Šiandien Šiaulių savivaldybėj klausiau atviro angliško debato. Temos tiksliai nepamenu, bet ji skambėjo maždaug taip: „Jungtinės Tautos daugiau dėmesio turėtų skirti skurdo pasaulyje mažinimui, o ne kovai su globaliniu atšilimu“ (jei suklydau, gal kas iš saviškių pataisys :)). Kalbėjo geriausi mano mokyklos debatininkai (du iš jų ką tik grįžę po metų JAV), drįsčiau sakyti, jog dabar jau visos Lietuvos mastu aukštos klasės kalbėtojai.
Buvo labai įdomu, argumentai stiprūs, gaila, tiksliai jų neatpasakosiu. Teigiantieji, kurie mano, jog JT turėtų daugiau dėmesio skirti skurdo problemos šalinimui, pradėjo debatą skambiais skaičiais apie didelį vaikų mirčių kiekį, o rėmėsi tuo, jog JT tikslų (jei gerai supratau) sąraše nėra kalbos apie jokį globalinį atšilimą, jog skurde gyvena labai daug žmonių, kuriems reikia skubios pagalbos. Daugiau turbūt ir neatpasakosiu, bet šnekėta stipriai, argumentuotai, nors mano nuomone, teigiantiesiems ir buvo lengvesnė situacija.
Na o neigiančiųjų (pasisakiusių už didesnę globalinio atšilimo svarbą) kalba sulaukė didesnių atgarsių, daugiau prieštaravimų, man pačiam ne visos jų išsakytos mintys buvo pačios patraukliausios. Tarkime, bene dažniausiai vartotas dalykas buvo tas, jog globalinis atšilimas, skirtingai, nei skurdas, paveiks absoliučiai visus žmones pasaulyje, taip pat jog dėl globalinio atšilimo skurdas tik didės (su šituo kategoriškai nesutinku).
Po debato buvo surengta neilga laisva diskusija, kur auditorija galėjo išsakyti komentarus, užduoti klausimus dalyvavusioms komandoms. Daugiau klausimų, kaip jau minėjau, sulaukė neigiantieji. Vis dėlto, ypač man patiko mano etikos (su intergruota Theory of Knowledge) mokytojos komentaras – nėra taip, kad globalinis atšilimas yra svarbus visam pasauliui, o skurdas – „tik grupei valstybių“. Net labiausiai išsivysčiusiose valstybėse yra skurstančių žmonių, ir tai jaučiame jau dabar ir ilgą laiką, o ne dar tik pajusime. Na kažkas tokio. Ir aš tikrai sutinku! Galiu sakyti, jog net įsibėgėjus globaliniui atšilimui, jis nebus daugumos šalių didžiausia problema. Pylimus pakrantėse pasistatys kiekviena šalis, savo daržus šiltesniam klimatui pritaikys ir ūkininkai – iškilus staigiai grėsmei ir imamasi staigių veiksmų. O kas susitvarkys su skurdu? Galbūt ir jam panaikinti reikia imtis staigių priemonių, finansinių, žmogiškųjų išteklių siuntimo į sunkiau besitvarkančias šalis.
Jei būčiau buvęs teigiantysis, būčiau paminėjęs neigiantiesiems dar vieną dalyką. Jį pasakiau diskusijoje, gavau atsakymą, bet ne iš karto sumečiau, ką galėčiau atsakyti. Vienu žodžiu, niekam nėra iki galo aišku, kas vis dėlto sukelia globalinį atšilimą – gamta ar žmogus – o jei kam nors ir aišku, tai tada klausimas, kiek prie atšilimo prisideda žmogus. Jei tai yra natūralus gamtos reiškinys, kurį sunkiai galime pakeisti, tuomet paprasčiausiai neverta kovoti su vėjo malūnais – ką bedarytume, vis tiek globalinis atšilimas bus, o įdėtos pastangos neatneš žmonijai tokios naudos, kokią atneštų pinigus skyrus vargstantiems žmonėms. Man buvo atsakyta, jog 98% mokslininkų mano, jog atšilimą sukėlė žmogus. Išties, dideli skaičiai, bet kiti 2% ne ką mažiau kompetetingų mokslininkų taip nemano. Vadinasi, vis tiek yra žmonių, ekspertų, kurie abejoja globalinio atšilimo priežastimis ir galimais kovos su juo padariniais! O ar yra tų, kurie paneigs, jog egzistuoja skurdas? Skirdami pinigus kovai su juo, mes šimtu procentu žinome, jog tinkamai panaudoti pinigai atneš naudą: mažiau badaujančių, mažiau sergančių, mažiau mirusių.
Išties, tema įdomi. Galvoju, jog ir kiti turi savo nuomonę apie tai, ar ne?
Modestas
2009 Spalio 16 d.
Dėl pačio globalinio atšilimo. Mano kvaila nuomone, kad pati globalinio atšilimo problema yra „išpūsta“. T.y. kažkiek primena freono žalos problemą ozono sluoksniui. Pradžioje visi rėkė, kad kenkia, o po to kažkodėl buvo įrodyta, kad ne… (Ne mano nuomonė.. per rusus kažkada žiūrėjau…). Nauda dėl problemos – „pažalėsime“, ateis naujos technologijos, kurios lyg ir naikins darbo vietas, didins skurdą(nors gal didės tiesiog perskirstymas per paramą-labdarą).. Šiai dienai galvoju, kad bet kokios esamos problemos, visuomet remiasi į ekonomiką, o po to tik į politiką ir pan.
širma
2010 Vasario 10 d.
dažniausiai sutikdavau su tavo nuomone, argumentais, bet šį kartą aršiai kovočiau prieš, visiškai nesutinku su tavo nuomone, skurstančių žmonių visada buvo ir bus, juk vis dėl to veikia gamtos atranka – silpnesnieji, nesugebantys savęs aprūpinti miršta, taip jau yra, ir ačiū dievui, nes ir taip visokių padugnių prisiveisę. Be to, kad ir kiek siųsi tos pagalbos tarkim, Afrikai, ji vis tiek bus sugerta, ir neliks jokio ženklo, kad jos būta, nes jie pripratę nieko nedirbti ir nesistengti, vis tiek visi jiems siunčia pagalbą. Šika sau po nosimi, niekuo nesirūpina, tik skundžiasi – siųsk jiems bapkių. Globalinis atšilimas milijardą kartų opesnė problema. Matau, nesi pakankamai apsišvietęs šia tema. Po 80 metų didžiausiųjų šiais laikais katastrofų (uraganų, cunamių ir pnš.) padaugės penkis kartus. Gali įsivaizduoti? Būsi sukriošęs senukas, o po nosimi švilps 150m/s vėjas. Be to, jau dabar atšilimo pasekmės plika akimi matosi. Man – tai pati skaudžiausia tema. Žmonės naikina savo pasaulį, ir greitai jo galutinai neliks.
Paulius
2010 Vasario 16 d.
širma,
jokiu būdu netaikyk gamtinės atrankos teorijos šiuolaikiniam skurdui! Net ir žinant faktą, kad Afrikos ir Azijos gyventojai gyvena labai skurdžiai, jie vis dar yra žmonės su savo prigimtinėmis teisėmis, kurių neturi gyvūnai, augalai ar dar kokie organizmai. Visos žmonijos siekiamybė yra ne kova dėl išlikimo, o žmogaus teisių užtikrinimas visiems pasaulio gyventojams. Jeigu gyventume pagal gamtinės atrankos taisykles, turbūt vis dar būtume sulindę į urvus.
Sutinku, jog probleminiams regionams siunčiama parama yra greitai sugeriama, tačiau man asmeniškai būtų įdomu pamatyti, kiek įvairiais būdais pinigų yra išleidžiama kovai su globaliniu atšilimu. Visa problema yra tai, jog daugelyje Afrikos, Azijos šalių nėra sukurta tinkama infrastruktūra, susisiekimas, darbo vietos ir t.t. Tai kainuoja žymiai daugiau nei vienkartinės paramos, bet galbūt ne ką daugiau nei įvairūs projektai kovai su globaliniu atšilimu?
Turbūt nesi pakankamai informuota(s) (beje, būtų visai įdomu sužinoti, kas komentuoja)) apie tai, kokias katastrofas sukelia klimato šiltėjimas. Jokių. Cunamius, kuriuos tu paminėjai, sukelia Žemės plokščių judesiai, kurie neturi nieko bendra su klimatu. Na ir mitas apie uraganus jau yra beveik paneigtas:
„Lyg to būtų maža, dabar mokslininkas teigia, kad jo duomenų naudojimas IPCC dokumente yra „visiškai klaidinantis“.
„Mintis, kad katastrofos kyla iš dalies dėl klimato kaitos, yra visiškai klaidinanti. Be to, į mūsų studiją buvo įtraukti 2004 ir 2005 metai, kai buvo keletas stiprių uraganų. Jeigu tuos metus išimi, klimato kaitos reikšmė dingsta“, – sakė mokslininkas.
IPCC jau paskelbė ištirsianti jai metamus įtarimus. „Mes iš naujo vertiname įrodymus ir paskelbsime ataskaitą apie stichijas ir klimatą jau su naujausiais duomenimis“, – sakė IPCC viceprezidentas Jeanas Pascalis van Ypersele.“
(http://geografija.lt/2010/02/klimato-kaita-%E2%80%93-nauja-mokslininku-geda/)
Todėl, visų pirma, aš vis dar nesu įtikintas, jog klimato atšilimą sukėlė žmogaus veiklą. Visų antra, nemanau, jog klimato atšilimas turės rimtesnių padarinių Žemei ir žmonijai nei dabartinis skurdas. Katastrofų jis nesukelia, o apie ženklius derliaus sumažėjimus taip pat neteko girdėti.
širma
2010 Vasario 28 d.
Visiškai nesutinku. Kiek yra mokslininkų, tiek yra ir nuomonių, ką sukelia ar nesukelia klimato atšilimas. Tu atsirinkai tą nuomonę, kuri pagal tavo požiūrį yra tau tinkamiausia. Nenoriu aš čia plėstis, todėl pasilieku prie savo nuomonės, ir toliau visiškai prieštarauju tavo nuomonei. Beje, man tavo požiūris labai labai panašus į visų ,,Mis Visata“, ,,Mis Pasaulis“ ir visų kitų ,,Mis x“ konkursų dalyvių, kurios visada ir visur yra už ,,World Peace“.
Brigita
2010 Balandžio 11 d.
Išlikimo principą, kurį paminėjo širma, negalima laikyti argumentu kalbat apie žmones – visiškai sutinku. TAČIAU. Jei gerai pamenu, Mildažytė interviu yra pasakiusi: „Visada buvo ir bus žmonių, kurie NEMOKA gyvent“. Skurdas yra ir šalių vidaus, ir tų skurstančiųjų problema. Esu įsitikinus, kad šios problemos nepadės išspręst jokia pagalba iš šalies (net jei ji ir labai gerai organizuota), nes skurdas yra šalies žmonių išsilavinimo, mentaliteto klausimas. Visuomenės vystymasis savailikis procesas, mano nuomone, kol patys žmonės nepasikeis, bus ir skurstančiųjų.
Aišku, galima oponuoti, kad ir išsivysčiusiose šalyse yra badaujančių, bet kur tokių daugiau?
Kita vertus, gal tiesiog visos tarptautinės organizacijos pasirinkę netinkamą veiklos strategiją badaujančių skaičiui mažint. Nors… Kaip tu įkrėsi košės, jei žmogus to nenorės.
Diskusija be galo ir tikriausiai vieningos išvados prieiti būtų labai sunku.
Palik komentarą