Autoriaus įrašai: navasaite

Asistentė

0
navasaite, 2012 Spalio 10 d. 14:04
Vilnius-Jasinskio g.

“Bet Mozė VIEŠPAČIUI tarė: „Ak, mano Viešpatie, aš niekad nebuvau iškalbus, – nei praeityje, nei dabar, kai tu prakalbinai savo tarną. Aš esu lėtas praverti burną ir mano liežuvis nerangus“. Tada VIEŠPATS jį paklausė: „O kas duoda burną žmogui?”

Iš 4

Mums dažnai sunku kalbėti prieš auditoriją. Neseniai pati buvau paprašyta perskaityti tekstą, iškilmingomis aplinkybėmis. Tam nereikėjo nė ruoštis, reikėjo tiesiog perskaityti tekstą. Kadangi jau seniai teko stovėti „scenoje“ man be galo drebėjo rankos, kojos ir apskritai, jaučiausi taip, lyg pirmą kartą eičiau garsiai, iškilmingai skaityti. Juk nereikėjo net improvizuoti. Bet jaučiausi ypatingai. Man tai buvo taip svarbu, kad kiekvienas žodis būtų ištartas sklandžiai!

Sėdėjau suole su kitais skaitovais ir laukiau savo eilės. Jie visi atrodė tokie orūs ir žinantys kaip ką daryti. Aš net nebuvau tikra, kuriuo metu man reikia eiti… Galiausiai, kai atėjo mano eilė, pažvelgiau į paveikslą, ir paprašiau pagalbos to garsaus ir protingo vyro, žvelgiančio į mane. Man atrodė, kad jis oriai linktelėjo. Tiesa, jis turėjo ypatingą drąsą ir įkvėpimą kalbėti… O kas aš? Bet kažkodėl buvau ten, ir artėjo mano eilė, taip pat… tik perskaityti tekstą! Net nereikia nieko galvoti, tik perskaityti tekstą! Juk tik perskaityti tekstą, eini!

Ir vis tiek drebėjau. Ėjau , negrabiai pasidėjau lapelį ir sukaupusi visą iškilmingumą skaičiau. Skaitydama nusprendžiau, kad reikia kartais kilstelti galvą nuo teksto, juk negaliu būti tik nosį nuleidusi ir įsivaizduoti, kad pati sau viena skaitau. Tai beveik pavyko. Tik žvilgsnis, vėl sugrįžęs prie teksto, sunkiai rado vietą, kurioje buvo pauzė… Ek, ir kaipgi nepamesti žodžio, drebantys pirštai smarkiai spaudė tas eilutes, pasidarė karšta, bet kartu pasijutau labai iškilmingai. Gal net tas protingas vyras paveiksle, man šypsojosi. Aš pasijutau jo pagalbininke, tarsi 10 eilės asistente, bet vis tiek , Jo asistente! O, jei kada nors aš bent dalele prisidėčiau prie šito vyro darbų! Prie visų tų vyrų darbų, kurie iš paveikslų ir iš dangaus į mane žiūri…

Paklausiau vieno žmogaus, kuris klausė, kaip aš skaičiau, kaip gi man pavyko… Taip, mes visi žinome, kad jei nenori teisybės, neklausk tiesaus žmogaus. Taip pat mes paprastai nelabai tikime komplimentais, kuriuos bet kokia proga žarsto kritikos vengiantis žmogus… Ir štai galiausiai nė nežinau, nes nebuvo ko paklausti, kaip man pavyko. Kas dėjosi mano širdyje vis tiek suprato tik tie 12 vyrų iš paveikslų, kurie klausė ne tik teksto, bet ir mano širdies balso.

navasaite

Linkėjimas.

2
navasaite, 2012 Rugsėjo 4 d. 11:31
Vilnius-Jasinskio g.

Dažnai galvoju, ar verta rašyti blogą. Tarkim kiekvieną „postą“ perskaito kokie trys keturi žmonės… Ir visgi, net dėl vieno perskaitančio, manau, rašyti verta. Net jei tai žmogus, kuris Tau artimas ir daro tai dėl to, kad nori tave nudžiuginti.

Draugė paklausė manęs, ar aš vis dar teberašau. Aš pasakiau, kad ne – nes man anuomet atrodė, kad tai kvailystė, nieko gero aš nepasakau. Visgi, po kurio laiko pradėjau galvoti. Kartais, net ir visai bereikšmė, kaip mums rodosi, veikla, nokina nuostabius vaisius. Ar iš visko mums būtina turėti naudą? Kokią naudą turi pokalbis su močiute, kurią pašnekini autobuse? Naudą, kuri apibrėžiama marketingo vadovėliuose? Tokios naudos, be abejo, čia neapčiuopsime. Bet tai turi naudą! Pagalvokime apie naudą, kuri neišreiškiama žodžiais. Tokios naudos aprašinėti nė neverta, nes kiekvienas ją apibūdina savo širdyje. Tai meilė. Meilė tam, ką darai. Kodėl gi ta akimirka nesidžiaugti. Kodėl man nesidžiaugti akimirka, kuomet aš kažką parašau ir siunčiu šitą trumpą žinutę savo draugams. Kodėl man nenusiuntus jiems linkėjimų?

Taigi, aš vis galvodavau, kad gal išsisėmiau ir pristinga temų, bet gi gyvenimas neišsemiamas! Ne žmogui jį visą išsemti. Jei nerašysiu apie tai, apie ką rašiau anksčiau, galiu rašyti ir apie ką kita. Kodėl gi? Jei nustojai piešti dėl to, kad galvoji, jog geriau Tau nepavyks, kodėl gi nepabandai nupiešti ką nors kita?

 

Kartais verta viską tiesiog “užkonservuoti”. Kai išalksi, konservų turinys juk bus šviežias!

Tai, ką surandi seno švarko kišenėje, kartais apstulbina. Ten būna monetų, būna senų vizitinių kortelių, būna prilipusi kramtoma guma, bet pasitaiko paslapčių.

navasaite

Norėjau įdėti kokį nors paveiklsiuką, bet tuomet pagalvojau: o kaip atrodo linkėjimas? Gal jūs žinote???

Grey

1
navasaite, 2012 Kovo 21 d. 10:41
Beauty

 

-         Ar tau ten kartais ne žilas plaukas…

-         Taip, jo negalima išrauti, nes tada visa galva pražils…

Puiku. Aš įgiju statusą, juk žili plaukai – išminties simbolis, kokia laimė, veidas jaunas, o plaukai jau žili. Ar gali būti geriau – išmintis ir jaunystė, kitos specialiai juos taip dažo… Tik va – žili jie vos keli. Įdomiai atrodo.  Gali būti ir sruoga, aš neprieštarauju. Tiesą sakant jaučiuosi kažkaip ypatingai. Tarsi užsidirbau tuos kelis žilus plaukus, tarsi mano gyvenime įvyko kažkas reikšmingo, jei jie atsirado, gal ir per daug dėmesio čia jiems skiriu, bet jie mane pradžiugino.

Apie raukšles monologo nerašysiu, o visgi negi jos mus turėtų taip gasdinti? Labiau gasdina kremų reklamos, nei mes pačios save. Mes tikri žmonės, negi turim save nupoliruoti. Jei poliruojamas brangakmenis, juk jis praranda dali savo svorio, vadinasi dalį savo „brangumo“.

 

navasaite

Studded Hearts

Žibutės

2
navasaite, 2012 Vasario 29 d. 10:20
city

Visai nedaug. Teliko sulaukti, kol nutirps visos tos “tešlos” ir batelius bus galima avėti ne tik ofise. Jei pavasaris toks sunkus prabudimas iš žiemos miego, jam reikia vitaminų. Visokių grupių, geriausia – injekcijomis. Kad geriau paeičiau ir būčiau atsparesnė pavasarinei meilei. Meilė taip smarkiai šiuo metu ištinka, kad kai organizmas silpnas, gali ir neatlaikyti tiek stiprių emocijų. Pavasaris…

Pavasarį iš po sniego išdygsta ne tik žibutės. Jūs puikiai žinote, kaip atsargiai reikia eiti pavasarinėmis pievelėmis, nes jos ne tik žliugsi, bet turi ir kitokių “siuprizų”. Tokius siurprizus tekdavo rinkti per pavasarines “talkas” mokykloje.

Ooo labas rytas pavasari, aš išbalus ir permatoma snieguolė, nepajėgiu pereiti viso prospekto, nes dūstu, atpratau vaikščioti.  Pavasari, negaliu užlipti į septintą aukštą, nes sunaudojau visus rudenį suvalgytus obuolius ir morkas… Pavasari, neisiu aš į soliariumą, bet atsiųsk tu man saulę, kad nors kiek oda paraustų ir pradėtų pirštų galiukuose kraujas tekėti. Ir prabundant iš to sustingimo tai bus taip nuostabu. Vėl atgimimas.

Ir daiktai vėl bus spalvoti…

navasaite

springStudded Hearts

Antakiai

3
navasaite, 2012 Vasario 20 d. 11:07
Beauty

Nepešioju antakių beveik mėnesį. Taip, jie tokie kaip „Brežnevo“, bet, tiesą sakant, kaip puiku nesukt dėl to galvos… O priežastis labai paprasta: pamečiau savo tinkamiausią pincetą, su kuriuo vieninteliu neįsignybdavau odos ir su kuriuo bent iš dalies pavykdavo tai padaryti tvarkingai. Tai sunkus darbas. Mano nekantriam charakteriui jis sunkus. Įsitempus nuo skausmo ir skubėjimo net išrasoju juos pešiodama. Tiesa, darydavau tai ir grožio salonuose. Kartą net vašku. Tai buvo geras jausmas, tik kitą dieną antakių zoną išbėre „karoliukais“ ir atrodė, kad pasidariau specialią dekoraciją ant kaktos. Matyt, alergija vaškui. Tiesa, kosmetologė mane išgąsdino, kad antakių depiliacija vašku dar ir „ištampo odą“. Va čia tai sudėtinga. Vos kelis plaukeliai, o šitiek vargo… Hmmm kiekviena galbūt turite kosmetologę, kuri padaro idealią formą arba darote tai pačios, bet man pasidarė visai idomus dalykas, – natūralūs antakiai. Žinoma, dabar tai tapo ir madinga, bet iš tiesų juos vis tiek būtina sutvarkyti, netgi palienat „didelius“. Aš galvoju, juos reikia specialiai „apkirpti“, bet tiek jų neišpešioti, žinoma, galbūt tai priklauso nuo veido formos. Bet staiga jie tapo tokie „gyvi“ ir „tikri“.

navasaite

bambi

My Military pants!

0
navasaite, 2012 Sausio 12 d. 09:35
trend

Oh, jei jau Garance Dore (žymi bloggere, fotografė, prancūzė, Sartorialist (kito žymaus blogo autoriaus) sužadėtinė), taip pasipuošusi eina į gimtadienį, tai kodėl negaliu aš?! Kaip tik turiu tokias kelnes dideliam spintos stalčiuje ir paprastai nešioju jas namie, kartais važiuoju su jom į parduotuvę. Man jos labai mielos, patogios, bet… štai ką man kas nors vis sako:

-         Kam tu užsidėjai tas nusmukusias kelnes?

-         Tu gi panelė, apsirenk kaip nors elegantiškai…

-         Tau taip tinka suknelės, o Tu jų visai nenešioji…

-         Kodėl Tu rengiesi kaip vyras…

Ir štai, aš visgi turiu kartais paklausyti šių pastabų, tačiau tos kelnės man labai mielos vis tiek. Dabar turėsiu puikų pavyzdį, kad tai visai neblogo skonio įrodymas. Man gražu, kai žmonės rengiasi ĮDOMIAI, o ne elegantiškai, išpuoselėtai. Kartais tai daug gražiau nei kasdienis super tvarkingas kostiumėlis ar romantiška suknelė. Prisiminkim, kelnės moteriai apskritai suteikia galios ir jėgos, pamenat XX a. mados istoriją… O štai „military“ kelnės, – tai jau visai jėga :D jėga, nes nereikia galvot kaip sudėti kojas sėdint, jėga, nes moteris atrodo stipri, sugebanti įveikti ekstremalias aukštumas. Tik… vienas dalykas, kurio, manau, negalima pamiršti – su tokiom kelnėm moteris vis tiek turi likti moterim. Nepamirškim gražių manierų, gražios eisenos, mes neturim būti grubios, nes tuomet tos kelnės iš tiesų pavers mus vyru.

Nesvarbu, ką sako mano vaikinas. Aš šitas kelnes nešiosiu. Visai kaip Garance…

navasaite

garance

Photo: InStyle

Šventinis „FOOD“

3
navasaite, 2012 Sausio 5 d. 09:58
Vilnius-Jasinskio g.

Su Naujaisias metais! Ačiū visiems paskaitantiems mano blogą, esu labai Jums dekinga ir vertinu kiekvieną Jūsų „like“, komentarą ar bet kokį kitą dėmesį mano kūrybai, ačiū ir visiems linkiu Kūrybiškų metų!

Ar jau pasirinkote detoksikuojančią dietą?

Kokią detoksikuojančią dietą pasirinkti???

Kaip išvalyti organizmą per tris dienas??

Ir panašiai.

Skaitėte? Gal reikėtų prieš tai rašyti prevencinius straipsnius, su vienu sakiniu: „Per šventes pasistenkime nepersivalgyti“. Tik ar žmonės visuomet klauso gerų patarimų? O gal nieko ten jau tokio blogo persivalgyti? Juks svarbiausia  - Naujametinės mišrainės nevalgyti po savaitės, svarbu tai daryti laiku, kol ji šviežia :D

Kalbant apie maistą, man visuomet svarbu pavalgyti pusryčius, tik bėda, kad ne visuomet turiu tam laiko (kartais apsisprendimas ką šiandien rengtis užtrunka ilgiau, pusryčių sąskaita). Esu skaičiusi gerų patarimų, kad tai, ką suvalgai ryte, – organizmas viska suvirškina, suvartoja, nekaupia ir panašiai, vadinasi ryte, jei nespeju išsivirti kiaušinių, visai galiu su kava suvalgyti kokius 5-7 sausainius (geriausia šokoladinius) ir dar kelionei pasiimti iš kameros ledų (jie atitirpsta važiuojant mašinoje, o stovint kamštyje visai galima suvalgyti). Gal tai ir negeriausias mano sprendimas, bet tai , – pusryčiai ir jei neturiu laiko, iki pietų aš niekada nesijaučiu alkana. O pietūs gali būti  ne tik saldumynai, tik desertui būti tarkim… Haribo guminukų, mmmmmmmmm

Taigi aš nevarginsiu skaitytojų gerais patarimais, nes Jūs juos kuo puikiausiai žinote, juo labiau, jie nebus originalūs. O savo ryto patirtim labai smagu pasidalinti.

Pilvas pats susitvarkys su ta šventine mišraine, kaip kad mes pamiršime, kad ką tik švetėme Kalėdas ir labai lauksime pavasario.

navasaite

food

Same Everyday

0
navasaite, 2011 Lapkričio 30 d. 11:00
city

Ar galite kasdien dėvėti tuos pačius drabužius? Kartais pažiūrėjus, kaip rengiasi vaikinai, man atrodo taip paprasta, kasryt jie sutaupo daug laiko, juolab, jei tai savaitgalis, abi dienas jie gali vilkėti tą patį ir gerai dėl to jaučiasi. Žinoma, yra ir tokių, kurie visą savaitgalį neišlipa iš pižamos ar chalato, bet aš kalbu apie “rūbus skirtus kur nors išeiti” .

Bet kartais tą idėją „kasdien taip pat“ galima puikiai prisitaikyti. Žinoma, nekalbu apie darbo dienas, kai Jums kasdien reikia pasikeisti bent palaidinę, bet takim, kad ir laisvalaikis. Kam tos begalės rūbų, kurių užsinorime vieną momentą, o kitą jau suprantame, kad dėvėsime jį vos 2-3 kartus? O kartais tai būna apskritai klaida – tuomet puiku, jei iš klaidos mus išvaduoja kokia draugė, kuriai patinka tas rūbelis.

Nežinau, kuris variantas geresnis:

  1. Mažiau rūbų, bet kokybiški, tarkim pirkti šiek tiek brangesnius ir rinktis geresnį „brand name“, todėl yra tikimybė, kad nešiosime ilgiau, toks daiktas atrodys geriau po skalbimo ir jei bus pasirinktas tinkamas modelis, tiesiog taps spintos klasika.
  2. Daugiau rūbų, bet „pigiau“, renkamės trumpalaikius mados šedevrus, bet keičiam dažnai, jie nenusibosta, juos nebaisu tąsyti kasdien, trinti alkūnes, rankoves, skalbti bet kaip, nenešant į jokias valyklas ir nesukti dėl jų galvos,- nusipirksi naują.

Taigi, štai tokia dilema, bėda, kad renkantis antrą variantą galiausiai suvoki, kad reikalui esant neturi tinkamo apsirengimo, tik „šedevrus“, kurie, tikėtina, nusiskalbę. O renkantis pirmąjį variantą labai trūksta įvairovės, tuomet belieka rinktis „kasdien tas pats“ variantą.

Kaip manote Jūs?

Sienna Miller seniai turi šiuos batus, 2-3 metus tikrai, esu mačiusi daug ankstesnių jos nuotraukų su šiais batais.

navasaite

sienna

Vogue Diaries

Black dress

5
navasaite, 2011 Spalio 11 d. 13:44
Beauty

Ant ko geriausiai „nukrenta“ paltas? Ant suknelės. Tiesa, dabar jos reikės ieškoti kiek šiltesnės. Ir dar šiltesnių pėdkelnių. Visai puiku būtų turėti po juodą skirtingą suknelę kiekvienai savaitės dienai. Tuomet ryte pavyktų sutaupyti marias laiko. Jei ryte renkuosi kelnes – prie jų neišvengiamai būtina rinktis marškinius, tuomet švarką, tuomet žiūrėti ar patogu, o suknelė – šį laiką sutaupo. Ir dar, klasikinis paltas visuomet atrodys gražiau ant suknelės, tiesa, nebent suknelė ilgesnė už paltą, tuomet kyla visokios išimtys…

Iš tiesų kartais renkantis suknelę gana sunku apsispręsti kokios formos ar su kokiom „dekoracijom“ pasirinkti. Nors ir kartais renkantis ją netgi vienam šventiniam vakarui, racionaliai norisi pagalvoti, ar galima bus ją vilkėti darbe, paversti kasdieniu rūbeliu. Tuomet geriau pernelyg nesižavėti nėrinukais ir blizgučiais, didelėm iškirptėm ar petnešėlėm. Tokia suknelė tuomet ilgai lauks Jūsų spintoje kitos progos, gerai pagalvojus, tokių tkrai turiu. Ir nebežinau ar atėjus progoms jau noriu nuotraukose būti su ta pačia suknele.

Beje, o kaip su vestuvine suknele? Ar verta rinktis praktišką ar tortą? Živilė man pasakoja:

-         Mano dukrytė visuomet prašo parodyti vestuvių nuotraukas ir sako:

-         Mamyte, pažiūrim tas nuotraukas, kur Tu buvai princesė…

Tai gal tą tortą visgi verta vilkėti, dėl dukrytės? :)

navasaite

black

black2

Stockholm Street Style

Not too much blond

2
navasaite, 2011 Rugsėjo 28 d. 09:57
Beauty

Taaip, ar buvote kada blondinė? Aš ir dabar esu, tik tamsi blondinė. Buvai platinum blondinė 8 metus. Dabar tapau „protinga“ blondine. Ir keista, tądien, kai patamsinau savo plaukus, nelabai kas ir pastebėjo.

-         Tu tiesiog tamsi blondinė.

Štai tau, visai aš ne briunetė, pasirodo.

Ir kiekvienai blondinei ateina periodas, kuomet ji nori natūralesnės spalvos. Blogiausia, kad taip užsinori ekperimentuoti, kad štai netyčia gali tapti ir raudonplauke. Bet, kažkaip pavyko susilaikyti, šviesūs plaukai labai staigiai pagauna sodrią spalvą, tad nerizikavau. Tiek to, Rihanna nebūsiu, o ir ji, grįžo prie natūralios rudos.

Taaip ir kokie pasikeitimai, kai plaukai patamsėja:

  1. Atsiranda veidas! Taip, nebereikia ryškiai dažytis!
  2. Dabar labiau tinka šviesios spalvos. Kad ir tas camel spalvos paltas, tikrai atrodys geriau. Kitaip sakant, vėl ryškesnis veidas.
  3. O galiausiai, blondinės yra blondinės, vis tiek jos labai gražios. Bet galima rinktis tokį natūralesnį variantą (Rosie su šviesiu kostiumėliu,  bet ji ryški):

rosie in a suit

Vogue Diaries