„Jeigu trūksta duonos, daryk viską, kad jos nusipirktum,
bet jei yra galimybė rinktis, reikia rinktis.
Ir jeigu gali apsieiti be serialo, tai apsieik“.
- Rolandas Kazlas
Ar egzistuoja kokybiški serialai Lietuvoje? Ir ar juos iš viso galima pavadinti serialais?
Į šituos ir dar keletą klausimų aš pabandysiu atsakyti jums šiandien.
Praeitis.
Pradėkime nuo pat pradžių. Nuo gūdžios ir tamsios praeities Lietuviškoje serialų rinkoje.
„Petraičių šeimoje“ buvo pirmasis Lietuvoje šeimyninis televizijos serialas, tipiškas TV dramaturgijos pavyzdys, transliuotas 1964 – 1972 metais. Serialas visus 8 metus rodytas tiesiogiai.
Tačiau lietuviškų serialų „tėvas“ – serialas „Giminės“, rodytas dar 1993 m. Jame buvo vaizduojami giminių tarpusavio santykiai, ką tik nepriklausomybę atgavusi Lietuva. „Giminės“ buvo naujas ir nepažįstamas reiškinys Lietuvos padangėje. Tais laikais kai kurie lietuviai, net neįsivaizdavo, kad gali egzistuoti toks reiškinys „Ne Meksikietiškas Serialas“. Žmonės tiesiog buvo maitinami tolimos saulėtos šalies Muilo Operomis ir tuo buvo patenkinti.
Ir štai netikėtai anonse jie išgirsta, kad bus pradėtas rodyti PIRMASIS lietuviškas serialas. Lietuviai išpūtė akis ir išplėtė ausis ir prilinko prie TV ekranų. „Giminės“ iš tikrųjų buvo populiarus serialas. Ir netgi teigsiu, kad kol kas PIRMAS ir PASKUTINIS KOKYBIŠKAS Lietuviškas serialas. Kodėl? Nes šiuo metu produkcija filmuojama reportažinėmis kameromis, kainuojančiomis vos 15 tūkstančių litų, kurios dar ir melagingai perteikia vaizdą. Jei „Giminėse“ darbai būdavo baigiami tik tada, kai visi tikslai būdavo įgyvendinti, tai šiuo metu karaliauja visa, kas pigu ir greita.
Po „Giminių“ sekė visa aibė prastų ir dar prasčiausių serialų: „Viltys ir vilionės“, „Dapkai ir Butkai“, „Prokurorai“, „Sniego skonis“, „Gedimino 11“, „Julija“ ir t.t.
Televizijos pajautė lengvų reitingų skonį. Jie surado formulę, kaip sukurti populiarų serialą:
a) imi niekingą biudžetą.
b) pasamdai gerai žinomus aktorius.
c) surandi pigų ir kvailą scenarijų
d) filmuoji po keletą serijų į dieną.
Pigu, greita ir populiaru.
Siaubo mašina užkuriama.
Dabartis.
Kokia gi mūsų dabartinė lietuviškos serialų rinkos padėtis? Apgailėtina.
Šiuo metų rodomi 5 lietuviški serialai. Tai yra „Drąsos kaina“ (TV3), „Moterys meluoja geriau“(TV3), „Širdys paklydėlės“(TV3), „Mano mylimas prieše“ (LNK) ir šviežiausia naujiena „Iki pasimatymo, mama“ (LNK).
Kaip matote karaliauja Muilo Operos (4 iš 5). Tai, ką žiūrovai stebi prie TV ekranų, dažniausiai priklauso nuo valstybės raidos bei jos socialinės ir ekonominės padėties. Prieš keletą metų į Lietuvą atėjo kriminalinė banga, kuria naudojosi visi – spauda, televizijos laidos ir tie patys lietuviški serialai. Buvo rodomi „Sniego skonis“, „Gedimino 11″. O dabar atėjo Drąsio Kedžio, t.y. Drąsos Kainos laikai. Tai viską manau pasako.
Serialai dabar tapo vienodi, kaip du vandens lašai. Tos pačios istorijos, tos pačios dramos ir tos pačios situacijos. O kas svarbiausia tie patys aktoriai migruojantys, kaip paukščiau iš vieno serialo į kitą.
Ateitis.
Pateiksiu K. Krivicko prieš 2 metus pasakytus žodžius, kurie įvardija ir mano nuomonę: „Situaciją galima palyginti su akcijų rinka – lietuviškų serialų banga auga ir augs tol, kol bus pasiektas žiūrovų pasisotinimas. Pasiekus šį lygį, žmonės taps išrankesni ir pradės galvoti, kurią produkciją vartoti.“
Todėl lieka tik laukti…
