Kartais draugų šalia nėra. Mačiau neseniai labai gerą citatą, kaip visuomet, mintys iš facebook, nežinia iš kur pasiskolintos: „Tau jis tik gyvenimo tarpsnis, o Tu jam – visas gyvenimas“. Dažnai pagalvoju, kad tokie geriausi, ištikimiausi draugai negali su mumis pašnekėti, bet visuomet yra šalia. Todėl nusprendžiau skirti jiems šiandien ypatingą dėmesį.
Niekas Jūsų taip nepasitiks sugrįžus, net jei buvote išėję tik 10 minučių,- atrodo, kad grįžote po metų…
Rytas toks skubus ir bėgantis, o Jūsų pėdkelnes kažkas pradrėskė su aštriu nagučiu, bet tai įvyko iš didelės meilės ir noro palinkėti geros dienos…
Kažkas Jūsų taip laukė ir ilgėjosi, kad iš to sielvarto sudraskė visus laikraščius, prakando basučių dirželį, suėdė pusę Crocso ir iškasė gėlių vazonus…
Ak, ta laimė, Jūs sugrįžotė namo! Ir nė negalvok dabar eiti persirengti, dabar Tu turi pakasyti man pilvą, įdėti skanėstą man į bliūdelį ir mesti kamuoliuką…
Aš taip džiaugiausi, kad Tu sugrįžai, tai nepyk, iš tos laimės padariau balutę…
Tau liūdna? Kaip Tau gali būti liūdna, kai aš šalia,- mesk kamuoliuką… ir dar kartą…
Ei, nevalgyk vienas, aš čia laukiu kąsniuko, o Tu apsimeti, kad nematai… o dabar mesk kamuoliuką…
Atleisk, vėl padariau balutę, bet netyčia, tikrai…atsargiai, neįlipk…
Ir dar,- nereikia manęs rengti tuo megztiniu, aš gi turiu kailį! A, dėl to, kad šalta? Gerai, bet tik trumpam, kaip keistai jaučiuosi…
navasaite



