Skilties įrašai: Vilnius-Jasinskio g.

Asistentė

0
navasaite, 2012 Spalio 10 d. 14:04
Vilnius-Jasinskio g.

“Bet Mozė VIEŠPAČIUI tarė: „Ak, mano Viešpatie, aš niekad nebuvau iškalbus, – nei praeityje, nei dabar, kai tu prakalbinai savo tarną. Aš esu lėtas praverti burną ir mano liežuvis nerangus“. Tada VIEŠPATS jį paklausė: „O kas duoda burną žmogui?”

Iš 4

Mums dažnai sunku kalbėti prieš auditoriją. Neseniai pati buvau paprašyta perskaityti tekstą, iškilmingomis aplinkybėmis. Tam nereikėjo nė ruoštis, reikėjo tiesiog perskaityti tekstą. Kadangi jau seniai teko stovėti „scenoje“ man be galo drebėjo rankos, kojos ir apskritai, jaučiausi taip, lyg pirmą kartą eičiau garsiai, iškilmingai skaityti. Juk nereikėjo net improvizuoti. Bet jaučiausi ypatingai. Man tai buvo taip svarbu, kad kiekvienas žodis būtų ištartas sklandžiai!

Sėdėjau suole su kitais skaitovais ir laukiau savo eilės. Jie visi atrodė tokie orūs ir žinantys kaip ką daryti. Aš net nebuvau tikra, kuriuo metu man reikia eiti… Galiausiai, kai atėjo mano eilė, pažvelgiau į paveikslą, ir paprašiau pagalbos to garsaus ir protingo vyro, žvelgiančio į mane. Man atrodė, kad jis oriai linktelėjo. Tiesa, jis turėjo ypatingą drąsą ir įkvėpimą kalbėti… O kas aš? Bet kažkodėl buvau ten, ir artėjo mano eilė, taip pat… tik perskaityti tekstą! Net nereikia nieko galvoti, tik perskaityti tekstą! Juk tik perskaityti tekstą, eini!

Ir vis tiek drebėjau. Ėjau , negrabiai pasidėjau lapelį ir sukaupusi visą iškilmingumą skaičiau. Skaitydama nusprendžiau, kad reikia kartais kilstelti galvą nuo teksto, juk negaliu būti tik nosį nuleidusi ir įsivaizduoti, kad pati sau viena skaitau. Tai beveik pavyko. Tik žvilgsnis, vėl sugrįžęs prie teksto, sunkiai rado vietą, kurioje buvo pauzė… Ek, ir kaipgi nepamesti žodžio, drebantys pirštai smarkiai spaudė tas eilutes, pasidarė karšta, bet kartu pasijutau labai iškilmingai. Gal net tas protingas vyras paveiksle, man šypsojosi. Aš pasijutau jo pagalbininke, tarsi 10 eilės asistente, bet vis tiek , Jo asistente! O, jei kada nors aš bent dalele prisidėčiau prie šito vyro darbų! Prie visų tų vyrų darbų, kurie iš paveikslų ir iš dangaus į mane žiūri…

Paklausiau vieno žmogaus, kuris klausė, kaip aš skaičiau, kaip gi man pavyko… Taip, mes visi žinome, kad jei nenori teisybės, neklausk tiesaus žmogaus. Taip pat mes paprastai nelabai tikime komplimentais, kuriuos bet kokia proga žarsto kritikos vengiantis žmogus… Ir štai galiausiai nė nežinau, nes nebuvo ko paklausti, kaip man pavyko. Kas dėjosi mano širdyje vis tiek suprato tik tie 12 vyrų iš paveikslų, kurie klausė ne tik teksto, bet ir mano širdies balso.

navasaite

Linkėjimas.

2
navasaite, 2012 Rugsėjo 4 d. 11:31
Vilnius-Jasinskio g.

Dažnai galvoju, ar verta rašyti blogą. Tarkim kiekvieną „postą“ perskaito kokie trys keturi žmonės… Ir visgi, net dėl vieno perskaitančio, manau, rašyti verta. Net jei tai žmogus, kuris Tau artimas ir daro tai dėl to, kad nori tave nudžiuginti.

Draugė paklausė manęs, ar aš vis dar teberašau. Aš pasakiau, kad ne – nes man anuomet atrodė, kad tai kvailystė, nieko gero aš nepasakau. Visgi, po kurio laiko pradėjau galvoti. Kartais, net ir visai bereikšmė, kaip mums rodosi, veikla, nokina nuostabius vaisius. Ar iš visko mums būtina turėti naudą? Kokią naudą turi pokalbis su močiute, kurią pašnekini autobuse? Naudą, kuri apibrėžiama marketingo vadovėliuose? Tokios naudos, be abejo, čia neapčiuopsime. Bet tai turi naudą! Pagalvokime apie naudą, kuri neišreiškiama žodžiais. Tokios naudos aprašinėti nė neverta, nes kiekvienas ją apibūdina savo širdyje. Tai meilė. Meilė tam, ką darai. Kodėl gi ta akimirka nesidžiaugti. Kodėl man nesidžiaugti akimirka, kuomet aš kažką parašau ir siunčiu šitą trumpą žinutę savo draugams. Kodėl man nenusiuntus jiems linkėjimų?

Taigi, aš vis galvodavau, kad gal išsisėmiau ir pristinga temų, bet gi gyvenimas neišsemiamas! Ne žmogui jį visą išsemti. Jei nerašysiu apie tai, apie ką rašiau anksčiau, galiu rašyti ir apie ką kita. Kodėl gi? Jei nustojai piešti dėl to, kad galvoji, jog geriau Tau nepavyks, kodėl gi nepabandai nupiešti ką nors kita?

 

Kartais verta viską tiesiog “užkonservuoti”. Kai išalksi, konservų turinys juk bus šviežias!

Tai, ką surandi seno švarko kišenėje, kartais apstulbina. Ten būna monetų, būna senų vizitinių kortelių, būna prilipusi kramtoma guma, bet pasitaiko paslapčių.

navasaite

Norėjau įdėti kokį nors paveiklsiuką, bet tuomet pagalvojau: o kaip atrodo linkėjimas? Gal jūs žinote???

Šventinis „FOOD“

3
navasaite, 2012 Sausio 5 d. 09:58
Vilnius-Jasinskio g.

Su Naujaisias metais! Ačiū visiems paskaitantiems mano blogą, esu labai Jums dekinga ir vertinu kiekvieną Jūsų „like“, komentarą ar bet kokį kitą dėmesį mano kūrybai, ačiū ir visiems linkiu Kūrybiškų metų!

Ar jau pasirinkote detoksikuojančią dietą?

Kokią detoksikuojančią dietą pasirinkti???

Kaip išvalyti organizmą per tris dienas??

Ir panašiai.

Skaitėte? Gal reikėtų prieš tai rašyti prevencinius straipsnius, su vienu sakiniu: „Per šventes pasistenkime nepersivalgyti“. Tik ar žmonės visuomet klauso gerų patarimų? O gal nieko ten jau tokio blogo persivalgyti? Juks svarbiausia  - Naujametinės mišrainės nevalgyti po savaitės, svarbu tai daryti laiku, kol ji šviežia :D

Kalbant apie maistą, man visuomet svarbu pavalgyti pusryčius, tik bėda, kad ne visuomet turiu tam laiko (kartais apsisprendimas ką šiandien rengtis užtrunka ilgiau, pusryčių sąskaita). Esu skaičiusi gerų patarimų, kad tai, ką suvalgai ryte, – organizmas viska suvirškina, suvartoja, nekaupia ir panašiai, vadinasi ryte, jei nespeju išsivirti kiaušinių, visai galiu su kava suvalgyti kokius 5-7 sausainius (geriausia šokoladinius) ir dar kelionei pasiimti iš kameros ledų (jie atitirpsta važiuojant mašinoje, o stovint kamštyje visai galima suvalgyti). Gal tai ir negeriausias mano sprendimas, bet tai , – pusryčiai ir jei neturiu laiko, iki pietų aš niekada nesijaučiu alkana. O pietūs gali būti  ne tik saldumynai, tik desertui būti tarkim… Haribo guminukų, mmmmmmmmm

Taigi aš nevarginsiu skaitytojų gerais patarimais, nes Jūs juos kuo puikiausiai žinote, juo labiau, jie nebus originalūs. O savo ryto patirtim labai smagu pasidalinti.

Pilvas pats susitvarkys su ta šventine mišraine, kaip kad mes pamiršime, kad ką tik švetėme Kalėdas ir labai lauksime pavasario.

navasaite

food

Šviečia, bet nešildo

2
navasaite, 2011 Balandžio 20 d. 10:06
Vilnius-Jasinskio g.

Saulė šviečia, bet nešildo. Toks standartinis sakinys, kurį rašydavom mokykloje per diktantą :D

Išeini į gatvę su švarkeliu, tačiau reikia pirštinių.

Pavasaris – įvairių darbų metas, tai gali būti:

  1. Magistrinio-Bakalaurinio rašymo metas
  2. Talkos metas miškuose ir gatvėse
  3. Namų ruošos metas – langų plovimas – toks pavasarinis darbas!
  4. Figūros tobulinimo metas – visi pradeda sveikai maitintis ir uždusę bėgioja palei upę ir po parkus po žiemos
  5. Žolės sėjimo ir visokių sodo darbų metas – sodininkų metas
  6. Spintos tvarkymo metas

Gal kyla dar kokių nors minčių? :D Kurį darbą bedirbtume, kiekvienas mus papuoš, -žmogus dirbdamas labiausiai panašus į žmogų (ne mano mintis, autoriaus nežinau).

Tuomet ateina vasara ir visi mes, suplukę po darbų, pagaliau galime džiaugtis žalia žole, diplomu, gražiais parkais, tobula figūra, tvarkingais namais. Iki tol liko tik… 1,5 mėnesio :D

Tuomet iš tokio outfit:

saule

Iš karto rinksimės tokį:

festivalis

Vasaros festivalinis :D Nors ir neesu mėgėja gyventi palapinėje, kaip nuostabu vasarą, kai matau žmones sėdinčius ant žolės, ir pusnuogius belakstančius po festivalius :D

navasaite

WiFi

0
navasaite, 2011 Balandžio 13 d. 09:15
Vilnius-Jasinskio g.

Ryto džiaugsmai:

  1. Kava – ir geriant ją žiūrėti kaip kyla saulė, tada pasidaryti dar vieną puodelį, tik šįkart baltos kavos, su cinamonu ir šokoladu ant viršaus. (jei tai šeštadienio rytas)
  2. Košė,- puikus maistas ryte, net tiems, kurie jos visiškai nemėgsta, reikia tik rasti tinkamą rūšį!  Man prabangiausia yra su ananasų gabaliukais (ne konservuotų!), tiesa, virta net ant pieno…
  3. WiFi iPhone,- galima greitai pasitikrinti paštą ir pažiūrėti kas gero įvyko facebooke..
  4. Eiti apsirengti, – tai tikrai labai smagu, ypač jei šeštadienį važiuoji „kažkur į miestą“, tiesiog pasivaikščioti, nieko neplanuojant ir neskubant, tada galima rengtis ilgai, pasimatuoti visą spintą ir būti patenkinta tuo, ką apsirengei …
  5. O jei tai trečiadienio rytas, visi šie ritualai tiesiog daaaaug trumpesni, bet vis tiek būtini

Koks gražus rytas

navasaite

wifi

Oimekonas

2
navasaite, 2011 Vasario 15 d. 10:08
Vilnius-Jasinskio g.

I‘d say.. šaltoka… Kokios gali būt inspiracijos tokiam šalty?

Mano pagrindinės: rankų kremas, panosės kremas (sloga), servetėlės, pertusinas, uggai, paltas, kurį vasarą visada ruošiuosi išmesti. Ateinanti mano inspiracija bus taip pat naujas akumuliatorius. Tikrai. Taip, Oimekone, nakčiai niekas net negesina automobilių variklių, jie visą parą užvesti, ten būna iki -50 C… Šios savaitės praktika galėtų būti ir tokia.

Kokią geriausią dovaną esate gavę Valentino dienai? Aš pagalvojau, kad geriausios yra praktiškos dovanos, tokios kaip: mašinos užvedimas, kuomet šalta ir ji neužsiveda, arba kai Jūsų Valentinas neleidžia Jums važiuoti į darbą troleibusu, nenorėdamas, kad Jūs sušaltumėt, žodžiu, tai,- nuolatinis rūpestis ir žinojimas, kad niekada neliksite viena, kai šalta. Taip, tai nebūtinai naujas liemenukas, tai tiesiog dovana, kurios nesunešiosite.

navasaite

Idealus ilgis: Cafe Mode, skauda, kai matau žmones gatvėje trumpom striukėm, ar tas atparumas šalčiui paveldimas?

mode

Mini bar

0
navasaite, 2011 Vasario 11 d. 10:30
Vilnius-Jasinskio g.

Penktadienį kiekvienas planuojame gražų vakarą. Kiekvienam „fun“ turi skirtingą reikšmę: vieniems tai daug draugų ir šokiai klube, kitiems vakaras prie TV, tačiau aš planuodama vakarą dažnai nusiviliu, kad nėra jokios naujos vietos Vilniuje, kurioje būtų smagu pasėdėt. Dabar mąstau, ar tas LT susižavėjimas home made maistu Oliveriu ir kaip gerai pasityčioja „Dar pažiūrėsim“ receptų kultas nėra to pasekmė? Na tiesiog: moki pinigus, bet nėra kokybės, kodėl turi mokėti 20 Lt už salotas be skonio ir su neaiškiu aliejumi?

Gerai, aš taip pat mėgstu naminį maistą, bet taip pat norisi pabūti tarp žmonių, kad ir kokie jaukūs namai būtų. Na, pripažinkim, mes ne visi Oliveriai.

Neseniai prisižiūrėjau Smitten Kitchen blogo nuotraukų ir kilo mintis ką nors pabandyti gamintis, geriausia idėja man pasirodė brownie‘s. Atsispausdinau receptą ir jis iki šiol mano rankinuke voliojasi, jau apsitrynė, dvi savaitės, brownių nėra. Jiems reikia burokėlių!

Geriausias receptas, lengvai įgyvendinamas namuose: Espresso Macchiato:

Mažas espresso

Šlakelis pieno

Pabarstom cinamono

Pabarstom šokolado pudros

Mini šaukštelis medaus (mano improvizacija)

Voila

Mano receptas be pastangų

Kita foto – tie sushiai, kurie troškina, sushius valgyt nakčiai brrr garantuotas pabrinkimas :D

navasaite

photo(3)

photo(2)

Uomo

3
navasaite, 2011 Sausio 14 d. 10:07
Vilnius-Jasinskio g.

Uomo – itališkai, ko gero, Homme – prancūziškai,- vyras. Nesitikslinu su žodynu, mintį suprasite. Niekada nesilygiuoju į mados „apžvalgininkus“, man tai greičiau tiesiog įkvėpimas ar gera tema pakalbėti, tačiau vyrų mada kartais iš tiesų įkvepianti, ypatingai kai Florencijoje vyksta Pitti Uomo ir iš ten bloguose atsiranda daug gražių nuotraukų iš vyrų mados savaitės.

Neįtikėtina, kaip vyrams tinka sumaišyti klasiką ir pvz. megztą kepurę, bet svarbiausia, kad jie dažniausiai „nesiparina“ ir jų careless įvaizdis be galo gražus. Tada aš pagalvoju, kad LT vyrai kažkodėl mėgzta derinti „lakierkas“ ir džinsus. Na tarkim, jei tai padaro italas, gal tie džinsai kitokie, gal kitokia asmenybė, bet lietuviai tai suderina „ypatingai“, va ir careless in Lithuania… o gal jie tiesiog persistengia? Ne, nesišaipau, šiaip ar tai yra vyrų mokančių apsirengti. Gal tik jie kartais bijo per daug „puoštis“.. Tas liaudiškas kuklumas…

Šiaip ar taip vyriškas stilius kartais mums labai priimtinas. Mes pasijuntame stipresnės, visai kaip „Bond girl“ jei tik visos mokėtume užsirišti kaklaraištį.

navasaite

Jak&Jill:

 uomo

Little Plastic Horses:

plasti2

plastic

No Better Than. I Drink to That.

2
navasaite, 2010 Gruodžio 28 d. 11:40
Vilnius-Jasinskio g.

Šios savaitės pirmadienio rytą bosas mums sako:

-         Kažkaip visi ne tokie linksmi, kaip prieš savaitę…

Bet jo pastebėjimas iš karto pakėlė nuotaiką. Žmogiškas pastebėjimas. Taip aš prisiminiau, kaip Karina man sako:

-         Atrodo nėra ko bijoti boso, bet žmonės vis tiek bijo.

Visko pasitaiko. Ar bosui patinka, kai jo bijome? O man atrodo, kad dabar bosai kartais nori, kad jiems prieštarautų, o ne visuomet pritartų.

Iš tiesų tarp švenčių dirbti visai smagu: rytais nėra kamščių, mažiau darbo, visi daugiau ar mažiau atsipalaidavę, ofisas ištuštėjęs, o svarbiausia,- tie, kas neina atostogų,- tiem nebus pošventinės+poatostoginės depresijos. Neiimu atostogų.

Todėl labai džiaugiuosi, „kalu“ pirštais per klaviatūrą ir mėgaujuosi kasdieniniu gyvenimu. Jei rašytojas gyventų be sunkumų, jo romanas būtų banalus.

Gyvenimas be blizgučio turi privalumą,- niekada neatsibosta, taip kaip klasikiniai ar kasdieniai rūbai. Gražiausi žmonės man paprastais rūbais. Taigi kartais įdomiau žiūrėti ne Vogue, o Street Style files, išsrinkau labiausiai man patikusias:

 jessica shoping

jessica shop 2

kate shop

O prizą duočiau Rihannai, už drąsą, kartais ji pranoksta save, nustebindama:

 riri shop

Photos: The Vogue Diaries.

yeye

navasaite

Žalia žalia

1
navasaite, 2010 Birželio 4 d. 09:21
Vilnius-Jasinskio g.

VAsara prasidėjo!

padidėjo lapai ant medžių ir viskas pražydo :) Bet gegužės pradžioje mačiau kaip ta jauna žalia spalva veržiasi po šaltos žiemos. Siaubingai šalta žiema.. aš vasaros žmogus :) Prie Nemuno gegužės pradžia buvo dar gražesnė. … ir dar pakeliui prie upės sutikau draugę, kurią vos pamačiau, žr. foto :D