moda avant fashion

Mados Savaičių Apžvalga / Chanel haute couture S/S 2011

 

 

 

 

 

 

 

Pristatymas

    Šįkart kolekcijų pristatymais pribloškiantis K. Lagerfeldas podiumą papuošė, palyginti, išties kukliai – tepatiesė pilką takelį, o įėjimą pridengė maždaug trijų metrų aukščio modernia veidroine korintietiškųjų kolonų imitacija. Tad, kai kurie, išvydę kvietimą ir prisiminę tikro ledkalnio gabenimo į Chanel 2009/10 žiemos pristatymą istoriją, galbūt būgštavusieji, kad dizaineris nuspręs atgabenti į Paryžių dalelę Senovės Graikijos autentikos, galėjo lengviau atsikvėpti. K. Lagerfeldas itin žavisi Antikos istorija bei kultūra (graikų bei romėnų temą dizaineris pasirinko jam patikėtam Pirelli 2011 metų kalendoriui, taip pat kalba apie privalomą graikų bei lotynų kalbų dėstymą mokyklose, savo tikėjimą politeizmu). Tiesa, pačioje kolekcijoje graikiškosios dvasios neišvydome, nepasirodė ant podiumo ir nuolatiniu Chanel kolekcijų pristatymų kviestiniu modeliu tapęs Baptiste, tad, žinoma, nepasitvirtino šmaikštus Mados bendruomenės gerbėjų spėjimas, kad galbūt (solinę karjerą nesenai pradėjęs) Baptiste šįkart uždainuos :) – pristatyme skambėjo klasikinės simfoninės muzikos bei šiuolaikinių takelių (tarp jų ir Vanesos Paradis) mix‘as.

 

 

    Vistik progos lengvai šokiruoti K.Lagerfeldas nepraleido: ištikimiausieji madame Coco gerbėjai išvydę (ar vėliau išgirdę apie pristatymą) netgi galėjo pakelti antakį ir pasitikslinti – Karlas padarė ką? Na, pristatymo pabaigoje jis pozavo su modeliais ant madame Coco Chanel laiptų vietoje jos – tiesa, ne autentiškųjų – Cambon Capucines paviljone vykusiame pristatyme pastatyta ikoniškųjų Rue Cambon Chanel salono laiptų (ant kurių įsitaisiusi madame veidrodžiuose stebėdavo kritikų bei svečių reakciją į salone demonstruojamą naują kolekciją) imitacija. Drąsu? Atsižvelgiant į paslėptą mintį (pareiškimą) gerokai drąsiau nei monumentaliosios dekoracijos, kaip šį dizainerio pranešimą atkodavo kritikai: K.Lagerfelas Chanel pasaulį pavertė savu.

 

 

 

 

 

  

Kolekcija

 

    Kolekcijos įkvėpimu tapo dailininkės Marie Laurencin, 1932 nutapiusios ir Coco Chanel portretą, kūryba. Kaip teigė pats dizaineris, jos ankstyvojo kūrybos periodo braižo įkvėpta tik kolekcijos spalvų gama, siluetus jis rinkosi šiuolaikiškus. Chanel haute couture kolekcijos spalvų paletei įtakos turėjo M. Laurencin naudota pastelinė, lyg plonyčiu pilkšvu šydu aptraukta spalvų gama (tad ir pačios kolekcijos spalvas dizaineris linko įvardyti ne gelsva ar rausva, bet būtent pilkšvai gelsva/rausva) bei jos braižui būdingas lengvumas – brėžti linijas vos pastebimu juodu ištisiniu ar taškelių kontūru.

    Kolekcija išties labai rami, pastelinė, romantiška ir netgi mergaitiška: dizaineris teigė pavargęs nuo agresyvaus įvaizdžio („Man jau bloga nuo visų tu Eifelio bokštų ir agresyvių spalvų.“), tad netgi atsisakė aukštakulnių ir vietoje jų pristatė bekulnius juodo atlaso batelius su kulkšnis juosiančiais permatomo plastiko dirželiais (šią avalynę pats prilygino paplūdimio šlepetėms). Tad kur slypi didžiausias kolekcijos kontrastas? Šįsyk bene kardinaliai skyrėsi kritikų ir daugelio Mados gerbėjų nuomonės apie kolekciją: dažniausiai objektyvūs kritikai negailėjo ne tik pagyrų, bet ir susižavėjimo šūksnių, netgi teigė lieję ašaras (Vogue US apžvalgininkė), o štai nemaža dalis netgi ištikimųjų Chanel gerbėjų teigė nusivylę paskutiniuoju K. Lagerfeldo darbu ir išvydę kone eilinę rtw kolekciją. Kuri gi pusė šįkart teisesnė? Kritikai gyrė delikačių spalvų bei šiuolaikiško silueto derinį, itin žemišką bei įvairioms progoms ir skirtingo amžiaus klientėms tinkančią kolekciją, žavėjosi pristatyta romantiška prabanga ir, žinoma, meistrišku couture darbu: kaip po pristatymo teigė dizainerie, kone kiekvieno apdaro struktūra buvo sukurta dėstant perlą prie perlo, detalę prie detalės, Tim Banks (Style) kolekciją įvardijo apšviestąja – tarsi pūkas lengvais šviesos drabužiais. Tuo tarpu gerbėjai jau iš anksto užjautė aktores, nenorėsiančias prarasti dizainerio malonės ir vilkėsiančias šiuos ne itin figūrai palankius apdarus, apdarų sluoksniavimą interpretavo kaip kolekciją didesnį dydį vilkintiems žmonėms, daugelis, žinoma, neginčijo puikių couture medžiagų, kruopščių detalių bei meistriškos puošybos, vistik pabrėžė pernelyg paprastus siluetus ir neišsiskiriančias spalvas, haute couture lyg ir privalomo pompastiškumo trūkumą; palankiausias verdiktas – kolekcija (po peržiūros) turi susigulėti.

    Subjektyvus verdiktas: kolekcija išties, veikiau, nuvylė nei nustebino. Išvydus maždaug pusę ką tik ant podiumo demonstruotų kolekcijos apdarų – dieninę dalį – laukta galbūt didesnį įspūdį sukelsiančios vakarinės dalies, išvydus visą kolekciją – minėto susigulėjimo efekto, dar vėliau – bendro 2011 vasaros haute couture konteksto. Ir po visa – svarstyklės vistik labiau linksta į mirtingųjų pusę… Galbūt iš dalies tokią nuomonę lemia ir stipri šio sezono couture konkurencija: Christian Dior, kaip visuomet, įspūdinga, Giorgio Armani pristatė netikėtą futuristinę kolekciją, Ricardo Tisci kiekvienu Givenchy couture kuklios (10 modelių) kolekcijos modeliu įrodė, kad puikiai interpretavo konceptualų įkvėpimą – butoh – į kiekvieną apdarą – dimensiją tarp kūno ir išorės aplinkos (plg. butoh šokis – tai erdvė tarp tavo pėdų ir grindų) galima žvelgti gerą pusvalandį ir atrasti kažką nauja, netgi Valentino dizaineriai nustebino savo kūrybos skeptikus. Tad, lyg ir ne pati palankiausias kontekstas kolekcijai ne be priekaištų.

    Kokie pastebėti kolekcijos trūkumai? Visų prima – klasikinių Chanel tvido kostiumėlių bei puspalčių derinimas su blizgiomis leggins tipo kelnėmis: jei kelnių sijono derinys atrodė pakankamai gerai rytietiškame Giorgio Armani S/S 2011 ar futuristiniame Armani Privé ansambliuose, tai pasirinkta Chanel modernios kalsikos interpretacija atrodė ne itin patraukliai. Tą patį galima tarti ir apie plonytes melsvo bei rausvo džinso medvilnės kelnes siauromis, sagomis puoštomis klešnėmis – džinsas Chanel S/S 2011 rtw kolekcijoje atrodė nepalyginti patraukliau ir couture‘iškiau. Galbūt, vėlgi, apdarų įvaizdį menkino džinso derinimas su lengvai platėjančio varpelio silueto klasikiniais kostiumėliais ar prabangiomis perlais nusagstytomis palaidinėmis: kaip taikliai pastebėjo vienas interneto erdvės komentatorius, vienas modelis (12 įvaizdis) atrodė tarsi Naujienų laidos vedėja, vilkinti eteryje privalomą viršutinę oficialaus kostiumėlio dalį, visiškai nederančią su mūvimais (laimei, po stalu nematomais) džinsais. Vakarinėje kolekcijos dalyje taip pat demonstruoti pailginto palaidinės silueto ir siaurų perregimo, žvyneliais siuvinėto audinio kelnių deriniai: vėlgi, pažvelgus į figūrai šio derinio teikiamą efektą, galima teigti, kad patraukliau būtų atrodę analogiškas (su kelnėmis nederintas) suknutes vilkintys modeliai. Kūno linkiams nedėkingas, rodos, ir klubus siekiančių palaidinių bei ilgesnių sijonų derinys: tokio silueto apdarai, netgi siūti iš kritikų liaupsinto efemeriško šilko, šifono, tiulio ir blizgiaisiais žvyneliais siuvinėto audinio, plonyčiams lyg nendrės modeliams teikė dukslumo efektą (prie tokio silueto įvaizdžio, žinoma, prisidėjo ir minėti bekulniai).  Toliau vakarinėje dalyje demonstruoti ilgų klostėmis, raukiniais ir žvyneliais puoštų plataus silueto sijonų bei trumpų palaidinių deriniai bei tūkstančiais blizgiųjų žvynelių ir karoliukų sustandinto audinio siauručiai ilgi ansambliai atrodė išties kur kas patraukliau. Paskutinysis, galbūt ir neesminis bei infantilokas trūkumas: kurgi kolekcijos žvaigždė – pastarosios Chanel S/S 2011 žvaigžde tapo Karmen Kaas vilkėta rausvų laišišos atspalvio plunsknų suknia – tačiau šioje haute couture kolekcijoje sunku išsyk išskirti tokį apdarą, galbūt tai kviestinio modelio Kristen McMenamy vilkėtas ansamblis?

    Pagrindinis kolekcijos privalumas, žinoma, apdarų puošyba bei detalės – meistriškas geriausiais pasaulyje įvardijamų Chanel mados namų atelier meistrų rankų darbas. Pasteliniai atspalviai bei subtilūs raštai – Marie Laurencin akvarelių perkėlimas ant audinio pavyko puikiai, galbūt dėl to perregimo vizualiojo pilkumos skydo pastelinė spalvų paletė neatrodė pernelyg skaisčiai ir saldžiai. Bene įstabiausias – meistriškas žaidimas šviesa – būtent ji, o ne šešėliai, skirtingų atspalvių sluoksniavimas ar egzotiški raštų šioe kolekcioje deriniai kėlė dižiausią įspūdį. Šiuo klausimu galima sutikti ir su, regis, vistik kiek hiperbolizuotas paraboles mėgstančiu Tim Banks (Style), prilyginusiu Karlą Lagerfeldą dangaus pasiuntiniui žemėje, ištarusiam Let there be light ! (Tebūnie šviesa!). Daugelis šios couture kolekcijos apdarų išties žibėjo delikačiu, subtiliu ir efemerišku blizgesiu: demonstruoti ne tapyti ar šiaip siuvinėti audiniai, lengvumo efektu pasižymintys nėriniai, bet (visos kolekcijos mastu) iš milijonų žvynelių / karoliukų sudaryti kūriniai. Ir rezultatas (vertinant pačius audinius ir jų krytį, o ne minėtus kartais ne itin palankius apdarų siluetus) išties stulbinantis, jokio žvynų šarvų ar karoliukų (kristalų) chandelier efekto: vien natūralus šviesos – tokios, kokia ji yra ir gamtoje – stipri, tačiau perregima, akcentuojanti ne savo, o menkiausios erdvės dulkelės esatį – efektas. Žvelgiant poetiškai, dauguma puošniųjų couture ansamblių galima prilyginti stebuklingiems (na, žvelgiant praktiškai, kasdieniams) gamtos reiškiniams: regėti ir saulės zuikučių žaismas vandens paviršiuje, ir ir vėsų rytmetį nusėdę rasos lašeliai, ir šaltas ledo varveklių dūris, trapių snaigių šokis prieš paliečiant žemę, perregimų lietaus lašų iliuminacija trapiame voratinklyje. Tad viena, ko pritrūko – tai staigus žaibo blyksnis po įspėjančio griaustinio dundesio – ar pakankamai žavi gamta be kvapą gniaužiančios gaivalingos audros – kiekvienas turėtų spręsti asmeniškai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Detalės

 

Įkvėpimas

 

 

 

 

Kolekcijos pristatymo vaizdo įrašas

 

 

Kolekcijos pristatymo išvakarės

 

 

K. Lagerfeldo interviu

Kaip ir neretai dizainerio interviu, šiame – nė žodelio apie rytojaus kolekciją . Interviu apie būsimą kolekciją Karlas savąja greitakalbe ima berti, kodėl nuolat vėluoja, kad atrado jog navy blue prie kamerą ar objektyvą atrodo geriau nei juoda – štai taip ir gimsta tokios citatos kaip „Mano didžiausia svajonė - dėvėti 48 dydžio Dior Hommes kostiumą.”  (citatų šia tema perliukas: „Pagrindinis mano gyvenimo tikslas – mūvėti 28 dydžio džinsus!”), kaip domisi prancūzų kalbos istorija, kokias knygas ta tema šiuo metu skaito, tačiau tuoj pat susigriebia: bet dauguma mano skaitomų knygų pernelyg pretenzingos, kad apie jas kalbėčiau, turiu vengti intelektualaus įvaizdžio – aš – Mados asmenybė.

 

 

Photos via Vogue US, Style, Chanel.