moda avant fashion

Mados Savaičių Apžvalga / Jean Paul Gaultier haute couture S/S 2011

 

 

 

Pristatymas

    Jean Paul Gaultier. Veikiausiai tiek (sprendžiant iš atsiliepimų) tesugebėjo ištarti naujosios Jean Paul Gaultier haute couture kolekcijos pristatymo svečiai. Dizaineris, pasitikęs besirenkančius svečius su D. Britanijos karalienę nežmoniška būtybe išvadinusios grupės muzika, pasibaigus pristatymui pats buvo karūnuotas – kiek labiau intriguojanti implikacija nei laiptų užkariavimas, ar ne? Sid Viciuous ir Catherine Deneuve, punk ir cabaret, elegantiškoji Farida Khelfa ir androginiškasis Andrej Pejyč, režisierius Pedro Almodóvar užkulisiuose ir Crazy Horse kankano šokėja ant podiumo? Jean Paul Gaultier!

    Tačiau apie viską iš pradžių. Pristatymo svečiai (bent jau apžvalgininkai bei kritikai) nusiteikė kiek skeptiškai gavę pakvietimą į renginį – prie kartono lapelio žiogeliu pritvirtintą tinklinės medžiagos skiautę. Turbūt dauguma dar nepamiršo ne visų skoniui priimtinos Jean Paul Gaultier S/S 2011 kolekcijos kurioje, veikiau, nederėjo, nei derėjo punk bei buduaro įvaizdžiai, apglaistyti camp stilistika. Tačiau tos pačios Paryžiaus Mados savaitės (2011 Pavasariui/Vasarai) metu dizaineris pristatė puikią kolekciją, skirtą Hermès mados namams, beje, savo paskutiniąją. Tačiau jei (kaip teigia kritikai būtent dėl didesnio dėmesio skirto savo gulbės giesmei Hermès mados namuose) naujausioji dizainerio rtw kolekcija tapo, galima teigti, le petit faux pas, tai naujausioji J. P. Gaultier couture kolekciją norisi pavadinti le petite mort!

 

    Renkantis svečiams skamba tai, ko, švelniai tariant, nepavadinsi muzika elegantiškojo prancūzo ausims (dainos video – įrašo pabaigoje), programoje puikuojasi tokie apdarų pavadinimai kaip Anarchy in the UK, London Calling, Vicious, I am an Anarchist – plg. 80-ųjų britų punk rock grupių Sex Pistols ir The Clash, Velvet Underground nario Lou Reed, naujesniosios punk rock bangos grupės Against Me dainų pavadinimus (stilistika kiek skiriasi, bet mohikaniškąsias šukuosenas galėjo pagerbti dar ir su The Smiths The Boy with the Thorn in His Side ). Beje, apie šukuosenas: juokauta, jog šou prasidėjo dar užkulisiuose, kur kino režisierius Pedro Almodóvar smalsiai stebėjo, kaip ant modelių bei paties dizainerio galvų įtaisomos didžiulės mohawk vadinamos skiauterės.

   Tačiau prasidėjus pristatymui viskas nutyla ir, kaip teigė įspūdžiais dalijęsis Tim Banks (Style), įvyksta stebuklas. Visiškoje tyloje, pirmajam modeliui žengiant podiumu, pasigirsta puikiosios Catherine Deneuve balsas: numéro un/number one – tranchée cancan (bei trumpas apdaro apibūdinimas prancūziškai). Kiekvienas modelis lėtai žingsniuoja podiumu, rankose laikydamas šiais laikais jau simbolinę kortelę su savo apdaro numeriu (visa, pagal senas geras privačių couture pristatymų tradicijas) ir taip pristatoma visa kolekcija – nuo numéro un iki quarante-six (46). Tuomet podiumu žengia, rodos, tradiciškiausią couture kolekcijos finalinį apdarą –nuotakos suknią demonstruoantis modelis – le mariée (pr. nuotaka), praneša Catherine. Tik skirtumas tas, kad suskambus jausmingam operos sopranui ir griaudint gausiems ploimams podiumu žingsiuoja ne jaunutė dizainerio favoritė ar jo mūza Farida Khelfa, bet jaunuolis Andrej Pejyč (jau ir nesenai vykusiame Jean Paul Gaultier Menswear pristatyme James Bond tema įkūnijęs Bondo merginą), reikia pripažinti, Andrej, aprėdytas moteriškais drabužiais, netgi neprimena androginiško vaikino ar, juo labiau, kažko neskoninga – tiesiog atrodo tarsi nuostabiai graži mergina. Andrej nužingsniavus puse podiumo kamerinę muziką staiga pakeičia skambus kankanas. Andrejui nulipus nuo podiumo visa nušvinta mėlynai bei raudonai, pasirodo minėta kankano šokėja ir, kilstelėjusi savo sijoną su šimtakoju pamušalu, pradeda šokti tradicinį Paryžiaus laisvės šokį cancan (pranc. skandalas); na ką gi, išties grand finale, pagal kankano melodiją papildžiusius žodžius: so exciting, so delighting – it will run for fifty years !

    Pabaigoje ant podiumo žengia ir pat dizaineris su savo mūza Farida – jie žengia susikibę rankomis, kvatodami tarsi vaikai – ar dizaineris išties atrado paslaptingąjį metro Yves Saint Laurent raktelį (taip vertinama jo kūryba)? Na, bent jau rinkdamasis modelius savo kolekcijų pristatymams jis išties vadovaujasi taisykle, jog Žmogus (nepaisant jo etninės kilmės, lyties, amžiaus ar kt.) yra gražus, ir ne dėl šou, dėl to nuoširdaus juoko .

 

 Kolekcija

    Pirmojoje kolekcijos dalyje pristatytos klasiko interpretacijos: lietpaltis, moteriškas kostiumas, smokingas, kelnių kostiumas ar dieninė suknelė – tačiau visa pateikta savaip ir, be abejo, meistriškai. Pirmasis apdaras – juodo šilko lietpaltis ne šiaip sau pavadintas tranchée cancan – apdaro pamušale slypi daugybė smulkių, cancan‘iškų raukinių (matomų ir ant lietpalčio apykaklės), suteikusių apdaro siluetui neįtikėtiną apimtį. Šią technologiją dizaineris naudojo daugelyje kolekcijos apdarų, smulkučiais raukiniais išmušė ne tik sijonų ar suknelių apačias, bet ir švarkelių vidinę pusę. Kostiumo klasika laikomą dryžuotą kostiumą jis pateikė vientisame pavidale ir dėl nepriekaištingo kirpimo vientisas kombinezonas, papildytas stačiapečiu švarkeliu atrodė nepriekaištingai ir elegantiškai. Raukinių detalės naudotos ir apdarų išorėje: raukta ir LBD, ir itin trapiai su odos pirštinėmis bei griežtu pieštuko silueto sijonu derėjusi šifono palaidinė, ir smulkučiais raukiniais gofruotas balintos kavos atspalvio kelnių kostiumas. Oda kolekcijoje pateikta ne punk‘iškai, priešingai, tarsi tinklinės kojinės perforuotas juodos odos švarkelis atrodė itin trapiai ir elegantiškai. Dienai skirti kostiumai išsiskyrė savo įvairove: vietoje švarkelio prie plačių tiesaus kirpimo kelnių derinama palaidinė atvirais pečiais, sukonstruota iš horizontalių audinio klosčių; kitas puošiamas jau be galo smulkiomis gofrė juostelėmis, inkrustuojamas juodais nėriniais ir audinio tekstūra išgaunamais raštais; Farida vilkėjo itin laisvo kirpimo kelnių ir sportinio švarkelio modelį, sumaniai papuoštą raukinių pamušalu; bene įspūdingiausiai atrodė baltas kostiumas su vertikliai gofrė rauktomis kelnėmis ir lygaus audinio švarku, įvilktu į horizontaliai gofruotą tos pačios spalvos korsetą su ilgomis rankovėmis – prailginta korseto klubų linijai suteikta Jean Paul Gaultier parašu tapusi standaus varpelio forma – prie taip seksualiai įkalinto paprasto balto kostiumo itin derėjo jau minėta žavioji rankinės-vėzdo miniatiūra.

   Antrojoje kolekcijos dalyje pristatyta daugiau perregimų audinių: klasikinio kirpimo kostiumas tampa seksualia suknele juodą audinį pakeitus pečius ir rankas apnuoginančiu perregimu nailonu, į pieštuko linijos sijoną įterpus to paties audinio skeltuką; kitam klasikiniam juostuoto balto audinio kelnių ir marškinių ansambliui efemeriškumo teikė ne tik nekasdienė tokio tipo kostiumo medžiaga – plonytis peršviečiamas šifonas, bet ir floristiniais motyvais puoštas šifono ir karoliukų tinklas. Dar viena prabangaus kostiumo variacija – juodas kelnių kostiumas dengtas peršviečiamu, blizgiaisiais žvyneliais siuvinėtu šifonu, prie o prierinus to paties šifono perregimą palaidinę ir paaukštintą kelnių liemens liniją pabrėžus plačiu diržu sukurtas vakarinis antrojo kolekcijos apdaro variantas. Stilistiškai kolekcijos kontekste išsiskyrė laisvo sidabrinio metallics blizgesio nertinio ir raudonojo vyno atspalvio gausiai karoliukais dekoruotų kelnių derinys, klasikinėje kolekcijos spalvų gamoje išsiskyrė  stambiomis vaivorykštės spalvų gėlėmis bei auksiniais augalų motyvais margintas kostiumas papildytas punk‘iškais užtrauktukais bei grandinėle.  

    Tarp vakarui skirtų apdarų demonstruota dar daugiau įspūdingų raukinių bei dryžių konstrukcijų interpretacijų. Kiekvienas apdaras itin originalus ir, nors, rodos, galėtų priklausyti vis kitai kolekcijai, visi jie puikiai stilistiškai dera šiam couture pristatyme. Labiausiai išskirti norėtųsi (na žinoma, sunkiausiai žodžiais apibūdinamus apdarus ). Pečius apnuoginanti korseto konstrukcija ilgomis rankovėmis, nugaroje pratęsiama tarsi frakas ir atverianti baltų organzos raukinių skvernų puslankį (derintą su baltomis kelnėmis) – kaip teigė kritikai, tokį apdarą galima išvysti tik couture pristatyme, ir turbūt tik Jean Paul Gaultier couture pristatyme – panašus ir vėliau demonstruotas, tik jau nebe smulkiais raukiniais, o nėriniais puoštas ir su nėrinių kelnėmis vilkėtas apdaras. Itin daili ir L. Wixon vilkėta juodų-baltų horizontalių klosčių, įspūdingos konstrukcijos suknelė, atrodžiusi tarsi sutraukiamas armonikėlės žaisliukas, taip pat būtina paminėti firminio Jean Paul Gaultier apdaro – lietpalčio variaciją vakarui, pavadintą I am an Anarchist: satino lietpaltis pailgintas, pašalinta viena jo rankovė ir apdaras nudažytas ryškiu lašišos-koralų atspalviu. Pabaigoje demonstruotos ir kelios over the top stilistikos suknelės itin gausiai puoštos raukiniais – tai ispaniškų motyvų suknia bei balinis juodai baltas kokardų apdaras, o juos sekė neįtikėtina rausvų-melsvų-baltų ir juodų organzos skiautelių suknia, žvelgiant iš tolo susilydantį į vientisą miražą, bet, pažvelgus iš arti, liudijanti meistrišką ir kruopštų couturier darbą bei originalią dizainerio viziją.

 

 

 

 

 

Detalės

 

 

Įkvėpimas

Punk ir cancan

 

    Kalbėdamas apie kolekciją dizaineris neišskyrė konkrečios asmenybės, šalies ar stilistikos, veikiausiai, didžiausiu įkvėpimu kuriant šią kolekciją tapo jo paties kūryba, mat pastaruoju metu dizaineris atidžiai peržiūrinėja savo kūrybos archyvą Monrealyje rengiamai jo 30 metų fantazijos retrospektyvai. Vistik kolekcijoje buvo aiškiai įvardytos (ir parodytos bei išgirstos) dvi, rodos, tarpusavyje nieko bendra neturinčios stilistikos – punk bei cancan: D. Britanija bei Prancūzija, maišto subkultūra ir rožinis raukinių pasaulis. Vistik cancan istorijoje ir pamatinėje šio vėliau populiarius kabaretus užkariavusio šokio filosofijoje slypi gerokai daugiau vėliau prancūziškojo egzistenializmo adoruoto maišto nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Cancan atsirado apie 1830 metus Monparnase – kairiajame Senos krante įsikūrusiame Paryžiaus kvartale, pavadintame pagal Parnaso kalną (Mūzų buveinę graikų mitologijoje). Cancan, prancūzų kalboje šis žodelis reiškia skandalą, pradžioje buvo poromis šokamas šokis, tačiau netrukus jis modifikuotas į vadinamąjį linijinį šokį, kurį šokti ėmė…vyrai. Trumpą laiką šokis dar nebuvo kabareto kultūros dalimi (beje, ir vėliau pirmosiomis kabaretinio cancan žvaigždėmis tapo vyrai), jį viešai maištaudami šokdavę studentai (vyrai) – tuomet skandalingasis šokis represuotas, jį šokdavusieji suimami policijos, norėta netgi uždrausti jį oficialiu įstatymu. Na, galima įsivaizduoti, kad tuomet studentų prieš įtūžusius policininkus šoktas cancan toli gražu nepriminė visiems dabar žinomo su ryškiomis kabareto šviesomis ir prisegamomis kojinėmis besiasosijuojančio pramoginio šokio.

    Tad kas sieja cancan su punk? Žinoma, ne muzikos ar aprangos stilius, bet jų dvasia ir percepcija visuomenėje: XIX a. cancan buržua sluoksniuose laikytas kone rimtesniu nusižengimu nei rock‘n roll‘as 60-aisiais. Tuomet vidutiniojo miestiečių sluoksnio atstovai net bjaurėdavęsi ištarti darbininkų klasėje kilusio velniškojo šokio pavadinimą ir, be abejo, neleido prie besilinksminančio jaunimo prisidėti savo vaikams – analogiška istorija po gero šimtmečio vyko ir su rock‘n roll‘u JAV. Na, o punk tapo srove, 70-aisiais atėjusia išgelbėti maišto simbolio rock‘n roll nuo tokių personų kaip Billie Joel su Uptown Girl bei Simon and Garfunkel su Sound of Silence. Tad pusantro šimtmečio skiriamą prancūzijos ir anglijos jaunimą vienijo iš vidinio maišto kylanti pasipriešinimo banga (tiesa, punk kilo iš JAV, Ramones grupės, tačiau itin išpopuliarėjo būten D. Britanijoje, kur muzikinę sferą dar aštriau kritikavo ir muzikos nihilizmą skelbė The Sex Pistols (su šūkiu No Future) bei The Clash (pradėję kultūrinius Year Zero)).

   Ir, jei nomen est omen, paklausykime kokių kūrinių pavadinimus savo 2011 S/S haute couture kolekcijos apdarams parinko Jean Paul Gaultier (arba ko klausėsi pats, kurdamas kolekciją ):

Anarchy in the UK, The Sex Pistols

 

London Calling, The Clash

   Kiti kolekcijos apdarų pavadinimai (I am The Anarchist, Vicious) – taip pat The Sex Pistols paveldas (atitinkamai dainos žodžiai bei grupės nario Sid Vicious pravardė). Na, o štai Sid atlikta F. Sinatros My Way versija skambėjo renkantis svečiams (nenuostabu, kad į haute couture pristatymą susirinkę damos ir džentelmenai po to tikėjosi blogiausia ). Ach, Jean Paul Gaultier, Rebel, Rebel .

Kolekcijos pristatymo vaizdo įrašas

   Norisi pritarti gerbėjams ir pasidžiaugti, kad Jean Paul Gaultier (skirtingai nei kai kurie dizaineriai) pateikė itin išsamų kolekcijos pristatymo vaizdo įrašą su detaliu vaizdu ir originaliu garso takeliu.

 

 

 

Jean Paul Gaultier apie kolekciją

 

 

Photos via Vogue US, Style.