Nauja verslo rūšis – verslo pardavimas

Jau seniai Lietuvoje galime stebėti naują verslo tendenciją - verslo pardavimą. Nors tai mūsų šalyje atsirado palyginus neseniai, tačiau jau spėjo susilaukti daug dėmesio - daugybė įmonių yra įkuriamos ir iškart siūlomos pirkėjui. Galima būtų abejoti – kas pirks verslą, kai visuomet smagiau yra pradėti savo paties? Galbūt ir smagiau, tačiau verslininkai dažniausiai ne į smagumą orientuojasi – pradėjus naują verslą,  siekiama iš pradžių į tai investuoti kiek galima mažiau. Jeigu įmonė pradedama kurti nuo pat pradžių tai reikalauja ne tik daug lėšų, tačiau taip pat ir laiko – kol verslas „įsivažiuos“.

Taigi, jei anksčiau parduodamo verslo pasiūla buvo daug didesnė už paklausą, tai šiandien galime pastebėti, jog daugybė internetinių skelbimų portalų mirga antraštėmis, skelbiančiomis „perku verslą“. Žmonės sunkios finansinės padėties metu suskubo pirkti verslą – juk tai palankiausias metas kažką pradėti.

Tačiau perkant verslą gali iškilti įvairių keblumų, kadangi pirkti verslą iš esmės yra sunkiau negu jį parduoti. Taip yra todėl, jog žmogus parduodantis verslą apie jį jau žino viską, o verslą perkantis - dar tik stengiasi sužinoti. Visuomet geriau yra pirkti intensyviai augančias įmones. Jeigu jau tarėte sau „perku verslą“, nepamirškite, jog visuomet reikia iki pirkimo sandėrio pasirašymo dienos sužinoti kiek įmanoma daugiau - finansinius rodiklius, įrangos būklę, personalo kvalifikaciją, marketingo politiką, konkurentus, tendencijas, perspektyvas ir pan. Jeigu neišsiaiškinsite visko iki galo, gali įvykti taip, jog nusipirksite verslą neturintį jokių didelių perspektyvų.

Kaip visa kaltė suverčiama krizei

Apeiti įstatymus visais laikais stengėsi tiek verslininkai, tiek paprasti piliečiai. Šiandien padidėjus mokesčiams, pagrindinis klausimas besisukantis daugumos verslininkų galvoje – kaip išvengti mokesčių ir išsisukti nuo savo skolų?

Taigi, rodos prasideda varžybos „kas gudresnis“ – vis dėlto atrodo, jog šiuo metu gudresni yra žmonės, kurie ieško ir randa kaip įstatymus apeiti. Taip Lietuvoje pradeda reikštis nežaboto kapitalizmo dėsniai ir kuo toliau, tuo daugiau atsiranda paslaptingų ir neaiškių bankrotų, pastebimas ir pinigų perpumpavimas iš likviduojamų į tų pačių asmenų steigiamas naujas įmones. Visa tai tampa masiniu reiškiniu. Verslininkai, siekdami kuo daugiau naudos, dažnai sumaniai nukreipia pinigų srautą į naująsias įmones sėkmingai skaičiuoja pelną, o jų skolos ir kiti įsipareigojimai užmerktomis akimis paliekami bankrutuojančioms bendrovėms.

Išvada aiški - lietuviai savo skolas grąžina ir įsipareigojimus vykdo tikrai labai nenoriai, viską paaiškindami tik tuo, jog atėjo krizė ir visiems šis metas yra sunkus. Toks žmonių elgesys matomas kalbant ne vien apie verslininkus, tačiau taip pat ir apie paprastus žmones, kurių skolos taip pat vis auga– vien per metus mokesčių mokėtojų įsiskolinimas pasiekė daugiau nei milijardą litų ir akivaizdu, jog šitaip išaugus mokesčiams, skolos augs dar sparčiau, kadangi gyventojų finansinė padėtis anaiptol nėra gerėjanti.

Apskritai, galime pastebėti keistą tendenciją – kuo efektyvesnis tampa skolų išieškojimas, tuo daugėja ir tuo nepatenkintų žmonių. Taip peršasi išvada, jog regis lietuviai šiandien pradeda vadovautis išmintimi, teigiančia, jog jei pats neapgausi visų, tai visi apgaus tave.

Pavojingi ir maži įsiskolinimai

 Sulėtėjusios ekonomikos metais skolų išieškojimo įmonėms darbo visuomet tik padaugėja - juk atsiranda vis mažiau norinčių skolas gražinti laiku, o taip pat ir darbdaviai dažnai nebesilaiko savo įsipareigojimų laiku išmokėti atlyginimus savo darbuotojams.

Paprastai atrodytų, jog skolos negrąžinamos dėl įvairių nepalankių aplinkybių. Tačiau deja, vyraujanti tendencija rodo kitaip - skolų išieškojimas itin dažnai vykdomas tuomet, kuomet skolos tikrai nėra didelės - čia ir atsiskleidžia žmonių aplaidumas. Paprastai žmonės, gavę nedidelę baudą, neskuba jos apmokėti, o vėliau tai padaryti pamiršus, vieną dieną prie durų sulaukia antstolių ir lieka nepatenkinti, jog skola, buvusi nedidelė, apaugo dar keliais šimtais litų.

Kartais skolos netgi nepamirštamos apmokėti – žmonės kartais dar naiviai tikisi, jog tokios nedidelės skolos nesusilauks antstolių dėmesio, kadangi tiesiog tokių skolų išieškoti neapsimoka. Taigi, vietoj to, jog apmokėtų savo skolą ar baudą, palieka tai likimo valiai. Taip deja nėra, o tokios atrodytų menkos skolos yra kur kas efektyviau išieškomos negu skolos siekiančios nuo 1 iki 5 tūkstančių litų. Taip labai dažnai žmonės nukenčia nuo savo pačių aplaidumo.

Tikrai nemažai kartų skolų išieškojimas yra vykdomas dėl neapmokėtų baudų už eismo taisyklių pažeidimą, įvairius pažeidimus viešuose vietose, valstybei nesumokėtus mokesčius ar važiavimą miesto viešuoju transportu be bilieto. Žinotina, jog nesant galimybei baudą susimokėti vietoje visuomet galima parašyti prašymą policijai, kuriuo baudos apmokėjimo terminas gali būti atidėtas trims mėnesiams.

 

Teisinių paslaugų pasirinkimas

Į teisininkus dažniausiai kreipiamasi tik jau susidūrus su didele bei rimta problema . Tačiau taip pat reikėtų nepamiršti, jog kvalifikuota teisinė konsultacija bei pagalba neretai gali padėti išsigelbėti ir nuo dar neatėjusių, tačiau numatomų bėdų, kadangi teisininkas gali ne tik išspręsti esamas bėdas, tačiau taip pat ir padėti užbėgti įvykiams už akių.

Dažnai nusprendus kreiptis pagalbos iškyla klausimas – kaip pasirinkti teisininką bei kokios yra teisinių paslaugų kainos? Geras teisininkas tikrai nėra tas, kuris tiesiog žino daugybę teisinių aktų. Labai svarbus yra ir teisininko sugebėjimas bendrauti bei kitos asmeninės savybės (tai dažnai ir nulemia vieno ar kito teisininko pasirinkimą). Tačiau vis dėlto svarbiausias kriterijus yra teisininko turima patirtis bei įgytas profesionalumas – visa tai užtikrina teikiamų paslaugų kokybę. Žinoma, profesionalių teisininkų paslaugos gali kainuoti dukart, kartais net ir tris kart brangiau. Svarbiausia – pasitikėti teisininku, kurį pasirenkate, tai gali išeiti jūsų pačių naudai.

Neretai į teisininkus kreipiamasi dėl užsitęsusios negrąžinamos skolos. Kalbant konkrečiai apie skolos išieškojimą, svarbu paminėti, jog neretai noras susigrąžinti skolas sukelia problemų abiems pusėms – tiek skolininkams, kurie neturi kaip grąžinti skolos, ypač tos, kuri vis didėja, tiek skolinantiems, kurių padėtis kartais irgi gali tapti kebli, ypač kai turima įvairių finansinių įsipareigojimų. Žinoma, antstolio darbas yra ne tik skolų išieškojimas, tačiau taip pat ir kitų paslaugų teikimas. Antstolis taip pat gali administruoti turtą vykdymo proceso metu, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Antstoliai taip pat kaip ir advokatai gali teikti teismines konsultacijas, tačiau negali atstovauti teismuose.

Emigruoti gyventi į užsienį, palikus skolas valstybei – ne išeitis

Statistikos Departamento duomenimis 2008 m. 0,5 procento namų ūkių bent kartą per 12 mėn. negalėjo laiku sumokėti būsto paskolos įmokų ar sumokėti už būsto nuomą – tai 6 procentai namų ūkių, kuriems reikėjo mokėti šias įmokas. Bent kartą per 12 mėn. 6 procentai namų ūkių negalėjo laiku sumokėti už komunalines paslaugas Taip pat, bent kartą per 12 mėn. 4 procentai namų ūkių dėl lėšų stokos negalėjo laiku apmokėti kitų sąskaitų (už mokslą bei ryšių paslaugas).

Žinoma, dauguma žmonių savo įsiskolinimus gražina laiku, tačiau, deja, ne visi, kadangi kai kurių iš jų finansinė padėtis yra itin prasta- kuomet įsiskolinimai daugybę kartų viršija jų pajamas.

Žmonės, kuriuos slegia skolos, neretai pasirenka ir lengviausią kelią – palikę savo skolas Lietuvoje, paprasčiausiai išvyksta gyventi į užsienį. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, jog gyvenimo lygis Lietuvoje vis dar yra žemesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl emigruodamas žmogus tiesiog palieka savo skolas valstybei.

Anksčiau dėl to antstoliams kildavo įvairių problemų. Tačiau dabar, žmonės emigravę į Europos Sąjungos šalis nebegali jaustis ramūs, kadangi skolų išieškojimas yra vykdomas ir užsienyje, todėl vieną dieną galima tikėtis prie savo durų sutikti antstolį. Šių užsienyje gyvenančių skolininkų nelaimei, už antstolių paslaugas jiems tektų mokėti žymiai daugiau. Visų pirma todėl, jog jiems tektų mokėti tos valstybės įkainiais, kurioje yra vykdomas skolų išieškojimas ir ne naujiena, jog daugelyje valstybių šie įkainiai yra daug didesni nei mūsų šalyje.

Taigi, jeigu anksčiau emigracija į užsienį būdavo išeitis skolininkams, tai dabar, žinant jog išlaidos gali dar padidėti, patys skolininkai įvertinę situaciją nebeturi pagrindo tam ryžtis.

Skolininkų vaidmuo skolų išieškojimo procese

Skolų išieškojimas dažnai atrodo sudėtingas procesas ne tik siekiantiems susigrąžinti skolas, tačiau taip pat ir patiems skolininkams. Pastariesiems teismų bei panašių institucijų sprendimo išlaidų apskaičiavimo tvarka neretai atrodo visai nesuprantama.

Iš tiesų, patys skolininkai turėtų aktyviau domėtis savo teisėmis administraciniame bei civiliniame procese, kadangi, visų pirma, taip galima laiku spėti apginti savo teisės ir, visų antra, bendradarbiaujant su antstoliu galima ženkliai sumažinti ir paties sprendimo vykdymo išlaidas.

Žinoma, antstolio atliekami priverstiniai sprendimų vykdymai yra tikrai ne pirma priemonė, kurios imamasi. Taip yra elgiamasi tik tuo atveju, kuomet skolininkas per pagal įstatymus nustatytą terminą nesumoka skolos ir nepasinaudoja numatytomis galimybėmis savo įsiskolinimą atidėti. Svarbu atkreipti dėmesį, jog LR įstatymai numato tikrai nemažai įvairių lengvatų skolininkams, kurie dėl savo sunkios finansinės padėties ar kitų aplinkybių nepajėgia laiku sumokėti skolų.

Neretai iškyla klausimas – koks yra pagrindinis vykdymo išlaidų apskaičiavimo principas? Atsakymas gana paprastas- kuo daugiau veiksmų turi atlikti antstolis, tuo didesnės vykdymo išlaidos susidaro. Todėl žinotina, jog jeigu skola pateko pas antstolį, ir jau gavote raginimą susimokėti skolas, svarbu paskubėti ir kuo anksčiau tai padaryti arba bent jau pateikti antstoliui informaciją apie turtą, iš kurio skolos galėtų būti išieškotos.

Kartais atsitinka ir taip, jog skolininkas niekur nedirba arba jo pajamos yra labai mažos, todėl negali sumokėti visos skolos vienu kartu, todėl žinotina, jog visuomet galima susitarti, kad skolą būtų galima mokėti dalimis.

 

Kaip susigrąžinti užsitęsusias skolas?

Šiais metais, ir tikėtina ateinančiais 2010-aisiais, ore pakibusios skolos – viena skaudžiausių verslo rykščių. Dažnai dėl įvairių priežasčių yra sunku susigrąžinti skolas, ypač jei suma didelė. Tokiu atveju, vienas iš plačiai naudojamų būdų, galinčių padėti išspręsti šią problemą, yra skolų išieškojimas. Žinoma, kartais tiesiogiai kontaktuoti su skolininku nepavyksta – skolininkas tiesiog dingsta – neatsiliepia į skambučius, nepriima siunčiamų raštų. Tiesa skolą išieškoti galima ir nedalyvaujant pačiam skolininkui.

Skolų išieškojimas gali būti dvejopas – ikiteisminis ir teisminis. Ikiteisminio proceso pagrindas – derybos su skolininku dėl skolos grąžinimo terminų bei sąlygų. Deja, šiandien retai skolas pavyksta atgauti šiuo būdu. Kai taikaus skolos išieškojimo būdo nepakanka, tenka imtis teisminio skolos išieškojimo. Tokiu atveju taikomos įvairios priverstinio pobūdžio priemonės – išieškojimas iš skolininko valdomų lėšų, areštuojamos visos banko sąskaitos, kilnojamas bei nekilnojamas turtas, debitorių mokėtinos sumos.

Jeigu skolą siekiama išieškoti ne iš juridinio, bet iš fizinio asmens, aiškinamasi jo finansinė padėtis, bei priežastys, dėl kurių yra delsiama apmokėti sąskaitas, stengiantis priversti skolininką atlikti savo įsipareigojimus. Skolų išieškojimas iš fizinio asmens pradedamas nuo skolininko turto nustatymo bei įvertinimo, skolininkas yra įtraukiamas į skolininkų registrą. Tuomet raginimas grąžinti skolą skolininkui yra pateikiamas raštu. Jeigu skolininkas nerandamas, gali būti vykdoma jo paieška. Taip pat gali vykti ir skolininko vizitavimas jo darbo vietoje. Nors skolų išieškojimas gali užsitęsti, šiandien tai yra vienas dažniausiai vartojamų metodų siekiant susigrąžinti užsitęsusias skolas.

 

Kaip vykdomas bankroto bylos iškėlimas?

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, bankrotas - nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūrą ne teismo tvarka.

Įprastai bankroto bylos iškėlimas yra susijęs su nemokios įmonės eliminavimu iš rinkos.

Įstatymuose yra numatyta bankroto teisminės procedūros tvarka.

Įmonės kreditorius, likvidatorius, savininkas, ar įmonės administracijos vadovas gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo jei įmonė:

-          laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų,

-          laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų,

-          įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų

-          viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali arba tiesiog neketina vykdyti įsipareigojimų bei

-          neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus,

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, gali būti pateiktas tik tuomet, jei jis atitinka bent vieną iš išvardintų sąlygų.

Bankroto byla iškeliama, tuo atveju, kai teismas nustato, jog įmonė yra nemoki arba ji vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą, taip pat, kai  įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su juo ir  neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Kai bankroto byla yra iškeliama,

-          įmonės valdymo organai nebetenka savo įgaliojimų,

-          įmonė privalo perduoti savo turtą paskirtam administratoriui,

-          įmonei uždraudžiama vykdyti visas finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo.

-          visų einamųjų įmonės reikalų tvarkymą perima bankroto administratorius

 

Bankrotas – kaip jo išvengti?

Nesunku būtų pastebėti, jog bankroto tema darosi vis aktualesnė. Ne vienam iš mūsų rūpi sužinoti, kokie gi yra pirmieji bankroto požymiai, kokios jo priežastys, o svarbiausia- kaip išvengti sudėtingos situacijos ir tinkamai susidoroti su administravimo sunkumais ištikus bankrotui.
Taigi, kokios pagrindinės priežastys, kurios gali nulemti įmonės bankrotą? Savaime suprantama, jog visuomet reikia ieškoti ne tik išorinių, tačiau taip pat ir vidinių priežasčių. Tai gali būti tiek netinkama vadyba bei darbuotojų neprofesionalumas, tiek įmonių vadovų nesąžiningumas. Tuo tarpu išoriniai veiksniai gali būti rinkos praradimas, pagausėjęs konkurentų skaičius bei tam tikri finansinių ir mokesčių sistemų pokyčiai. Taip pat įmones gali veikti ir didėjanti infliacija ar valiutų kursų svyravimai, energetikos išteklių kainų šoktelėjimas aukštyn bei darbo jėgos kainų augimas. Dažniausiai pasitaikantis bankroto priežasčių variantas yra gana paprastas- įmonės tiesiog neatlaiko konkurencijos bei pritrūksta apyvartinių lėšų, o prie visų šių veiksnių prisideda ir per daug smulkmeniški mūsų šalies įstatymai, smarkiai ribojantys įmonių veiklą.

Kaip galima išvengti bankroto ir kaip pastebėti pirmuosius jo požymius? Žinotina, jog profesionalios vadybos priemonių pagalba, galima kontroliuoti daugumą įmonės bankroto rizikos veiksnių. Itin svarbu yra stebėti įmonės veiklos rodiklius bei situaciją rinkoje. Taip pat svarbu laiku prognozuoti ir išaiškinti įmonės nemokumą galinčius sukelti veiksnius. Įmonės vadovai turėtų nebijoti imtis ryžtingų priemonių tiems veiksniams pašalinti ar bent jau sumažinti jų riziką. Kaip minėta anksčiau, racionalūs ir laiku priimti sprendimai dėl įmonės veiklos krypčių koregavimo, struktūros, naujovių ir pažangių technologijų diegimo mažina nemokumo ir bankroto riziką.

Išvengti bankroto gali padėti ir racionalios teisinės priemonės. Tokiomis priemonėmis, kaip atsakingu bei kvalifikuotu įmonės sudaromų sutarčių formulavimu, verslo bei personalo valdymo modelių parinkimu, galima valdyti didelę dalį teisinių rizikų. Įmonėms, kurios siekia išvengti bankroto rizikos, taip pat rekomenduojama diegti racionalias bei lanksčias vidinių ar išorinių konfliktų prevencijos bei valdymo priemones.Skolų išieškojimas

Verslo pirkimas- į ką vertėtų atkreipti dėmesį?

Norintiems pradėti savo verslą visuomet yra du keliai: arba galima pradėti jį nuo nulio, arba pirkti jau veikiantį verslą. Žinotina, jog perkant jau veikiantį verslą finansinė rizika yra daug mažesnė, negu kuriant naują. Taip yra dėl to, jog pats rizikingiausias yra pradinės veiklos periodas, t.y. tas periodas, kol verslas iš tikrųjų pradeda veikti. Verslo pirkimas pranašesnis dar keliais faktoriais : pradėjus vystyti verslą nuo nulio reikia ne tik sukurti visą įmonės veiklos struktūrą bei surinkti kompetentingų darbuotojų komandą, tačiau taip pat ir pritraukti klientų ratą, bei išspręsti daugybę tolimesnio verslo vystymosi klausimų. Taigi, perkant verslą galime sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Žinoma, jeigu sugalvojome taip elgtis, turime žinoti tam tikrus niuansus, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį prieš pasakydami „perku verslą“.  Verslas, kuris jau veikai, turi tam tikrus savo finansinius rodiklius, aktyvus bei piniginius srautus. Perkant verslą svarbu atkreipti dėmesį ir į pačią įmonės reputaciją, kuri, beje, dažnai sudaro nemažą dalį perkamo verslo kainos.

Iš tiesų, pirkti verslą yra sunkiau, negu jį parduoti, visų pirma dėl to, jog pardavėjas žino apie savo verslą jau viską, o verslo pirkėjas dar tik siekia tai sužinoti. Labai svarbu sužinoti viską apie perkamą verslą (finansinius rodiklius, įrangos būklę, personalo kvalifikaciją, marketingo politiką, konkurentus, tendencijas, perspektyvas ir pan.) iki pirkimo sandėrio pasirašymo. Kitu atveju, galite nusipirkti verslą su didelėmis skolomis ir mažomis perspektyvomis. Visuomet geriau yra pirkti intensyviai augančias įmones. Itin svarbu įvertinti visų verslo aktyvų padėtį bei sudaryti prognozę – kaip jie gali keistis pardavimo momentu.

Taigi, peršasi gana paprasta išvada, jog pirkdami verslą galime sutaupyti ne tik daugybę laiko, tačiau taip pat ir pinigų. Savaime suprantama, jog norint tai įgyvendinti reikėtų apžvelgti visą įmonės situaciją ir išsiaiškinti visas įmanomas smulkmenas, o ne aklai pirkti įmonę, iš surasto skelbimo, kurio antraštė tiesiog skelbia: „parduodu verslą“.