1920, 1925, 1941, 1975 ir 1994 metais – ir čia neskaičiuojant, žinoma, 2000-ųjų, kuriais laukta jei ne pasaulio pabaigos, tai nulinės datos kompiuterių sistemose ir visuotinio pasaulinio lūžimo. O jei tikėsime Jehovos liudytojais, tai geriausia išvis gyventi jau susikrovus įkapes į lagaminėlį ir be jo nė kojos nekelti iš namų – dėl visa pikta… Bus ar nebus pasaulio pabaiga 2012-aisiais, siūlau jums, kaip sakoma, carpe diem. Ir – kelis įžadus naujiesiems metams. Tikrai tikiu, kad laikytis jų – visai neblogai.
Investuokite į vieną didžiausių mūsų laikų vertybių, kurios kaina kyla, o ištekliai vis mažėja ir mažėja – ir pasaulyje (jei, žinoma, tikėsime pranašystėmis), ir mums kiekvienam asmeniškai. Investuokite į… laiką. Nešvaistykite jo niekams, nemaloniems žmonėms, tuščiam plepesiui apie neįdomius dalykus. Būkite mandagūs, bet kategoriški atsisakydami laiko vampyrų, svetimų pastangų ant jūsų pečių užritinti jums nepriklausančius darbus už kuriuos nesulauksite nė “ačiū”. Nešiokitės knygą ar skaityklę rankinėje – tiems atvejams, kai atsidursite užknisančiai ilgoje eilėje; kelionėje vengdami nuobodaus pašnekovo – nusnūskite…
Išloštą laiką panaudokite vienai didžiausių ir vis rečiau aptinkamų gyvenimo prabangų ir malonumų – tingėjimui. Svarbu, kad jis netaptų nuolatine būsena, tačiau karts nuo karto (pavyzdžiui, kartą per metus) imti sau ir leisti ko nors nepadaryti vien dėl to, kad tingu ir taip įsigeidei – labai sveikas dalykas, suteikiantis gerą galios ir kontrolės pojūtį, be jokio sąžinės graužimo.
Apskritai, nustokite be pagrindo nerimastauti, arba, kalbant lietuvių liaudies kalba – nesiparinkite. Dažniau prisiminkite gerą žydišką posakį “būna ir blogiau” – čia iš to anekdoto, kur Šlomas susitinka Moišę ir sako: “girdėjai, kokia tragedija? Vakar Abraomas anksčiau parėjo namo, užtiko Sarą su meilužiu, abu nušovė, paskui įsikišo pistoletą į burną ir nusišovė pats.” Moišė sako: “Būna ir blogiau.”, o Šlomas: “nu Moiše, gi tokia tragedija, kas gali būti dar blogiau?”. “Būtų anksčiau parėjęs užvakar – būtų Sarą užtikęs su manim”. Taigi, patarimas paprastas – būkite dėkingi už kiekvieną dieną, kuri praėjo be nelaimių. Nežiūrint į visas nesąmones, į recesiją ir bendrą moralės nuosmukį, mes gyvename labai gerais laikais. Nesutinkate? Jums reikia tupėti tranšėjoje kaip pirmojo pasaulinio karo kareiviui? Merdėjate koncentracijos stovykloje? Priešo kareiviai prievartauja jūsų žmoną, o tėvynės rekruitai trempia pasėlius kaip XVIII amžiuje? Ne? Visos kitos problemos – niekniekiai, lengvai sutvarkomi pagalvojant už ką balsuoji per rinkimus ar šiaip padoriai ir principingai elgiantis kiekvieną mielą dieną.
Būkite mandagūs. “Ačiū”, “prašau”, “kaip malonu”, “jei galėtumėt, būčiau dėkingas”, “apgailestauju, bet neturėsiu galimybės” – tai lingės, amortizatoriai, dėl kurių dardėjimas per kasdienybės duobes tampa ne toks nemalonus ir mažiau skausmingas. Šiais laikais kai stačiokiškumas ir chamizmas tampa vos ne geru tonu, “lingės” vis dažniau pamirštamos. Tad nereikia stebėtis, kad vakarop kai kurie išlipa iš purvino vežimo be lingių gerokai nutrankytu pamėlusiu užpakaliu ir pikti ant viso pasaulio. Ak, taip, ir dar elementariausias mandagumas – atsakyti į laiškus, net jei atsakymas ir neigiamas. Prancūzai yra išlavinę laiškų (taip pat ir neigiamų) rašymo meną beveik iki atskiro kalbos porūšio. Lietuviai, jeigu neatsako į laišką, tai, žinok, atsakymas by default, pagal nutylėjimą, – “ne”. Ir labai sunkiai pasako “atsiprašau”, nors kartais to reikalauja paprasčiausias orumas. Daktaras Jozefas Frankas aprašė tokią istoriją, nutikusią XIX amžiaus Vilniuje: viena ponia, neapsikentusi samdyto vežiko prakaito smarvės, tarstelėjo, kad šiam neprošal būtų dažniau praustis, į ką šisai atšovė: “tegul ponia džiaugiasi, kad dar nenusiaunu batų”. Istorinis žanras aktualus kaip niekad – dabartinė laiko dvasia tokia, kad po dviejų šimtų metų analogiškos situacijos dar dažnai pasitaiko; tiesiog tikras roman à clef…
Sakykite “myliu” ir kitus gerus žodžius kuo dažniau. Jie – kaip burtažodžiai, jie mėgsta būti tariami ir prišaukia gerus dalykus. Nebūkite emociniai šykštuoliai, kurie tyli ir sunkiai iškošia ką nors gera ar švelnaus, nes “nėra iki galo įsitikinę”, nes “tikrų dalykų nereikia subanalinti”, „nes liaupsių ir taip užtenka“, „nes žodžiai nieko nereiškia“. Tyli, tyli, šykšti, šykšti gero žodžio ir prabyla tik tuomet, kai reikia rašyti nekrologus ar sakyti laidotuvių kalbas – tada jau tampa tikrais poetais ir oratoriais, nors iš tiesų panašesni į maitvanagius ir kapinių kranklius. Kasdien pasakykite bent po vieną gerą dalyką, nuo kurio nušvistų kito veidas – artimojo, kaimyno, nepažįstamojo, pardavėjos…
Stenkitės, kad žodis „myliu“ kuo dažniau virstų kūnu: mylėkitės – kuo dažniau, kuo daugiau, lėtai ir greitai, kaip tik patinka. Ne „dulkinkitės“, ne „užsiimkite seksu“, ne „darykite vaikus“ ar „atlikite santuokinę pareigą“, ne „pasikasykite“, bet mylėkitės – taip, lyg rytoj ateitų pasaulio pabaiga ir šiandien būtų paskutinis kartas gyvenime. Pamatysite, gyvenimas iškart atrodys gražesnis, daugiau šypsositės, lėčiau sensite ir dažniau tarsite gerus žodžius. Rimtai.
Jei gražūs žodžiai vis dar droviai sprangūs – apsieikite be jų, tiesiog dovanokite gėles. Be progos. Mylimajai, eidami į svečius, ar vien todėl, kad žibuoklių, pakalnučių, jazminų, pinavijų ar jurginų žydėjimo metas. Glėbį ar vieną žiedą, nuskintas sode, užaugintas Žiežmariuose ar Olandijoje, pirktas iš moteriškių prie Operos ir Baleto teatro. Ne tik Vakarai, bet ir kitos pasaulio kultūros gėles naudoja kaip kalbos ir raiškos priemones svarbiausiems būties dalykams išsakyti.
Kalbėkitės. Bet pirmiausia – pradėkite laikytis televizinės dietos. Nors kartą per savaitę susėskite vakarieniauti be televizoriaus ir tylą užpildykite pokalbiais – apie viską. Apie praėjusią dieną, apie matytą spektaklį, apie perskaitytą knygą, apie tai, kas nuliūdino, apie tai, kas pradžiugino. Reikškite savo mintis, argumentuokite, ginčykitės, prikaustykite ar glostykite žodžiais – mes beveik pamiršome iškalbą ir mūsų televizinis eteris, kuriame vyrauja arba visiška tratanti beprasmė logorėja, arba mikčiojantis, sukaustytas klupčiojimas pristingant žodžių prasmingoms mintims išreikšti – liūdnas liudijimas. Jei jau įsijungsite televizorių, žiūrėkite kultūros laidas – ten bent jau kalba geri oratoriai, istorijos, politologijos ar filosofijos profesoriai. Stengtis pramokti sklandžiau ir dailiau kalbėti – vienas iš mano pasiryžimų ateinančiais metais.
Pasikartosiu, bet išjunkite televizorių ir pradėkite gyventi, o ne su šlamštiniais užkandžiais ir alaus butelaičiu stebėti neskoningai apsirėdžiusių vidutinybių „talentų“ šou. Nusipirkit karaoke prietaisą, prisikvieskit draugų ir padainuokit patys. Patys užsirašykit į šokių kursus, o ne žiūrėkit „Šok su žvaigžde“. Suburkit šeimą gaminti išmoningiausio patiekalo ar vakarienės ir paverskit tai žaidimu ar konkursu. Dar geriau – išgerkit po darbo kavos ir išeikit iš namų vakare: Lietuvos miestuose tiek daug visko vyksta vakarais, o miestai tokie nedideli, kad per vieną vakarą galima aplankyti net kelis kultūrinius renginius. Jūsų mieste nieko nevyksta? Susiorganizuokit su bendruomene patys – renginį, konkursą ar diskusijų apie knygas klubą. Svarbiausia – pradėkit gyventi, nustokit pletkinti apie kitus ir geriau patys tapkit paskalų objektu. Tai kur kas įdomiau ir stilingiau, o be to, koks skirtumas, jei kitąmet vis tiek ateis pasaulio pabaiga? Bent jau bus smagu jos belaukiant!
Laimingų Naujųjų metų!
Komentarų: 40
Ačiū už viską, ką Jūs rašote.Ačiū už tai, kad esate.
Linkime, kad Jūs, Jūsų vaikai ir artimieji, būtų laimingi.
Kai zmoniu paklausia su kuo jie noretu uzstrigti lifte, kazkodel visi mini prezidentus..nors jie tokie nuobodus! As noreciau uzstrigti su jumis, Jus fantastiska asmenybe, absoliutus ikvepimas. Aciu.
Ačiū už linkėjimus kitiems metams. Norėčiau prisijungti prie kvietimo meilei ir su dideliu dėkingumu už jūsų raštus palinkėti tokių pat produktyvių ir kūrybingų ateinančių metų.
Jūs mane įkvepiate!!!
Ačiū, Kristinai už VISKĄ – straipsnius, pranešimus, knygas, interviu ir etc. AČIŪ!!!
Iš savo pusės pridurčiau – pastebėkite vykstančius stebuklus aplink savęs, mažus, kurių yra apstu kiekviename mūsų žingsnyje. Prisimenkime A. Einšteino aforizmą: “Gyventi galima dvejopai: niekur neįžiūrint nieko stebuklingo – arba kiekviename žingsnyje regint stebuklus”. Būkite atviri viskam, nes tai kas atrodo absurdiška, gali būti tikras atradimas. Trumpai tariant, nebūkite niurzgliai, kurie viską nuo primų žodžių kritikuoja. Išklausykite kito idėjas ir pagalvokite, kad tai gali būti visai įdomu :-) Čia prisimenu vieno filmo herojų – pagyvenusi žydą, kuris į kiekvieno pasisakymą atsakydavo su susidomėjimu „Labai įdomu“!
Linkiu visiems išmintingų 2012 Naujųjų Metų!!!
Viktorija (graikiška Nike) :-)
Karolina, ačiū, bet, patikėkite, jūs tikrai nenorėtumėte su manimi užstrigti lifte – tikrai nepasižymiu kantrybe ir esu labai, kaip sako britai, short-fused. Manau, kad užstrigimas lifte su manimi būtų įsimenanti patirtis, bet negarantuoju, kad gerąja prasme. Gerų Naujų metų visiems!
Ačiū Jums už linkėjimus ir puikius straipsnius bei knygas!
Linksmų, gražių, sėkmingų ir „be pasaulio pabaigos“ 2012-ųjų metų!!!
Super. Bet pritrūko vieno rafinuoto linkėjimo leistis į „nuotykį“ vienam: į savaitę meditacijų, atostogų, kelionės ar pan. Vienai/am todėl, kad tik taip žm sugrįžta į save, „išvysta“ ir supranta save iš naujo – dažnai nemaloniai nustemba (pirmąkart), bet vėliau, ooo, tai karališkas laikas):
Labai teisingi pastebėjimai: neįdomūs, nevertingi ryšiai neverti tolimesnio plėtojimo, tad verčiau juos mandagiai nutraukti. Tikiu, kad ir lietuvišką santūrumą ateityje pavyks išravėti, nes jau net santūrieji skandinavai išmoksta vienas prie kito arčiau prieiti, netgi sveikindamiesi apsikabinti. Taigi, vilties ir mums yra. Gražių Jums ir Jūsų skaitytojams metų! :)
Skaiciau visus Rafinerijos straipsnius,Sunkiai,bet susilaikydavau nuo komentaru :).Dabar nebegaliu:Fantastika!Vienas is geriausiu straipsniu skaitytu siais metais.Aciu.
Ačiū už įkvėpimą ir gražias mintis! Gerų Naujųjų metų Jums!
fantastiškas įrašas! gerai nuteikė ir įkvėpė. Visiems gražių Naujųjų!
Super irasas! Labai aciu.
Ačiū, Jūs nuostabi. Gerų Jums ateinančių Naujųjų Metų.
Graziu ir ikvepianciu minciu rinkinys! Aciu uz visus Jusu straipsnius bei nuostabias knygas.
Laimingu Naujuju!
nesuprantu, kaip galima pramokti dar sklandziau ir dailiau kalbėti.. ? Tobulai yra :)
Yra toks rusiškas išsireiškimas – snogshybatelnyjie.
Perskaityti palinkėjimai būtent tokie.
Nuoširdžiausi sveikinimai Naujųjų proga!
dekui uz puikias mintis. KURYBINES IGNIES, MEILES IR SVEIKATOS!
Aciu Kristina uz nuostabu palinkejima naujiesiems metams butinai pritaikysiu televizoriaus dieta savo seimynai.Taip pat nuosirdziai dekoju uz visus straipsnius blog’as kuriu laukiu su nekantrumu,skaitau su malonumu ir dauguma patarimu naudoju savo gyvenime ir pasidalinu su draugais,va ir siuo metu mano rankinuke pupso knyga Leopardas,is lietuvos keliauja dar keleta knygu pasiulytu Jusu kalediniam sarase.Linkiu Jums ir visiems skaitytojams dziugiu akimirku su savo brangiais zmonemis,kvapniu vakarieniu,svajingu svajoniu ir prabangiu planu su naujaisias metais.
Puikumelis!!! Dar Kalediniame sveikinime pati draugems linkejau butent ‘laiko’: tinginystei, knygai, pasisedejimams su draugem – gyvename didziausiame laiko trukume, tarsi pastoviai kazkur nespedami, man kartais keisciausia, kaip tarsi issuki i persunkta dienotvarke ispraudziu neplanuota veikla:papildomus kursus ar neplanuota pasivaiksciojima po parduotuves, o idomiausia tai, kad vis tik visur suspeji :) Laimingu Metu Visiems! (o as pati siais metais labiausiai susikoncentruosiu i ‘meile versti kunu’ :)))
Ačiū už teisingus linkėjimus :) Ačiū, kad kalbate, kuriate, dalinate savo mintis ir stilių :) Nuostabu, kad esate greta. Sėkmingų, įdomių ir prasmingų Metų, miela Kristina !
Labai ačiū autorei už Naujų metų patarimus. :)
Visgi, Kristina, paprieštaravote pati sau – išdėstėte, kad neketinate rašyti ilgalaikės vertės tekstų, tačiau iškart po to išdėstėte tekstą, tikrai bus įdomus ir po pusmečio, ir po metų, ir po dvidešimties. :) Bet tik džiaugiuosi dėl to. Jūs įkvepiate kitus būti geresniais žmonėmis. Ačiū darkart :)
Taip.
Gaivališkai kvėpuoti ir nepaliauti stebėtis.
//
gražūs ir prasmingi linkėjimai.
Dėkui.
Mane, kaip ir Arūną, labai gerai nuteikė. Sėdžiu ir šypsausi :) Dėkui Jums, Kristina!
Yra tikrai gerų, puikiai nuteikiančių frazių, pasakymų ir patarimų šiame įraše, tikrai ačiū už jos :) Tačiau, norėčiau paminėti ir tai, kad, mano nuomone, autorė tapo dar viena auka tų, kas pervertė kalbas apie 2012, kažkaip panašėjai, rimti, tikri, tokiais dalykais užsiimantys, ir į tai gilinantys, neminėjo pasaulio pabaigos, minėjo, tik pasaulio pasikeitimą…gaila, gaila, kad taip nesigilinama ir iškraipoma info, kuri galėtų būti naudingai panaudota savo bei kiekvieno ateičiai.. ir norėčiau paminėti, kad vakar įsijungiau talentų šou per TV, nors didelė TV mėgėja ne esu, bet kai kurie žmonės savo talentų mane tikrai įkvėpė ir nudžiugino…šaunu ir smagu, kad autorė duoda tokius nuostabius patarimus, tad linkiu jai biškuti plačiau pažvelgti į šį pasaulį, nenuvertinus tai, kuo galima džiaugtis ir kuo galima pasinaudoti savo bei kitų labui :) o svarbiausia linkiu ir pačiai taip mokėti gyventi, nes čia tikra palaima :)
Nu tai gi šaunu. Ačiū draugei iš Izraelio už šią nuorodą. Esu apstulbintas ir sužavėtas, kad yra taip mąstančių (arba apskritai mąstančių) žmonių. Laimingų ir palaimintų 2012 metų Kristinai ir kitiems.
Dekui Jums. Lenkiu savo skusta galva. pagarbiai JM
Labai patiko: „Svarbiausia – pradėkit gyventi, nustokit pletkinti apie kitus ir geriau patys tapkit paskalų objektu. Tai kur kas įdomiau ir stilingiau, o be to, koks skirtumas, jei kitąmet vis tiek ateis pasaulio pabaiga? Bent jau bus smagu jos belaukiant!“ Na, dabar tikrai nusipirksiu Jūsų knygą :) Jūs nepakartojama, Kristina. Gražių Jums metų, dideliausios sėkmės.
MAN LABAI PATIKO,RASOTE TIESA….LAUKIAME DAUGIAU!!!
Ačiū už Silva rerum, už pagaliau atgaivintą kūrybai kalbą. Neseniai lankiausi Biržuose, Rundalėje ir ten prisiminiau Jūsų personažus kaip gyvus. Jūsų knygos tikrovė praturtino ne tik Vilnių. Dėkui Jums.
gražiai, paliečiant tikrai svarbias temas. kad tik suveiktų ;) nuoširdūs linkėjimai naujų metų proga visiems, o autorei – išmokt taip pat gražiai kalbėt, kaip ir rašyt.
Išties-laikas,dalykas rimtas.Prisiminiau tą Štirlicą iš tolimos vaikystės-“nie dumaj o siekundach s vysoka…“ Joks bankas laiko nepaskolins-išleidai ir lik sveikas.Dar ponas Seneka savo mielajį Liucilijų taip mokė…Kas dėl tos pabaigos-neverta jos bijot,juk tik blogi dalykai tęsiasi amžinai-geriems visada ateina galas.Jei gyvenimas buvo gražus-turi būti ir pabaiga,na ,o jei atvirkščiai,tai teks dar toj pelkėj pasimurdyti.Ką gi -VISIEMS -ĮDOMIŲ ,GRAŽIŲ ir net ,sakyčiau,šiek tiek SVAIGINANČIŲ METŲ-nenusiminkit-mano kompiuteris rodo ,kad jie bus puikūs Lietuvos ir Amerikos INDĖNAMS (ir INDĖNĖMS)-tik ne ŽMOGĖDROMS,žinoma….
Nuorodą į šitą straipsnį man atsiuntė draugas. Dabar aš ją nusiųsiu draugei, ir dar kai kam, ir galiu garantuoti, jos ir jie nusiųs šią nuorodą savo draugams – va šitą straipsniuką tai mes pasiuntinėsim :)
Miela Nomeda, tai tik prirašykit, kad kiekvienas adresatas išsiuntinėtų dar 100 draugų ir tada jau tikrai būtinai pasiseks loterijoje/praturtės/ras laimę:)
Miela Kristina, jusu rasymo passkaiciau pirma syki, nors jau seniai teko girdeti apie jus, tik va matyt vis to laiko nerasdavau pasidomet,,,del ko labai apgailestauju ir zinau gerai, kad nuo siol ieskosiu jusu rasybos, domesiuos ir,,,mokysiuos, nes dar sitiek daug pasirodo teks ismokt!! Pagarbiai Virginia
Kristina,koks grazus, siltas, ikvepiantis palinkejimas! Aciu Tau labai! Geru metu!
Aciu uz ikvepima :)
Miela,Kristina,ačiū,kad esate ir stebinate bei džiuginate mus.Aš pati,perskaičiusi J.Franko“Atsiminimus apie Vilnių“,susidomėjau jo žmonos,garsios dainininkės Kristinos Gerhardi-Frank gyvenimu.Buvusi L.van Bethoveno,J.Haidno mūza,ji 30 metų pragyveno Vilniuje ir nuveikė nemažai gražių darbų.Paruošiau programą jos atminimui,įkvėpta puikaus J.Rustemo tapyto jos paveikslo bei M.K.Oginskio jai skirtų dainuojamų polonezų.Skaitydama“Silva rerum“,laukiau pasirodant ir šios žymios(bet labai nelaimingos)moters gyvenimo vingių.Tikiu,kad sekančiuose tomuose ją sutiksiu.O dar labiau norėčiau sutikt jus,kuri pakeitė seno tvenkinio vandenį čiurlenančiu upeliu(jūsų palinkėjimai 2012 metams nerealūs.Linkiu jums ,kad jus saugotų visi Vilniaus angelai, ,jūs labai reikalinga mums.Su pagarba Judita.
P.S.beje katinas Mauricijus laimingai tebegyvena Trakų gatvės kieme,visų lepinamas.
Praeita savaite perskaiciau antra Silva rerum dali, kuria man atsiunte klasioke Ausra Kaledoms (pirmaja atveze vasaros pabaigoj) – nepaprastai patiko! Todel nutariau zvilgteleti i Rafinerija ir, o stebukle, kas galejo pagalvoti! Skaitau straipsnius ir (butinai) komentarus ir galvoju – stai kas uzaugins naujaja Lietuvos karta! Mokytoja ir Drauge Kristina Sabaliauskaite! Jus musu lietuviska Coco Chanel! Drasa! Perversmas! Stilius! Issukis! Skaitau viska istroskusi: senos naujos tiesos ir neanonimines diskusijos! Kaip mes to pasiilgome! Dekui! Visiems Nuostabiu Metu!
Miela Judita, mane irgi labai žavi Christine Gerhardi Frank ir jos gyvenimo istorija – taip gaila, kad ji mažai žinoma plačiajai visuomenei, o juk tai asmenybė, per kurią Vilnius gali būti įdomus ir pasaulinei auditorijai, visiems klasikinės muzikos mylėtojams. Neseniai Vilniaus Turizmo centrui rašiau pristatymo tekstus apie Vilnių – negalėjau jos nepaminėti. Ar dar kartosite jūsų parengtą programą? Į „Silvą rerum“ ir „Silva rerum II“ ji nepateko, nes kita epocha, be to, nesu romantizmo specialistė…