Tai, ką turėtų išbandyt ir kiti mokiniai – MEP

Nuo spalio įsitraukiau į naują veiklą – Mokomąjį Europos Parlamentą (nereikėtų painioti su Lietuvos mokinių seimais, parlamentais ir t.t.). Pabuvau jau poroje MEP renginių ir pagalvojau, jog galėčiau ir kitiems šiek tiek apie jį papasakoti.

MEP – tai tikrojo Europos Parlamento darbo simuliacija, kurioje paprastai dalyvauja 10-12 klasių mokiniai. Darbas vyksta sesijų metu; per metus įvyksta kelios sesijos: 2-3 tarpinės sesijos, kuriose dalyvauja vieno miesto mokiniai, 1-2 regioninės sesijos, kuriose dalyvauja dauguma norinčių (vyksta atranka) visos Lietuvos mokinių, viena nacionalinė sesija, kurioje dalyvauja kitose sesijose geriausiai pasirodę parlamentarai, bei pora tarptautinių sesijų, kuriose dalyvauja, geriausi ES šalių MEP dalyviai (paprastai Lietuvai atstovauja 4 mokiniai).

Sesijų metu dalyviai dirba susiskirstę į 4-5 (jei tai tarpinė arba regioninė sesija) arba 7-8 (jei tai nacionalinė sesija) komitetus, viename komitete paprastai būna iki 10 žmonių ir vienas pirmininkas. Kiekvienas komitetas turi savo pavadinimą, pvz. Finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komitetas, ir nagrinėja specialiai jam iš anksto paskirtą temą. Temoje paprastai būna iškelta Europos Sąjungai aktuali problema, kad ir tokia: „Kokių priemonių turi imtis Europos Sąjunga, kovodama su ekonominės krizės sukeltu nedarbu?“.

Kaipgi vyksta tas „nagrinėjimas“? Komitetas, šimtu procentu įtempęs savo smegenis, per vieną dieną (maždaug aštuonias valandas) turi parašyti rezoliuciją, kurios pirmoje dalyje iškelia problemos sukeltus padarinius, o antroje dalyje pateikia savo siūlymus ir reikalavimus, kuriuos turėtų vykdyti ES šalys, tam kad ta problema būtų sušvelninta arba panaikinta. Atrodo, nesunku, tačiau reikia turėti omenyje, kad kiti komitetai darys viską, jog surastų nors menkiausią minusą jūsų parašytoj rezoliucijoj. Komiteto nuomonė turi būti stipri, konstruktyvi ir ypatingai gerai argumentuota.

Kam to reikia? Trečią dieną vyksta Generalinė Asamblėja. Tai posėdis, kurio metu komitetai kitiems komitetams pristato savo rezoliucijas. Tuo pačiu metu vyksta diskusija dėl rezoliucijos, joje išdėstytų teiginių, realumo ir būtinumo. Būtent Asamblėjos metu ir reikia parodyti tikrus argumentacijos įgūdžius, nes parlamentarams kyla įvairių klausimų, iš kurių ne visi yra patys paprasčiausi. Maždaug po pusvalandžio griežtai reglamentuoto rezoliucijos pristatymo, keleto argumentuotų kalbų ir diskutavimo įvyksta balsavimas – priimti ar nepriimti rezoliuciją? Balsavimo skaičiukai ir yra tikrasis įvertinimas to, ką komitetas nuveikė per antrąją darbo dieną. Būna visko: priima, nepriima rezoliuciją ir t.t.

Turbūt jau supratote, kad MEP ne tik parodote, bet ir tobulinate argumentacijos, debatavimo įgūdžius, sužinote daugiau apie EP, ES, paprasčiausiai praplečiate akiratį. Pats jau dalyvavau MEP pirmininkų mokymuose, o praeitą savaitgalį – ir Kauno regioninėj sesijoj. Tiems, kurie gyvenimą sieja su politika, politologija ar tarptautiniais santykiais, tikrai siūlyčiau išbandyti save MEPe. Šiais mokslo metais sesijų tikriausiai nebebus (liko nacionalinė), bet kitąmet dabartiniai devintokai-vienuoliktokai tikrai gali pabandyt.

Komentarai

Andrius
2009 Lapkričio 20 d.

Cia labiau brosiuros vertas tekstas galejai verciau parasyti kaip vyksta viskas is tikruju „gyvai“

Paulius
2009 Lapkričio 20 d.

Andriau, sunku papasakoti, kaip vyksta „gyvai“, jei nėra aišku, kas čia per dalykas. Oficialus programos aprašymas man pačiam nebuvo iki galo aiškus, todėl parašiau, kaip man atrodo aiškiau. Vėliau galbūt truputį „gyviau“ parašysiu, jei, žinoma, dar teks sudalyvauti sesijose.

Tomas
2010 Vasario 11 d.

Heh, populiarus dalykėlis.
Gerą laiko gabalą buvau apleidęs tavo blogą, bet atsidariau ir perskaičiau šiek tiek, tai nors ir pavėluotai, bet pakomentuosiu.

Apskritai Mep’as tai turbūt vienas geriausių mano gyvenime nutikusių dalykų :) Kai istorijos mokytoja pasiūlė sudalyvaut, pasižiūrėjau taip skeptiškai, bet vis dėl to nuvykau į regioninę sesiją, kai savam mieste, tai niekur toli nereikėjo vykt :) Iš pat pirmos dienos tas dalykas užkabino, kitos dvi buvo ne ką mažiau smagios. Pasirodžiau neblogai, todėl teko sudalyvaut ir Nacionalinėj. Ten vėlgi praleistos trys puikios dienos Vilniuje. Na ir ten pavyko neblogai suatstovauti, todėl pakviestas buvau į Tarptautinę sesiją. Teko gerokai pavargti, kad gauti pinigus kelionei, bet 9 dienos Sofijoje (Bulgarijoje) prabėgo nepastebimai. Parsivežta begalės įspūdžių ir prisiminimų. Visa tai įvyko 2006-ųjų pabaigoje ir 2007-ųjų pavasarį ir gaila, kad tada buvau dvyliktokas, būčiau mielai sudalyvavęs ir kitais metais.
Pasikartosiu – tikrai šaunus dalykas!

Palik komentarą