- Ar tau ten kartais ne žilas plaukas…
- Taip, jo negalima išrauti, nes tada visa galva pražils…
Puiku. Aš įgiju statusą, juk žili plaukai – išminties simbolis, kokia laimė, veidas jaunas, o plaukai jau žili. Ar gali būti geriau – išmintis ir jaunystė, kitos specialiai juos taip dažo… Tik va – žili jie vos keli. Įdomiai atrodo. Gali būti ir sruoga, aš neprieštarauju. Tiesą sakant jaučiuosi kažkaip ypatingai. Tarsi užsidirbau tuos kelis žilus plaukus, tarsi mano gyvenime įvyko kažkas reikšmingo, jei jie atsirado, gal ir per daug dėmesio čia jiems skiriu, bet jie mane pradžiugino.
Apie raukšles monologo nerašysiu, o visgi negi jos mus turėtų taip gasdinti? Labiau gasdina kremų reklamos, nei mes pačios save. Mes tikri žmonės, negi turim save nupoliruoti. Jei poliruojamas brangakmenis, juk jis praranda dali savo svorio, vadinasi dalį savo „brangumo“.
navasaite
Studded Hearts
