Mados Savaičių Apžvalga / Givenchy haute couture S/S 2011
Praeitą R. Tisci haute couture (dėl baltame nėrinių audinyje jungtų sparnų ir griaučių motyvų bei plonyčius užtrauktukus puošusių kaukolių) kritikai neoficialiai įvardijo Mirties angelų kolekcija. Šįkart, pastebėjęs užtrauktukuose kaukoles pakeitusius angelo sparnus, Tim Banks (Style apžvalgininkas) teigia, kad sėkmingiausias Mados industrijos gotas išskrido… <…> Ir, nors negalima ignoruoti apdarų meistriškumo, kolekcijai trūko Tisci būdingo šiurkštumo, tamsumo (gotiškumo?). Kaip pasigesto šiurkštumo pavyzdį jis pasiūlė nesenai dizainerio pristatytą Givenchy kolekciją vyrams (2011 Rudeniui) – nors ir gerbiant profesionalo nuomonę, kažkaip sunku viename lygmenyje žvelgti į šią couture kolekciją ir (bene geriausiai vyrų kolekciją reprezentuojančius) berankovius juodos medvilnės marškinėlius su didžiuliu buldogo atvaizdu. O kalbant apie tamsumą ir nuotaiką, nors ir aptarus kolekcijos įkvėpimą (apie kurį – vėliau) – Japoniją – keista, tačiau pamirštas itin svarbus ir pakankamai elementarus kultūrų skirtumų veiksnys: Japonijoje (ir kai kuriose kaimyninėse rytų šalyse) balta spalva simbolizuoja gedulą bei mirtį.
Pirmajame apdare pasitelktas ilgesio bei ištikimybės simbolio – gulbės įvaizdis. Ant plonyčio peršviečiamo tiulio visa įgyvendinta pasitelkus neįtikėtinai kruopštaus rankų darbo reikalauančias technikas: lazerio tikslumu pjaustyta organza, neapsunkindama trapaus audinio, dengė šifono sluoksnius bei tiulio audinį – taip suteiktas trečiosios dimensijos efektas, įžvelgiamas rankų ir kojų sritye persišviečiamuose sparnuose, kurie, rodos, ne šiaip aplikuoti ant audinio paviršiaus, bet gaubia patį modelį. Visi vos pastebimi švelnaus creme brulee atspalvio šešėliai išgauti pasitelkus ne audinio tapybą, bet siuvinėjimą: štai antrajame apdare pasteliniai audinio plotai išties padengti tūkstančiais matinių žvynelių. Ant apdaro priekio vos įžiūrimų angelo sparnais užtraukiamų užtrauktukų motyvas kartojamas ir ant rankovių, dengiamų baltojo marmuro mozaiką primenančiais antpečiais.
Kiekvienos suknelės nugaroje atsiranda netikėtas ryškiaspalvių žvynelių ar audinio aplikacijos motyvas. Kruopštus ryškaus apelsino atspalvio (šis atspalvis rytų kultūroje tradiciškai simbolizuoja laimę ir meilę) blizgiųjų žvynelių raštas atkartoja suknelėję dominavusį gulbės sparnų motyvą – čia galima išskirti ir dizainerio pasirinktą plunksnų vartoseną šioje kolekcijoje: sparnų ir jų plunksnų motyvas įgyvendinamas smulkiausiais žvyneliais, o tikros plunksnos vėlesniuose ansambliuose naudojamos kaip nereikšminis puošybos elementas. Antrojo apdaro nugaros detalėje įžvelgiamas skorpiono motyvas (kritikai, beje, linkę visą ryškiąją puošybos pusę priskirti robotų stilistikai, tačiau jos įtaka aiški ir neabejotina, veikiau, tik modelių mūvimuose galvos apdangaluose). Skelbta, kad vien šiai skorpiono aplikacijai sugaišta 6000 valandų: 2000 valandų rankomis karpyti bei dažyti žvyneliai prie apdaro tvirtinti 4000 valandų.
Japonų sakmė apie Gulbę. Pasak senovinės ainu (etninės sen. Japonijos, Rusijos kraštų grupės) sakmės, Gulbė buvusi angelišku dangaus paukščiu. Kuomet tarp ainu genties vyko žiaurus karas, visi gyventojai buvo nužudyti – gyvas teliko vienas berniukas. Tuomet Gulbė, iš padangių nusileidusi žemėn, virto moterimi. Griebusis kerų ji pavertė berniuką suaugusiu vyru, jie susituokė ir taip išgelbėjo ainu gentį nuo išnykimo.
Antrajame ir trečiajame apdaruose dominuoja švelnus lelijų atspalvis (lelijos simbolių kalboje žymi ankstyvąsias meilės emocijas). Viršutinė, tvirtą samurajaus šarvą primenanti, suknelės konstrukcija pereina į švelniai krentantį smulkių klosčių sijoną. Suknelės gausiai puoštos, regis, kiek ryškesnio atspalvio karoliukais, tačiau išties tai itin kruopštaus couture rezultatas –perlai, kurių kiekvienas suvyniotas į alyvų atspalvio žoržeto audinį. Švelnus alyvų atspalvis apdaruose kiek netikėtai derintas su salotos atspalvio žalsvų (žalia Japonijoje simbolizuoja amžiną gyvenimą) tuo pačiu principu įvilktų karoliukų puošyba. Suknelių modeliui šiuolaikiškumo (žinoma, jau nekalbant apie šalmą) suteikia smulkios užtrauktukų detalės bei klostėse paslėptos kišenės.
Penktajame, šeštajame ir septintajame apdaruose atsiranda vieni tradiciškiausių japonų dailės puošybos motyvų – gervė bei feniksas. Ant perregimo tiulio suknelių išnyra šilku siuvinėtų paukščių aplikacijos, nevisiškai pritvirtintos prie audinio, taip sudaromas trimatis efektas, rodos, perregimu audiniu apgaubtą kūną supantys paukščiai suplasnoję bet kurią akimirką gali pakilti. Suknelės dabintos ir peršviečiamomis fenikso sparnų detalėmis – toks dviejų tonų permatomų audinių derinimas sudaro tradicinėje japonų tautodailės puošyboje populiarios medžiagos – perlamutro – efektą. Kito apdaro krūtinės sritį dengiantys, prie audinio nepritvirtinti, sparnų karpiniai – tokie pat įspūdingi ir trapūs, kaip tradiciniai japonų popieriaus karpiniai origami. Septintajame apdare klubus juosiantis gervių pulkas, pasak liudininkų (fotografijoje, žinoma, to įžiūrėti neįmanoma), aplikuotas iš daugybės organzos audinio sluoksnių. Tai – bene efemeriškiausia kolekcijos suknelė, kurioje jungiama nepridengta perregima viršutinė apdaro dalis, perlamutrinio šilko aplikacijos bei siuviniai, tūkstančio kylančių sparnų organzos gervės ir apverstos sferos įspūdį sudarančios saulėtos gelsvos plunksnos suknelės apačioje.
Japoniška Gervių simbolika. Pasak senovinės Japonų legendos, bus išpildytas vienas, net ir pats neįtikimiausas, kiekvieno, išlankčiusio 1000 origami gervių, noras. Japonijoje Gervė (greta drakono bei vėžlio) – vienas trijų simboliškiausių gyvių, ji reprezentuoja ilgaamžiškumą, mat, teigiama, gyvena tūkstantį metų. Tūkstantis origami gervių tapę populiaria dovana įvairių ritualinių švenčių (vestuvių, krikštynų) proga. Tūkstantis origami gervių tapo pasaulinės taikos bei kovos prieš vėžį simboliu: tai kultūros tradicija atsiradusi iš tikros istorijos, tapusios populiariųjų laikų legenda. Ši gervių simbolika siejama su tikra mergaitės, dėl Antrojo Pasaulinio karo metu Japonijos Hirošimos mieste sprogusios atominės bombos pasėkmių susirgusios leukemija (kraujo vėžiu), istorija: norėjusi, kad jos noras pasveikti išsipildytų, ji pradėjo lankstyti tūkstantį origami gervių (skirtingai teigiama, kad iki mirties spėta išlankstyti tik virš 600 gervių, kitur – kad visas tūkstantis). JAV rašytojos E. Coerr knygoje Sadako ir tūkstantis popierinių gervių (1977) aprašyta mergaitės istoriją paplito ir Vakarų kultūroje, kurioje origami gervės labiausiai žinomos kaip kovos prieš vėžį simbolis.
Fenikso simbolika. Pagal japonų tradicijas, Feniksas pasirodo susvyravus žmonijos moralinėms tiesoms ir, atlikdamas gerus darbus, grąžina harmoniją bei taiką. Feniksas tapo karališkosios šeimos simboliu, reprezentuoančiu saulę, teisingumą ir ištikimybę. Taip pat tai ir vienas populiariausių tradicinių meno dirbinių, kūno puošybos atvaizdų.
Modelių pečius gaubia peršviečiami apsiaustai, puošti perregimo perlamutrinio šilko, atlaso ir organzos sparnų bei žalsvo šilko aplikacijomis. Septintosios suknios nugaroje, klubų srityje pasirinkta prie plunksnų atspalvio deranti skaisčiai geltono šilko aplikacija; geltona – išskirtinę kultūrinę bei istorinę reikšmę Japonijoje turinti spalva: Dinastijos karo metu (1357) japonų kariai prie šarvų dėvėjo geltonąsias chrizantemas – narsos žymą, tad geltona gėlė šioje kultūroje turi priešingą, teigiamą reikšmę, nei išsiskyrimo simbolika Vakarų kultūroje.
Trijuose paskutiniuosiuose apdaruose nebe toks ryškus efemeriškas dangaus paukščių motyvas: suknelių viršutinė dalis siūta iš standaus, nebeperregimo audinio, aplikacijos ir siuvinėjimas šilku sudaro nebe trimatės erdvės, bet raižinių įspūdį, ši viršutinė dalis pratęsiama klostėmis ir raukiniais, dėl standžių savo linijų primenančiais popieriaus lankstinius (origami). Vertikaliai suknelių modeliai pastebimai lengvėja – standžius popieriaus lankstinius seka plunksnų debesys, besileidžiantys į žemę perregimo tiulio rasa.
Šiuos apdarus puošia masyviausios ir ryškiausios žvynelių aplikacijos. Japonijoje šis fuksijos (kt., shocking pink) atspalvis siejamas su vyriškąja jėga: japonai tiki, kad žemėn krentantys kasmet pražystančios japoniškosios vyšnios (sakura) žiedai simbolizuoja jaunuosius japonų karius samurajus, pačiame jaunystės žydėjime kritusius mūšio lauke.
Įkvėpimas
Kolekcijos aksesuarai – galvos apdangalai (kaip ir paskutiniosios Armani Privé kolekcijos skrybėlaitės, kurti Phillip Treacy) bei ryški aplikacijų spalvų paletė akivaizdžiai įkvėpti vizualaus dizainerio vaikystės žaislų – japoniškųjų robotų įvaizdžio. Tačiau pati kolekcija dizainerio skiriama neseniai (sulaukus 103-ejų metų) mirusio japonų butoh šokio tradicijos pradininko Kazuo Ono atminimui. Šiuolaikinio ritualinio šokio stiliaus atstovo K. Ono pasirodymai išties pirma įkvėpė artimą R. Tisci draugą, atlikėją Antony Hegarty. Šokėjui mirus, jis su savo grupe (the Johnsons) surengė atminimo koncertą, kuriame dalyvavęs dizaineris liko sužavėtas butoh tradicijos ir paties šokėjo ekspresyviojo talento. Kaip teigė R. Tisci, Ono galima įvardyti šio kolekcijos dvasine mūza, įkūnijančia romantiškąją, melancholiškąją kolekcijos nuotaiką bei įkvėpusia pastelinę spalvų paletę (pagal K. Ohno mėgstamiausių – džiovintų – gėlių spalvas).
Butoh stilistika, K. Ono pradėta XX a. 5-ajame dešimtmetyje, jungia šokį įkvepiančius judesį, ekspresiją ir motyvaciją. Toks šokis dažniausiai lydimas groteskiškos ar žaismingos, nuotaikos, gilinamasi į esmines ar draudžiamas temas, šokis atliekamas šokėjo baltai tapytu kūnu itin lėtais bei emocionaliais judesiais, publika laikoma trečiuoju – nebūtinu elementu, svarbiausia pats šokėjas ir jo reiškiamos emocijos. Butoh nepretenduoja į oficialaus šokio su nustatytais žingsneliais ar tam tikru ritmu bei melodija statusą – tai konceptuali saviraiškos stilistika, kurios filosofiją reprezentuoja mintis, kad
šokis – tai erdvė tarp tavo pėdų ir grindų.
Butoh išties išsiskiria iš kitų šokio mokyklų ar krypčių, daugiausia dėmesio skiriančių kūno judesiui bei vizualiajai jo reprezetacijai. Šokant butoh, nebijoma atrodyti netobulai, elgtis groteskiškai, atidengti ne tik sielą, bet ir jos tarpelius, kuriuos, norint išlikti žmogumi, būtina užpildyti emocijomis. Teisingiausiai butoh filosofiją išreiškė pats jo pradininkas K. Ono:
„Yra neapibrėžiama galybė būdų, kuriais galime judėti iš vieno taško į kitą. Bet ar Jūs apsvarstote šiuos judesius savo galvoje, ar mes matome judant savo sielą? Netgi Jūsų nago galiuko krustelėjimas įgyvendina Jūsų sielą…svarbiausia tai, kad Jūsų judesiai, netgi Jums ramiai stovint, nuolat įkūnija Jūsų sielos būseną.”
Kazo Ono pasirodymas Mirusi Jūra
Photos via Vogue US, TFS.
Palik komentarą