Mados Savaičių Apžvalga / New York: Marc Jacobs F/W 2011/2012

modavantfashion, 2011 Vasario 24 d. : L'femme, Mados savaičių apžvalga

TITUL

Marc Jacobs

„Pavargau nuo laisvo, neįpareigojančio stiliaus. Norėjau kažko griežto ir disciplinuoto.“

Tarė Marc Jacobs ir išleido blizgia guma bei lateksu aptaisytus modelius žingsniuoti erotinių prekių parduotuvės interjerą primenančiu veidrodiniu podiumu … Marilyn Manson Beautiful people ritmu. Aiškesnio pareiškimo, kad į griežtą stilių žvelgiama ironiškai, o kažkas disciplinuota – tai jokiu būdu ne sterilus įvaizdis, o tiesiog kažkas kitokio, veikiausiai nė nereikia. Kaip galiausiai prisipažino dizaineris:

Na, žinote, man tiesiog buvo nuobodu….

Kuo gi naujausioje Marc Jacobs kolekcijoje vaikomas nuobodulys? Visų pirma – daugybe taškelių ir burbulų: šie dengė modelius nuo galvos (apskritų plastikinių Stephen Jones kurtų berečių, pritvirtintų itin plačiomis, chirurginį tvarstį imituojančiomis (?) juostomis) iki kojų (dengtų stambiais burbulais margintomis pėdkelnėmis). Burbulais nusėti ir vilnos nertiniai, štampuoti kailinukai, kruopščiai tarsi karoliukais nusagstytas satinas, į kamuolį vytos nėrinių pynės, iš plastiko apskritimų formuoti puikiai priglundantys sijonai: modeliai išties priminė animacinio pop art stiliaus taškinio komikso personažus:

Roy Lichtenstein

„We Rose Up Slowly… As
if we didn’t belong
to the outside world
any longer… like swimmers
in a shadowy dream…
who didn’t need
to breathe…”
& the sun
couldn’t penetrate
the face-tint
bronzed
& tacky
breathless we rose up
slowly
in a shower
of bubbles
mapping our star-signs
on the insides
of our eyelids
love
we gurgled,
personas
degenerating
into platitudes,
shadows & sharks
masquerading
as cartoon
exotica,
our hair as slick
as helmets. (J. Kinsella, The Melody Haunts My Reverie)

Jei kurdamas kolekciją Marc Jacobs nutarė kiek pašmaikštauti, pažaisti nutarė ir kritikai bei interneto erdvės komentatoriai: kritikai kolekcijoje įžvelgė referencijas į daugelio žymiausių praėjusio šimtmečio dizainerių darbus – 50-ųjų Dior New Look, aptakųjį Azzedine Alaïa siluetą, Jean Paul Gaultier kirpimus (dramatiškus tarsi 50-ųjų Balenciaga kūriniai), firminę 60-ųjų Paco Rabanne metalo skritulių suknią, netgi skrybėlaitės, regis, įkvėptos Holivudo aukso eros dizainerio Gilbert Adrian kūrinių filmui The Women (1939). Interneto bendruomenės komentatoriai buvo kiek kandesni ir įžvelgę nemaža kolekcijos panašumų su kitų dizainerių pastarojo meto kūryba: Prada F/W 2008 nėriniai, įžvelgtini ir Prada S/S 2011 siluetai, Dolce & Gabbana F/W 2009 formos bei taškeliai, Marni S/S 2009 skritulių kiauraraštis … dizaineris netgi apdovanotas tokiu ironišku komplimentu:

banksy_museum_picasso

Tačiau, Marni skrituliai jau gausiai naudoti ir minėtojo Paco Rabanne kūryboje (`60-ieji), Dolce & Gabbana F/W `09 kolekcija įkvėpta Elsos Schiaparelli (`30-`40-ieji) kūrybos, na, o kad Pradda neatrado nėrinių audinio turbūt ne nereikia sakyti. Vistik, kurgi šioje kolekcijoje buvo pats Marc Jacobs? Žvelgiant į šią kolekciją itin retrospektyviai, dera prisiminti ir tai, kad paties dizainerio debiutas Niujorke prieš du dešimtmečius buvo padengtas burbuliukais ir taškeliais. Tad kiti tiesiog teigia, kad didžiausias Marc Jacobs, kaip kūrėjo, talentas būtent ir yra gebėti skolintis ir interpretuoti – na taip, dizaineris turbūt nėra vienas inovatyviausiųjų Mados revuliucionierių, tačiau toks teiginys jokiu būdu nemenkina jo talento, juk (žinoma, su keletu išimčių) kaip teigė M. Ray:

„There is no progress in art, any more than there is progress in making love. There are simply different ways of doing it.“

Kaipgi atsakyti į kone primygtinai užduodamą klausimą – kokia tuomet ta Marc Jacobs moteris? Na, šį sezoną tai – žaismingai nusiteikusi dama (sekretorė, kaip konkretizavo kritikai) preciziškai prigludusia šukuosena, besimaudanti kičiniame burbulų lietuje, vakarais užsukanti į erotinių prekių parduotuvę: galbūt praplėsti savo feti-futuristinį plastiko garderobą, o galbūt tiesiog prisėsti ant mušto blizgios odos pufo pažvelgti į veidrodį – visa, su ironiška šypsena, žinoma, juk tik ji viena žino, kad po damos skrybėlaitę prilaikančiais tvarsčiai ausyse skamba Beautiful People – aren‘t we?

runwaay

Kolekcija

Jau pirma rausva metallics blizgesio gumos suknia – futuristinis/kičinis populiarios vakaro aprangos, blizgiųjų žvynelių suknelės variantas žadėjo, kad kolekcijoje į grožį (ir audinius) bus žvelgiama netradiciškai. Vakaro blizgučių alternatyva – guminiai žuvies žvynai ir ponio odos nertiniai, vilkėti su šiuolaikišku verstos bei lakuotos odos veltinių variantu; tarytum pusiau perpjauto apskritimo formos vilnos švarkelis, derintas su lakuota aligatoriaus oda; atlaso burbuliukais siuvinėtos kelnės ir chirurgiškai balta trumparankovė gumos skritulių palaidinė (atstovaujanti savotišką brightside of S&M); pieštuko formos sijonai netikėtai derinami ne su elegantiškais aukštakulniais, o sportiškais platforminiai aulinukais; oficialios pilkos vilnos kostiumėlis, štampuotas blizgiais apskritimais – jo liemenė ties klubais pratęsiama tarsi apvalus gaubtas, apvalinamos ir dekoratyvios kišenių detalės, derinama su peršviečiamo šifono, apdirbto taip, kad primintų blizgų celofaną; pilkas sijono kostiumas, papildomas dėmėtą dalmantino kailiuką primenačiais aksesuarais: kumštinėmis pirštinėmis, apykaklė ir netgi to paties rašto skrybėlaite – tik nedidelė (tačiau itin marga) dalis to, kuo Marc Jacobs siūlo puoštis dieną.

Dieną vilkėti skirtoje kolekcijos dalyje demonstruoti ir keli viršutiniai (lauko) apdarai: lakuotos krokodilo odos švarkas, trumpučiai vadinamieji meškučio bei ilgo plauko sintetiniai kailinukai dėl kone karikatūriškai suapvalinto silueto priminę karnavalinio gorilos kostiumo viršutinę dalį. Ne visi demonstruoti apdarai atrodė griežti ir prigludę lyg antroji oda: siūlyti ir minkštučiai laisvo silueto vilnos kostiumėliai, nusėti optiškai nuosekliu burbuliukų raštu – paskritimais neišmarginti kolekcijoje vos keletas apdarų – tamsiai mėlyno (navy) audinio sijonų ir kelnių kostiumai, tačiau ir jie puošti apskritimo motyvais: pusapvalėmis kišenėmis, apskritomis sagomis, suapvalintais švarkelių kraštais bei klubų linija ar apykaklėmis, burbulo siluetas išryškėjo ir platokos pūstos viršutinės dalies bei pieštuko silueto sijono ar tiesių kelnių opozicijoje. Itin įdomiai atrodė ir dvigubu (juodai baltų škotiškųjų langelių ir ant viršaus štampuotų burbuliukų) raštu margintas audinys iš tolo atrodęs kaip lakuotos odos nėriniai. Nors dauguma kolekcijos – puošnūs, elegenatiški apdarai, demonstruota ir keletas laisvesnio stiliaus apdarų, kuriuose kiek eklektiškai derinti sportinis bei disco stiliai (žėrinčių plastiko apskritimų sijonai, primenantys disco rutulius, siūlyti vilkėti su sportiniais užtrauktuku segamais nertiniais), taip pat ir pastelinių atspalvių taškeliais marginto jersey trikotažo, priminusio miegui skirtos aprangos audinį, kostiumėliai.

Vakaro apdarams taip pat rinktasi prabangių (atlaso bei nėrinių) ir kasdieniškesnių (jersey trikotažo) balansas. Su daugeliu itin prigludusių bei raukiniais ir siuvinėjimo detalėmis puoštų siluetų modeliai priminė marcipanines lėlytes: išties dailiai, tačiau ne pernelyg saldžiai atrodė smulkių raukinių ir gaubtų, tarsi drugelio sparnai plevenančių šifono rankovių palaidinės bei juodais gėlių motyvais siuvinėto pastelinio lašišos atspalvio atlasinio sijono derinys, analogiškas juodų nėrinių palaidinės su aliuzija į baltą pažo apykaklę ir melsvo atlaso sijono derinys. Taip pat demonstruoti standaus atlaso sodrių atspalvių (raudonojo vyno, nakties mėlynumo) kostiumėliai, nusėti stambiais juodais karoliukais, elegantiški siuvinėto atlaso kostiumėliai su Viktorijos epochos raukinių apykaklaitėmis bei daugiausia diskusijų (dėl panašumo į Prada F/W 2008 kolekciją) sukėlusios stambių nėrinių suknelės kontrastingomis apykaklaitėmis, įrėmintomis skritulių motyvu. Kiek maištaujant prieš nusistovėjusią tvarką, kolekcija baigta jau paprastesniais taškeliais štampuoto jersey trikotažo ansambliais, tiesa, papildytais nėriniais ir…lakuotomis slidininko pirštinėmis – na, ir pat M. Jacobs ant podiumo pasirodė vilkėdamas klasikinių kelnių, kuklaus tamsiai pilko nertinio ir ryškiaspalvių mėlynų gumos (latekso?) marškinių derinį – solidarumas ar praktiškas, nesiglamžantis XXI a. atradimas – marškiniai, kurių nereikia (o, nenorint išlydyti, ir nepatartina ) lyginti?