Kodėl lietuviškas gimnazijų reitingas nėra visai teisingas
Pirmadienį savaitraštis „Veidas“ išleido septintąjį kasmetinį Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą. Kasmet reitingas, kiek teko susidurti, sulaukia didelių diskusijų, o mokiniai visus mokslo metus vieni kitiems gali parodyti, kieno mokykla geresnė (sąlyginai, aišku). Lygiai taip pat kasmet „Veidas“ sulaukia nemažai kritikos dėl to, pagal kokį netobulą parametrą (ir kas svarbiausia – parametras yra vienas!) yra reitinguojamos Lietuvos mokyklos. Anksčiau į tai nekreipdavau didelio dėmesio, tačiau vakar vos užmetęs akį į lentelę pastebėjau keletą netikėtumų.
Tai, jog KTU gimnazija šiemet tapo pirma, o Licėjus liko tik ketvirtas, manęs labai nestebina, sakyčiau, kaip tik džiugina, kad Lietuvoje yra jau keturios apylygės mokyklos (tiesa, tik po metų galėsime pamatyti, ar Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijos išsilaikys taip aukštai). Nelabai galiu vertinti ir Vilniaus ir Kauno mokyklų padėties reitinge paprasčiausiai dėl to, jog menkai nusimanau, kurios mokyklos yra geriausios. Tačiau vien iš to, kaip išsidėstė Šiaulių mokyklos, galiu sakyti, kad reitingui iki tobulumo dar toli. Nors Šiauliuose yra dvi šimtametės labiau žinomos mokyklos (J. Janonio ir Didždvario gimnazijos), Šiauliuose, anot „Veido“ reitingo, geriausia yra (rusų) „Santarvės“ mokykla, šių metų reitinge Lietuvoje atsidūrusi šeštoje vietoje ir aplenkusi garsiausias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mokyklas.
Aš turbūt nė nerašyčiau šio įrašo, jeigu „Veido“ reitingo tikslas būtų išrikiuoti mokyklas pagal tai, koks jų abiturientų skaičius įstojo į universitetus pagal pirmą pasirinktą specialybę. Tuomet viskas būtų taip pat aišku, kaip ir Europos krepšinio čempionato rezultatyviausių žaidėjų reitinge. Tačiau „Veido“ žurnalas pirmai šio sąrašo mokyklai deda geriausios Lietuvos gimnazijos karūną: virš reitingo puslapių įrašytas nedviprasmiškas klausimas „Kuri mokykla geriausia jūsų vaikui?“. Galima padaryti išvadą, kad mokykla, kurios stojimų pagal pirmą pasirinktą specialybę procentas yra didžiausias, yra pati geriausia. Nesutinku, nes reitingavimui pasirinktas labai nestabilus ir padėties neatspindintis parametras. Priežastys:
(a) Reitingas labai priklauso nuo to, kiek mokykloje mokosi mokinių. Iš Šiaulių „Santarvės“ mokyklos į aukštąsias mokyklas pagal pirmą specialybę įstojo 10 abiturientų, iš Kauno „Šviesiosios“ gimnazijos – 45. Pirmoji mokykla yra 6-oje vietoje, antroji – 33-ioje. Jeigu iš „Santarvės“ mokyklos būtų dviem „sėkmingais“ stojimais daugiau (nemanau, jog šiemet tai buvo neįmanoma), reitingas pakiltų iki 75%. Tai reikštų, jog Šiaulių „Santarvės“ mokykla šiemet būtų trečia „geriausia“ Lietuvos mokykla. Jeigu „Šviesioji“ gimnazija reitinga būtų šeštoje vietoje su „Santarvės“ gimnazijos reitingu, jai reikėtų papildomų 15 „sėkmingų“ stojimų tam, kad pakiltų iki trečios vietos. Gana daug, kad įvyktų atsitiktinai. Vadinasi, mažesnės mokyklos reitinge turi vadinamąją „atsitiktinumo“ teisę. Šiemet pagal pirmą specialybę įstoja penkiais abiturientais daugiau nei praeitais metais ir tu jau nebe 294-as, o 6-as!
(b) Reitingas priklauso nuo to, kaip mokiniai vertina savo jėgas. Nenoriu pasirodyti priešiškas, tačiau miesto mokyklų mokiniai turi geresnę prieigą prie informacijos šaltinių, žino, kur kokia konkurencija yra, tikėtina, jog yra ją matę savo akimis, todėl, manau, savo šansus įstoti į aukštąją mokyklą vertina realiau, nei, tarkime, abiturientai iš atokesnės kaimo vietovės. Kur nors miestelyje dvylika metų būsi lepinamas dešimtukais ir nesuprasi, kodėl VU nepriėmė pirmu numeriu, ir tenka tenkintis trečiu universitetu sąraše. Be abejo, tai priklauso ne vien nuo kaimo vietovės. Neabejoju, jog kur nors atsiranda tokių klasių, kuriose konkuruojama, kas įstos į geresnį universitetą. Dešimt dėl prestižo surašo kembridžus ir oksfordus, nei vienas neįstoja, o mokyklos reitingas krenta per 150 vietų žemyn. Skamba truputį paranojiškai, bet panašių pavyzdžių esu matęs.
(c) Kitas dalykas – tai, jog reitinge nurodomas vienerių metų rezultatas. Tai dar labiau padidina jo nestabilumą. „Veidas“ straipsnyje teigia, jog į tai atsižvelgta ir pateikiamos pastarųjų dvejų metų mokyklos vietos. Tačiau ankstesnių metų mokyklos vietos 2010-ųjų metų reitingo nekeičia, nes nėra į jį įtrauktos. Geriausiu atveju pamatysime trejų metų mokyklos progresavimo tendenciją…
Nerašyčiau šio įrašo ir tuo atveju, jeigu manyčiau, kad reitingo patobulinti neįmanoma. Bet man atrodo kitaip. Kiek galvojau, nėra lengva rasti kriterijų, pagal kurį galima surikiuoti mokyklas nuo geriausios iki prasčiausios. Todėl manau, kad reitingo balas turėtų būti sudarytas iš kelių dėmenų, kurie turėtų skirtingą „svorį“ sumuojant reitingo balą. Galima pamatuoti visų abiturientų pažymių vidurkius, tačiau suprantame, kad vertinimo standartai visur skiriasi. Galima pažiūrėti, kiek mokinių stoja į užsienio universitetus, bet jau gana ilgai ne vien gabiausi mokiniai išvyksta studijuoti svetur. Reitingą labai teigiamai paįvairintų ir tai, jei įtrauktume tokius dalykus, kaip projektų skaičius, būrelių skaičius ir pan., bet iš kur žinoti, kuris projektas yra projektas, o kuris – trijų mokinių išvyka į parką surinkti šiukšlių? Juolab, kad norint įtraukti tokius sudėtingus parametrus, reikėtų gaišti daug laiko, o tuomet ir „Veido“ žurnalas kainuotų nepalyginamai daugiau.
Todėl išsigryninau keletą veiksnių, kurie galėtų sudaryti konkurso balą:
1. Palikti esamą įstojusių pagal pirmą pasirinktą specialybę procentą, išreikštą paprastu skaičiu. 65.2% = 65.2.
2. „Šimtukais“ įvertintų VBE procentas nuo visų mokykloje laikytų VBE skaičiaus. Žinoma, nebūtinai „šimtukais“, gali būti ir 90-100 įvertintų egzaminų skaičius. Tarkime, 35 mokykloje laikyti egzaminai įvertinti 90-100 balų, o iš viso laikyti 250 VBE. Padauginkime procentą iš nustatyto koeficiento, kad ir penkių, ir turime antrąjį dėmenį: 12.8% x 5 = 64.
3. Imkime prizines vietas respublikinėse olimpiadose ir nustatytuose konkursuose (Janickio, Matulionio, Baršausko, Kudabos ir t.t.). I vietos diplomą įvertinkime 10 balų, II vietos diplomą – 7 balais, o III vietos diplomą – 4 balais. Tarkime, jog X mokyklos mokiniai per mokslo metus gavo 2 antras ir 3 trečias vietas, vadinasi, prisiduria 26 balus prie reitingo balo. Kaip matome, prizinės vietos turi mažesnį svorį reitingo bale.
3*. Panašiai galima įvertinti ir tarptautinių olimpiadų pasiekimus.
4. Atimti neišlaikytų VBE procentą nuo visų egzaminų ir padauginti iš koeficiento. Tarkime, neišlaikyti 15 iš 250 egzaminų, ir procentą dauginame iš trijų. 6% x -3= -18 balų.
Mokyklos reitingas būtų: 65.2 + 64 + 26 – 18 = 137.2.
Sakysite, sunku gauti duomenis. Kaip suprantu, „Veidas“ iki tol skambinėdavo visoms Lietuvos mokykloms ir prašydavo tikslių duomenų apie abiturientų ir stojimų skaičių. Na, jei ir ne taip, manau, darbas nemalonus. Tačiau kitus dėmenis juk nesunkiai galima gauti iš ŠMM ir NEC. Teliktų juos susistemizuoti ir suskaičiuoti.
Užbaigdamas šį netikėtai ilgą įrašą, norėčiau dar kartą priminti, jog tobulo reitingo nesudarys niekas, bet stengtis verta. Kuo labiau tobulinsime sistemą, tuo geresnė ji bus – nesunku tai suprasti. „Veido“ reitingas nestovės vietoje – randasi vis daugiau žurnalų, kurie nepatingės ir padarys sudėtingesnį rikiavimo būdą. Tuomet viskas grįš į savo vietas ir viršuje atsidurs tik tos mokyklos, kurios iš tikrųjų vertos viršuje būti, o virš sąrašo puslapių bus galima nemeluojant rašyti „Kuri gimnazija geriausia jūsų vaikui“.
Palik komentarą