Nuo spalio įsitraukiau į naują veiklą – Mokomąjį Europos Parlamentą (nereikėtų painioti su Lietuvos mokinių seimais, parlamentais ir t.t.). Pabuvau jau poroje MEP renginių ir pagalvojau, jog galėčiau ir kitiems šiek tiek apie jį papasakoti.

MEP – tai tikrojo Europos Parlamento darbo simuliacija, kurioje paprastai dalyvauja 10-12 klasių mokiniai. Darbas vyksta sesijų metu; per metus įvyksta kelios sesijos: 2-3 tarpinės sesijos, kuriose dalyvauja vieno miesto mokiniai, 1-2 regioninės sesijos, kuriose dalyvauja dauguma norinčių (vyksta atranka) visos Lietuvos mokinių, viena nacionalinė sesija, kurioje dalyvauja kitose sesijose geriausiai pasirodę parlamentarai, bei pora tarptautinių sesijų, kuriose dalyvauja, geriausi ES šalių MEP dalyviai (paprastai Lietuvai atstovauja 4 mokiniai).

Sesijų metu dalyviai dirba susiskirstę į 4-5 (jei tai tarpinė arba regioninė sesija) arba 7-8 (jei tai nacionalinė sesija) komitetus, viename komitete paprastai būna iki 10 žmonių ir vienas pirmininkas. Kiekvienas komitetas turi savo pavadinimą, pvz. Finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komitetas, ir nagrinėja specialiai jam iš anksto paskirtą temą. Temoje paprastai būna iškelta Europos Sąjungai aktuali problema, kad ir tokia: „Kokių priemonių turi imtis Europos Sąjunga, kovodama su ekonominės krizės sukeltu nedarbu?“.

Kaipgi vyksta tas „nagrinėjimas“? Komitetas, šimtu procentu įtempęs savo smegenis, per vieną dieną (maždaug aštuonias valandas) turi parašyti rezoliuciją, kurios pirmoje dalyje iškelia problemos sukeltus padarinius, o antroje dalyje pateikia savo siūlymus ir reikalavimus, kuriuos turėtų vykdyti ES šalys, tam kad ta problema būtų sušvelninta arba panaikinta. Atrodo, nesunku, tačiau reikia turėti omenyje, kad kiti komitetai darys viską, jog surastų nors menkiausią minusą jūsų parašytoj rezoliucijoj. Komiteto nuomonė turi būti stipri, konstruktyvi ir ypatingai gerai argumentuota.

Kam to reikia? Trečią dieną vyksta Generalinė Asamblėja. Tai posėdis, kurio metu komitetai kitiems komitetams pristato savo rezoliucijas. Tuo pačiu metu vyksta diskusija dėl rezoliucijos, joje išdėstytų teiginių, realumo ir būtinumo. Būtent Asamblėjos metu ir reikia parodyti tikrus argumentacijos įgūdžius, nes parlamentarams kyla įvairių klausimų, iš kurių ne visi yra patys paprasčiausi. Maždaug po pusvalandžio griežtai reglamentuoto rezoliucijos pristatymo, keleto argumentuotų kalbų ir diskutavimo įvyksta balsavimas – priimti ar nepriimti rezoliuciją? Balsavimo skaičiukai ir yra tikrasis įvertinimas to, ką komitetas nuveikė per antrąją darbo dieną. Būna visko: priima, nepriima rezoliuciją ir t.t.

Turbūt jau supratote, kad MEP ne tik parodote, bet ir tobulinate argumentacijos, debatavimo įgūdžius, sužinote daugiau apie EP, ES, paprasčiausiai praplečiate akiratį. Pats jau dalyvavau MEP pirmininkų mokymuose, o praeitą savaitgalį – ir Kauno regioninėj sesijoj. Tiems, kurie gyvenimą sieja su politika, politologija ar tarptautiniais santykiais, tikrai siūlyčiau išbandyti save MEPe. Šiais mokslo metais sesijų tikriausiai nebebus (liko nacionalinė), bet kitąmet dabartiniai devintokai-vienuoliktokai tikrai gali pabandyt.

• Energetiniai ištekliai skirstomi į atsinaujinančius ir neatsinaujinančius.
• Neatsinaujinantys: anglys, nafta, gamtinės dujos, degieji skalūnai (estai vieni iš didžiausių jų importuotojų pasaulyje!), uranas (naudojamas branduolinėje energetikoje) ir kiti, kurie laikui bėgant neatsinaujina.
• Atsinaujinantys: vėjas, saulės šiluma, tekantis vanduo, potvyniai/atoslūgiai, jūrų srovės, geizeriai, biokuras ir kiti, kurie gali ištisai gaminti elektros energiją.
• Pasaulyje vis dar populiaresni neatsinaujinantys išekliai, iš jų paprasčiau ir pigiau gaunama energija.
• Iš atsinaujinančių išteklių populiariausia hidroenergija. Ji yra daugelio šalių energetikos pagrindas. Štai pati galingiausia pasaulio elektrinė (Trijų tarpeklių užtvankos elektrinė Kinijoje) yra ne kas kitas, o hidroelektrinė.
• Nors JAV yra bene didžiausia pasaulyje atmosferos teršėja ir prasčiausiai Kioto protokolo besilaikanti šalis, ji patenka į lyderių penketus beveik visų atsinaujinančių (“žaliųjų“) elektros išteklių panaudojime: 1 vieta pagal iš vėjo ir geizerių gautą energijos kiekį, 4 – iš hidroenergijos, 3 – iš visų atsinaujinančių elektros šaltinių.
• Rusija, JAV, Kinija ir Saudo Arabija yra šalys, kurios gali pasigirti didžiausiais neatsinaujinančių el. šaltinių ištekliais – aukščiausios vietos naftos, gamtinių dujų ir anglies atsargų sąrašuose.
• Geoterminę energiją panaudoja šalys, esančios tektoninių plokščių sandūrose, nes tik ten galima rasti geizerių: Islandija, Naujoji Zelandija, Filipinai, Indonezija ir net Italija.
• Branduolinė energija itin populiarėja Prancūzijoje ir Japonijoje. Pastarojoje stovi galingiausia pasaulio branduolinė jėgainė – Kashiwazaki-Kariwa.
• Lietuvos energetika remiasi Ignalinos AE, Latvijos – hidroelektrinėmis Dauguvoje, iš kurių didžiausios Dauguvos II, Rygos ir Plavinių, Estijos – šiluminėmis jėgainėmis prie Narvos, kurios yra kūrenamos degiaisiais skalūnais.
• Neseniai sugriuvusi hidroelektrinė Sajanuose – viena didžiausių pasaulyje.
• Vėjo energija labai stipriai paplitusi pasaulyje – vėjo parkų galima rasti visuose žemynuose.
• Stambiausios bet kokios energetikos rūšies šalys: JAV, Rusija, Kanada, Norvegija, Kinija, Vokietija.
• Didžiausią ir galingiausią pasaulyje vėjo parką rasite Teksase. Roscoe „fermoje“ yra 627 vėjo turbinos.

Tiek šiam vakarui, būsiu dėkingas, jei rasite, ką pataisyti ar pridurti. :)

Vakar baigėsi tarptautinės biologijos ir fizikos tarptautinės olimpiados, o šiandien – ir matematikos. Lietuviai parsivežė 8 medalius ir 6 pagyrimo raštus (paprastai maždaug 50% olimpiados dalyvių apdovanojami medaliais ir dar apie 17% – pagyrimo raštais)! Iš Tarptautinės fizikos olimpiados Meksikoje lietuviai grįžo su dviem bronzos medaliais ir trim pagyrimo raštais, iš Tarptautinės biologijos olimpiados Japonijoje – su dviem sidabro ir dviem bronzos medaliais, o iš Tarptautinės matematikos olimpiados – su sidabro, bronzos medaliais ir trim pagyrimo raštais.

Asmeniškai džiaugiuosi, jog tarp nugalėtojų yra nemažai NMA studentų, dar labiau džiaugiuosi, jog ir į Šiaulius parvažiuos medalis – Kotrynos Vaidžiulytės bronza iš Japonijos (gaila, jog medalis ne mano mokyklai). Kiek man teko girdėti, tai tik antras medalis iš tarptautinių olimpiadų Šiauliams per pastaruosius ketvertą metų.

Panašu, jog šią vasarą sulauksime dar keleto medalių: liko Tarptautinė chemijos olimpiada (iš jos lietuviai vos ne kasmet parsiveža auksą), Tarptautinė informatikos olimpiada, Vidurio Europos matematikos ir geografijos olimpiados (jose lietuviai dalyvaus pirmąkart) ir X-oji ir paskutinė Baltijos geografijos olimpiada (kurioje teks sudalyvauti ir man pačiam).

Taip pat jau paskelbta, kad Lietuva 2020-ais metais rengs Tarptautinę fizikos olimpiadą.

Ne paslaptis, jog mokausi Nacionalinėje moksleivių akademijoje (NMA). Keletas žmonių, kurie sužinojo, jog esu akademikas, ėmė klausinėti, kas tai per dalykas, kaip tai veikia ir kaip ten patekti. Ir pats sutinku, jog oficiali NMA svetainė ne daug kam pagelbėja, todėl nusprendžiau surašyti šį bei tą subjektyvaus iš savo pusės apie NMA.

Tai kas yra NMA?

Nepasikuklinsiu (tikrai ne be reikalo). Nacionalinė moksleivių akademija – tai nuotolinio mokymo mokykla, kurioje mokosi maždaug 300 gabiausių Lietuvos mokinių. Akademijos idėja – nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos gabiausiems mokiniams suteikti sąlygas mokytis pas geriausius (ne tik Lietuvos) mokytojus ir dėstytojus. Daug kam NMA padeda pasiruošti tarptautinėms mokslų olimpiadoms ir kitiems konkursams. Man pačiam šiek tiek gaila, jog tai taip mažai žinoma mokykla, nes visiems turėtų būti didelė garbė ten mokytis.

Kaip vyksta mokymasis?

Nuotoliniu būdu, kitaip tariant, internetu. Visa akademija yra suskirstyta į 8 sekcijas: biochemijos, chemijos, ekonomikos, fizikos, filologijos, informatikos, matematikos ir muzikos. Vienu metu galima mokytis vienoje sekcijoje, nors keletas moksleivių akademijoje mokosi ir dviejose. Aš pats mokausi ekonomikos sekcijoje. Mūsų, ekonomistų, yra maždaug 20, kas dvi savaites el. paštu gauname uždavinius iš savo dėstytojos, kuriuos per 10 dienų turime išspręsti ir nusiųsti atgal. Po kurio laiko gauname įvertinimus ir uždavinius sprendimus. Nežinau, kokia tvarka mokymasis vyksta kitose sekcijose, bet girdėjau, jog ten nėra daug skirtumų.

Ar labai sunku?

Sunku į šį klausimą atsakyti vienu žodžiu. Atsimenu, prieš man stojant į NMA, viena internautė gąsdino, jog ten yra beprotiškai sunku, kiekvienas žmogus yra lyderis ir asmenybė. Taip tikrai nėra. Nors kai kurios ekonomistams siunčiamos užduotys tikrai yra pirmo ar antro universiteto kursų lygio, ilgainiui apsipranti. Niekas tavęs neverčia mokytis, žinai, jog jeigu nesimokysi, niekas dvejeto ar pastabos neįrašys. Būtent todėl rekomendacijose apie būsimus akademikus, kurias turi pasirašyti mokytojai mokyklose, yra ir klausimas, kaip jie įvertintų mokinio gebėjimą mokytis savarankiškai. Ir iš tiesų – informacijos ieškaisi savarankiška. Atsimenu, šiais mokslo metais teko ir bibliotekose pasėdėti, ir pažįstamų pagalbos prašyti. Ir visa tai vyksta kartu su tradicine mokykla, kuriai ir namų darbus kasdien turi padaryti. Bet dar kartą kartoju – po truputį apsipranti.

Ar reikia mokėti?

Aš nemoku. Kitiems, girdėjau, reikia. Tai, matyt, priklauso nuo rėmėjų skaičiaus ir finansinių galimybių. Reikia mokėti už sesijas, kurios vyksta žiemą, pavasarį ir vasarą. Sesijos vyksta kelias dienas (vasarą – dvi savaites) įvairiuose Lietuvos miestuose (Nidoje, Palangoje, Kaune…). Jų metu paskaitas veda įvairūs dėstytojai ir daug pasiekę žmonės. Vien dėl sesijų verta mokytis NMA.

Kokia nauda iš NMA?

Kiekvienas sau ras skirtingą naudą. NMA puikiai paruošia dalykinėms olimpiadoms, padeda rimčiau įsigilinti į pasirinktą dalyką, susipažinti su įdomiais žmonėm. Akademikai savo dalykų egzaminus, manau, retai išlaiko žemesniu balu nei 99. Visi jaučiasi kaip šeimoje, žmonės draugiški ir linkę padėti.

Kaip įstoti?

Kai praeitą rudenį stojau pats, turėjau išlaikyti tam tikrą testą. Tai toli gražu nebuvo dalykinis testas, iš dalies jis priminė IQ testą. Nieko konkretaus, nereikia jokio žinių bagažo, tik greitos reakcijos ir pailsėjusių smegenų. Anksčiau būdavo ir kitokių stojimų: vieni rašydavo prašymus, kitiems užtekdavo laimėti keletą olimpiadų. Neaišku, kaip bus šį rudenį, bet spėčiau, jog vėl bus vykdomas panašus testas. Todėl, būsimi devintokai, dešimtokai ir visi kiti, galite jau dabar pradėti rimtai galvoti apie Nacionalinę moksleivių akademiją.

Tikiuosi, šie atsakymai jums padėjo. Daugiau klausimų lauksiu komentaruose.