Šiandien lankiausi LMS (Lietuvos moksleivių sąjungos) atstovų Šiauliuose organizuotame renginyje „Erdvė jaunimo iniciatyvoms“. Iš esmės tai buvo kelių valandų trukmės diskusijos grupėse siekiant išgryninti problemas mūsų aplinkoje bei ieškant tų problemų sprendimo būdų. Ne tik linksmai praleidom laiką, bet ir išgirdome vieni kitų nuomonės, be to, atsirado ir originalių, man asmeniškai labai patikusių idėjų, pvz., atstatyti Šiaulių senamiestį.
Tikrai – idėja nebloga, bet vis dėlto daugiausia kalbos sukosi apie moksleivių aplinką, t.y., mokyklą: trūksta renginių mokiniams, klesti ksenofobija, mokiniai laisvu laiku neturi ką veikti ir t.t. Iš tiesų, mano nuomone, banalios idėjos, joms nebuvo pateikta nei vieno revoliucinio sprendimo būdo. Taip, galime priversti mokyklą padaryti ne 7, o 9 renginius mokiniams (ir kitiems miesto gyventojams) per mėnesį, tačiau ar būtent tai yra sprendimo būdas? Gal tiesiog laikinas atsiribojimas nuo problemos?
Žinot, man asmeniškai sėdint tame renginyje kilo šiek tiek kitokia idėja. Aišku, naivoka ir radikali, tačiau nemanau, jog neįmanoma. Tai, kas bent jau Šiauliuose buvo padaryta su mokyklomis, nebuvo pats geriausias dalykas, nutikęs miesto švietimui. Vietoje, jei neklystu, dviejų gimnazijų, dabar atsirado septynios ar aštuonios. Žinoma, jose mokosi praktiškai visi miesto 9-12 klasių mokiniai. Jei ir keliami kokie reikalavimai, tai tik minimalūs – neturėk nepatenkinamų pažymių. Manau, jog ne taip turėtų būti. Jau nuo seno gimnazija yra labiau prestižinė švietimo įstaiga nei eilinė pagrindinė ar vidurinė mokykla. Todėl man nelabai suprantama, kodėl mokiniai turintys stiprią motyvaciją ir pakankamai aukštus akademinius pasiekimus turi mokytis su tais, kurie nei žino, ko nori, nei išvis ko nors siekia. Tai sudaro kliūtis geresniems mokiniams kokybiškai mokytis ir nesudaro jiems jokios konkurencijos. Nėra konkurencijos – nėra progreso.
Jei jau pradėjau apie Šiaulius, tai spėju, jog tokio dydžio miestui tikrai užtektų 3-4 gimnazijų su viena stipresne priešakyje. Reiškia, jog kasmet vienoje laidoje būtų 18-25 klasių panašios motyvacijos miesto mokinių, kurie ne tik vienas kitam netrukdytų mokytis, bet ir, esant sveikai konkurencijai, sėkmingai gerintų savo mokymosi rezultatus. Tie, kurie nepatektų į tas klases, paprasčiausiai liktų mokytis kitose miesto pagrindinėse mokyklose. Nebūkime naivūs – jei nesugebėjai per aštuonerius metus atrasti savyje motyvacijos kad ir turėti aštuonetą, per likusius metus toji motyvacija iš dangaus nenusileis. Be to, Lietuvoje labai nepalankiai vertinamo profesinės mokyklos. Dabar jose daugiausia mokosi tie, kurie apskritai nieko nesugeba, trumpai skuta galvas ir nešioja treningus. Nes į „profkes“ lengviau patekti. Bet taip jokiu būdu neturėtų būti! Ne kartą girdėjau, jog vakarų Europos šalyse lankyti profesines mokyklas jokiu būdu nėra gėdos ar menkų gebėjimų reikalas. Kaip tik, tenykščiai žmonės elgiasi vadovaudamiesi blaiviu protu – jeigu jis mato, kad klasėje tikrai nėra tarp dešimties geriausių, jam nelabai sekasi pagrindiniai dalykai, tai mokinys tikriausiai ir nesieks aukštojo universitetinio diplomo. Geriau tapti kvalifikuotu restauratorium ar statybininku. Galbūt todėl, kad pas mus paskutinis trejetukininkas desperatiškai siekia baigti verslo administravimą kuriame nors universitete, mes ir neturime tokios stiprios pramonės, kokią turi vakarų Europos valstybės? Ar pastebėjote? – didesnė gėda yra baigti profesinę mokyklą ir būti statybininku, nei penketu baigti universitetą ir būti niekuo.
Arba stojimas į aukštąsias mokyklas. Nesunku įstoti į universitetą – maždaug gera keturių-penkių įvertinimų kombinacija ir tu priimtas. Kodėl Lietuvoje nereikia rašyti personal statement, kuriame pademonstruoji save kaip asmenybę? Kodėl užtenka paskutinius pusę metų rimčiau pasimokyti, bet nebūtina dalyvauti visuomeninėje veikloje, tobulinti savo asmenybę? Todėl gal kokie 95% iš tų, kurie mokosi, dvylika metų paprasčiausiai mokosi to, ko reikės brandos egzamine. Būna ir dabar, kad ko nors paklausęs pamokoje gauni atsakymą: „Egzamine to nebus“. Apmaudu – tie dvylika metų neturėtų būti ruošimasis vienai sesijai, tai turėtų būti ne tik akademinių, bet ir gyvenimiškų žinių įgyjimo laikotarpis. Kai kuriose kitose šalyse tai suprantama. Čia – dar nelabai.
O kur dar tokios problemos, kaip seno profilio mokytojai, sovietinio pobūdžio pamokos ir t.t.? Mums visiems kyla daugybė idėjų, kokios problemos yra Lietuvos švietime, kyla netgi idėjų, kaip tas problemas išspręsti. Bet tos idėjos tikriausiai ilgokai dar nebus išgirstos. Nes trūksta ir lėšų, ir noro joms įgyvendinti.
altajus
2009 Gruodžio 29 d.
Pauliau, labai gerai, kad mokiniai diskutuoja apie tai. Gerai, kad kalbate, matote problemas, trūkumus. Jūs mūsų ateitis.
Sunku su mūsų švietimu. Ypatingai dabar. Kaip ir minėjai, kai kam trūksta noro…
Beje Pauliau – aš taip pat skuti galvą :)
papaulius
2009 Gruodžio 29 d.
Turbūt supratote, jog tie žodžiai nebuvo skirti apibūdinti absoliučiai visiems, kurie trumpai skuta galvas. :)
altajus
2009 Gruodžio 29 d.
Dar ir su klaidomis parašiau :D Supratau Pauliau
Tomas
2009 Gruodžio 29 d.
Šimtas metų, mielasis. :)
Tegul būna, kad ir 100 tų gimnazijų ir su minimaliu vidurkiu – lai sėdi. Negi gaila? Jeigu tu norėsi – mokysiesi ir tau niekas netrukdys. Ir nesvarbu kur tu besimokytum, bet šiuo metu – mokytojas yra už tave viršesnis/teisnesnis. Kvaila sistema, kai negali būti pranašesnis už mokytoja, juk jis mokytojas! Pas mus turi valgyt knygas, kad turėtum gerus pažymius, kalti, ko galbūt tau gyvenime nereikės. Kad ir 11toj klasėj besirenkant dalykus (a,b lygiai) dėl privalomo valandų skaičiaus – imi dalykus, kurių tau stojant/mokantis (turint tikslą, norimą specialybę) nereikės.
O dėl skirstymų į stipresnius/silpnesius – vėlgi blogai, galbūt tas silpnas mokinys norėtų turėti 10, bet jam nepavyksta?
Šiuo metu, daugelyje LT mokyklų, sistema yra tokia, kad jeigu nemoki – gausi 2 ir tai bus tavo problema. Tačiau mokytojas nepadės išspręsti bėdos ir nesirūpins, kodėl tu gavai 2. Užsieny, pvz. Švedijoj: 4 dienas mokaisi, 1 dieną dirbi (pvz.: vaikų darželyje, parduotuvėje) ir jeigu tu kažko nesugebi išmokti – mokytojas tau padės, jis yra lygus ir tikrai nevadins tavęs idijotu, nesusipratėliu ir dar „belekuo“.
Kaip gali mokiniai neturėti ką veikti? REIKIA JUK „zubrinti“! ;)
p.s. su praėjusiom ir artėjančiom!
Vaida
2010 Sausio 1 d.
Geras blog’as Pauliau. Netyčia aptikau. Šiuo klausimu visiškai pritariu tavo išdėstytoms mintims, tik dėl Personal Statement abejoju. Vis gi Lietuva yra Lietuva ir priiminėjant ne pagal pažymius ar egzaminus o pagal esė, PS klestėtų labai korupcija, čia juk ne Amerika ar Anglija, kur stoja daug tautybių, rasių žmonių, kurie neturi ryšių nei su priėmimo komisija, nei su dekanu ar pan. Lietuvoje dėdės ir tetos mielai priimtų savo vaikelius dėl gero personal statement bet prastų egzaminų balų, nes juk „įžvelgė“ juose talentą, ryžtą. Mintis maždaug: “ Na ir kas, kad truputį visus 12 metų mokykloj nesisekė, tegu sūnėnas mokos, na ir aišku dar nemokamoj grupėj, nes kaip pasakyt savo seseriai, kad ji turi mokėt už vaiko mokslą 10k per metus, juk geriau kartu paatostogausit už tuos pinigus. Sumokės protingesnis, bet neturintis tokios geros tetos ;-)“. Sutinku, kad laikui bėgant reikėtų pereiti prie PS sistemos kažkokios atmainos, bet dar ne dabar.
Dėl zubrinimo, tai mokytis reikia visur ne tik Lietuvoj. Cambridge, Harwarde turi perskaityt per dieną min 100 psl naujos informacijos, ją įsisavint. Matematikos pagrindus, teoremas taip pat reikia mokėt. Yra informacijos, kurią privaloma žinot, nes kitaip nepajudėsi iš vietos nei darbe, nei gyvenime. Ir ją privalai išmokt. Prancūzai kaip tik dabar svarsto įstatymą panaikinti 2,5h privalomą istorijos kursą 11-12kl moksleiviams, nes dabar būsimi daktarai, inžinieriai ir visi kiti absoliučiai su istorija nesusiję žmonės privalo mokytis istoriją 11-12kl ir dar laikyti jos atsiskaitymus. Visuomenė prieštarauja valdžios svarstymams, nes save gerbiantis prancūzas privalo žinot pasaulio ir savo šalies istoriją, nesvarbu kuo jis dirbtų. Manoma, kad pataisos dėl išsakytos visuomenės pozicijos nepriims. Pas mus perimamas amerikietiškas trumparegiškumas, nes „man nereikės „, „kam tos istorijos, jei aš gydytojas“ ir pan. Liūdna. Jūsų, Tomai, paminėti du kraštutinumai: visiškas zubrinimas arba „išmeskim viską, ko nereikia“ nemanau, kad yra geriausia, ką galima padaryti. Reikėtų kažkaip surasti viduriuką.
aurelija
2010 Sausio 2 d.
Sveikas, Pauliau,
džiugu, kad išjudinai diskusijas aktualia tema.
Ne tik geras permainas į mokyklas atnešė ir mokinio krepšelio įvedimas, kai saugant vidurinės mokyklos statusą ir 3000 Lt, 11-12 kl. dėl skaičiaus mokome bet ką – tą,kuris mokėsi pagal adaptuotas programas (po to nuėmėm),tuos, kurie neturi nei gabumų, nei motyvacijos mokytis. Sovietmečiu buvo “ tris rašau – du minty“. O dabar – keturi ne pažymys, jį turi rašyt už tai, kad mokinys yra pamokoje. Kai kuriems 11 kl. mokiniams pateikus šeštokų užduotis,šeštokų rezultatai geresni.
Turim dabar Maximos pardavėjas su aukštaisiais universitetiniais išsilavinimais – valstybės pinigai išmesti į balą. Bet juk ne prestižas be aukštojo. Tad ir prisisteigė pseudouniversitetų, kolegijų- zuikių mokyklėlių.
Savo mokiniams sakau – džiaukitės, kad jus moko tie, kurie sovietmečiu baigė mokyklas (dauguma jų net medalininkai) ir į pedagoginį stojo norėdami būti mokytojais (tada stojant buvo galima pasirinkti tik vieną specialybę). O dabar į pedagoginį lietuvių klb. (sąraše įrašę 20-uoju numeriu) stoja turėdami 4 iš mokyklinio egzamino – tai ko išmokys savo mokinius?
Kūrybingai dirbančių ir bendraujančių su mokiniais mokytojų nėra daug.Ne tik pagrindinėse, bet ir gimnazijose. Turėti gerą mokytoją – džiaugsmas mokiniams. Turėti gerus, nuoširdžius mokinius – džiaugsmas mokytojui.(atskira tema diskusijoms :ar geras, motyvuotas mokinys =geras žmogus)
Ir gimnazijose visokių mokytojų yra, kai kur dar vyrauja scholastinis mokymas. Į gimnazijas išėję mokiniai užjaučia savo buvusius pagrindinės (vidurinės) mokyklos mokytojus – jūs tikrai dirbat, o gimnazijoje mokytojai ilsisi: nėra pamokose drausmės problemų, mokiniai motyvuoti- padavei – padaryta, uždavei – savarankiškai pasiruošta.
Tomui.Pasisiūlyk pabūti mokytoju savo klasėje, pravesk keletą pamokų. Ir tu norėsi būti viršesnis, kad Tavęs klausytų. Buvo daina apie mokyklą ir mokytojus (nepamenu grupės) – mokytojais tapo tie, kurie vaikystėj neturėjo galimybių kitiems vadovauti… Kai kurių kolegų atžvilgiu tikra tiesa…
Pauliui.Aš, kaip ir Tomas, pasiilgau Tavo pamąstymų… Kūrybingų metų!
papaulius
2010 Sausio 5 d.
Ačiū už komentarus, Vaida ir Aurelija!
aurelija
2010 Kovo 25 d.
Sveikas, Pauliau,
kur esi pradingęs su jauno žmogaus komentarais apie gyvenimą?
Pasiilgau Tavo pasamprotavimų
hello!,I really like your writing very so much! proportion we be in contact more approximately your post on AOL? I require a specialist on this area to resolve my problem. May be that is you! Looking ahead to look you.
linux vps
2011 Gruodžio 11 d.
Heya! I just wanted to ask if you ever have any issues with hackers? My last blog (wordpress) was hacked and I ended up losing many months of hard work due to no data backup. Do you have any solutions to protect against hackers?
wonderful post, very informative. I wonder why the other experts of this sector do not notice this. You must continue your writing. I am sure, you’ve a great readers’ base already!
This internet website is my aspiration, really outstanding style and Perfect articles.
Real nice layout and wonderful subject material , hardly anything else we require : D.
servers
2012 Vasario 6 d.
I like what you guys are up too. Such intelligent work and reporting! Keep up the excellent works guys I’ve incorporated you guys to my blogroll. I think it’ll improve the value of my web site :). „Live among men as if God beheld you speak to God as if men were listening.“ by Seneca.
Palik komentarą