Reiktų planuoti laiką
Jau ne pirmi metai, kaip nesuprantu, kur dingsta laikas. Pažiūri į laikrodį, jau dešimta, o tu, atrodo, padaręs tik matematikos namų darbus. Viską lyg ir suspėdavau, bet nukentėdavo kokybė. Įpratau daryti namų darbus „tuo pačiu metu sėdėdamas Skype“ (beveik specialus terminas), vienu metu skaityti straipsnį, žiūrėti, ar kas ko nors neatsiuntė, daryti nereikalingo daikto paiešką ir t.t. Visa tai vykdavo nesąmoningai, nesusimąstant, jog laikas eina, o darbai stovi vietoje. Tai vadinama procrastination, ar ne?
Bet vieną dieną paėmiau ir susimąsčiau: nebegalima taip daryti. Dėl valios stokos visi dalykai nukeliami į dienos pabaigą, kuomet jau ir nebesimąsto taip, kaip turėtų, ir pnš. Gaunasi, jog ir namų darbai paruošiami ne puikiausiai, ir pamokoms nepasiruošiama ir t.t. ir t.t. Todėl pagalvojau, jog pats metas planuotis laiką. :) Ne, tam nereikia turėti atskirą kalendorių, nebūtina viską suplanuoti valandų, minučių tikslumų. Pradėjau planuoti ateinančias porą valandų, skirdamas tam tikrą laiką pamokų, tam tikrą laiką NMA užduočių ruošimui, tam tikrą laiką geografijai etc. Pridėjus dar ir šiek tiek valios gaunasi visai neblogas rezultatas.
O veiklos vis daugėja… Prie padoraus kiekio namų darbų (kodėl taip intensyviai reikia mokytis kalbas?!) debatų klubo (šiemet dar neįsibėgėjusio), NMA užduočių (surijančių nemažai laiko), pasiruošimo dar vienam geografijos konkursui, prisideda ir tokie dalykai, kaip mokyklos UNESCO klubas (šiandienos pirmajame susitikime pasirodė, jog bus visai įdomu) bei paraiškų visokiems projektams pildymas, iš kurių galėčiau paminėti Mokomąjį Europos Parlamentą. Belieka išmokt planuoti laiką.
Palik komentarą