Mados Savaičių Apžvalga / Christian Dior haute couture S/S 2011

modavantfashion, 2011 Sausio 25 d. : L'femme, Mados savaičių apžvalga

Rene Gruau. Tiek buvo teužsiminta apie būsimą Christian Dior haute couture S/S 2011 kolekciją. Ir išties, šio nuo praeito amžiaus vidurio su Christian Dior mados namais glaudžiai bendradarbiavusio impresionisto mados iliustratoriaus vardo pakanka susikurti naujausiojo John Galliano šou viziją: penktojo dešimtmečio Paryžiaus prabanga, drąsus sodrios spalvos potėpis, impresyvus klasikinis siluetas neretai išreiškiamas vos dviem spalvomis – juoda bei raudona, šiek tiek eskapistiškos romantikos, nemaža skoningo prabangių detalių (femme de Rene itin mėgo galvos apdangalus) fetišo ir – visuomet – scarlet raudoniu degančios lūpos.

Rene Gruau dama – koketiška viliokė, tačiau, kadangi vienu talentingiausių XX a. mados iliustratorių laikomo menininko braižas stiprus, tačiau paslankus (jis sugebėdavęs pritaikyti savo iliustracijas tiek Dior haute couture eskizų atgaivinimui, tiek lengvabūdiškai cabaret afišai) – ji koketuoti gali tiek atvira šypsena ir skvarbiu žvilgsniu, tiek iš po skrybėlės vos regimu blakstienos virptelėjimu, tiek kojos, juosiamos juodų šilkakojinių didžiuliu kaspinu, kryptelėjimu. Nors minėtos dvi pamatinės spalvos – raudona bei juoda – p. Rene kūryboje netrūko ir spalvų, kurių veik nebuvo įmanoma išvengti kuriant, pavydžiui, naktinio klubo ar cabaret programos afišą. Taigi, norisi apibendrinti, kad nesvarbu, kam kūrė (ar ką reklamavo) šis iliustratorius – tapė Vogue viršelį, La Dolce Vita afišą 1960-ųjų Kanų kino festivaliui, piešiniu perteikė Christian Dior, Yves Saint-Laurent, Rodier, E. Pucci, Ninos Ricci ar Lanvin kūrybą, piešė Lindt šokolado ar L.U. sausainių reklamą – visuomet likdavo ištikimas savo braižui. Objektų jis niekuomet nekomercializavo, tiesa, sėkmingai ikonizavo ir žavėjo unikaliai įkūnytomis objektų vizijomis : iš iliustracijos skambančiu juoku, juntamu saldžiu pudros kvapu, salžiarūgščiu šampano skoniu, spengiančia linijos vienatvės tyla ir dinamiško kūno linkiu – visų penkių pojūčių sinteze.

Šis R. Grau kūrybos įvairiapusiškumas išskirtas ne be priežasties: naujausioje Christian Dior haute couture kolekcijoje taip pat išsiskyrė dvi itin priešingos atmosferos: pristatymą pradėjo raudonu takeliu žygiuojančios impresyvios femme fatale sodriaspalviais apdarais, o baigė baltu podiumu plevenusios damos pasteliniais vakaro apdarais – tejungė jas viena – scarlet lūpų raudonis. Interneto erdvės komentaruose netgi paskubėta ciniškai ironizuoti: ach, kaip „originalu“ – dramatiškai praddėti ir romantiškai baigti [kolekciją]… Galbūt dėl objektyvios pagarbos John Galliano talentui ir iš kolekcijos įkvėpimu tapusių R. Grau iliustracijų sklindančiai nemirtingai Prancūzijos haute dvasiai šį kolekcijos dvilypiškumą (spalviškai – netgi trilypiškumą) norisi interpretuoti kiek konceptualiau: ach, kaip paryžietiška pradėti rytą sodrių buduaro užuolaidų fone puodeliu juodos kavos, dieną, žingsniuojant pilku miesto grindiniu užsukti puodelio cappuccino ir paskandinti vakarą šampano purslų taurėje – ir kaip grau‘iška ant kiekvieno jų palikti Skaisčių Raudonų Lūpų atspaudą! (Vieną mėgstamiausių iliustratoriaus simbolinių įvaizdžių).

Dior haute couture pristatymą atidariusi dizainerio favoritė Karlie Kloss vilkėjo laisvo silueto, tarsi varpelis platėjantį, taftos apsiaustą (forma tarsi leido įžvelgti po apsiaustu slepiamą new look silueto suknią) – šis įvaizdis – bene konceptualiausia R. Grau reminesencija: raudonoje rampų šviesoje apsiausto raudonis apibrėžiamas ant medžiagos tapytu šešėlių žaismu susiliejančiu į juodo tiulio pasijonį, modelio galvą puošia apsiausto atspalvius atkartojantis galvos apdangalas, ant kaklo žaižaruoa sidabrinė skarelė su plunksnomis. Gyvybingai pradėtą pristatymą tęsė tų pačių atspalvių akvareliniais šėšėliais tapyta palaidinė, pieštuko formos sijonas, raukinių kaskadomis tįstantis apsiaustas – kiekviename modelyje labiausiai paryškinta apimtis: raukiniai, tęsiama iškirptės linija, ar netgi ties (kituose modeliuose įprastai krokodilo odos diržu paryškintu) liemeniu pražydę didžiuliai žiedlapiai kontrastavo su siaurais pieštuko linijos sijonais. Į šiuos prigludusios apatinės apdarų dalies komplektuv įterpta keletas tradicinių new look sijonų, kuriems didžiulė apimtis buvo suteikta meistriškai derinant paviršinė klosčių struktūrą bei vidines pasijonio rapyros bangas. Toliau kolekcijos spalvų paletė papildyta švelniais karamelės, balintos kavos, rudos bei pieno atspalviais: demonstruoti klasikinių, it pirštinė prigludusių, Dior švarkelių su raukiniais pratęsta liemens linija ir pieštuko formos sijonų deriniai, hiperbolizuotas plunksnų boa, paverstas savotišku kailiniu apsiaustėliu, rudo atlaso švarkelis su savotiška laukinių raštų imitacija, priminęs Grau iliustruotą Eau sauvage Dior įvaizdį – visa kruopščiai puošta plunksnomis, lbizgiaisiais žvyneliais, tiulio pašvaistėmis.

Iš pirmosios kolekcijos dalies galima išskirti kelis ryškiaspalvius modelius: sužibo fuksijos, apelsino, smaragdo bei skaisčiai mėlyni atspalviai. Modelių siluetai įvairavo nuo tęsiamo pūstos viršutinės bei siauros apatinės apdaro dalies santykio iki preciziškų new look klosčių bei kubistinės pečių linijos palaidinės derinio. Drabužiams rinktasi ta pati šešėliais tapyta tafta, akcentais tapo kontrastingi drabužių spalvoms balti diržai, juodos blizgiųų žvynelių liepsnelės bei tikros damos atributas – ilgos juodos ar balintos kavos atspalvio atlasinės pirštinaitės.

Antroji, vakarui skirta kolekcijos dalis pradėta kelius siekiančiomis kokteilio suknelėmis: šios, kiek ryškesnės (kakavos, asfalto pilkumos bei rudų atspalvių) suknelės simbolizavo savotišką pereinamąjį šešėlį – nuo ryškiaspalvių kostiumėlių prie pastelinių pudros atspalvio ilgų vakaro suknių. Tarp vakarinių suknelių – tik pora sodrių apdarų: naktes dangaus mėlio fantazija, primenanti visų dreamers (svaotojų) ieškomą Mėlynąją paukštę bei rusų lėlės / tautiio kostiumo (kolekcijos kontekste itin išsiskyrusio) silueto suknia. Pudriniai (rausvi, gesvi ir melsvi) ilgųjų suknių atspalviai galbūt (žinoma, skonio reikalas) kiek ir saldoki, tačiau visa atperka neįtikėtinai meistriškas įvairiausių – nuo jau minėto new look, undinėlės interpretacijos iki siauručio tiuliu ar vidury suknios nutupdytu kaspinu išpūstų, varpelio formos – siluetų įgyvendinimas. Juk spalva (realityviai) – tik momento pasirinkimas, trumpa inspiracija, o būtent išradingo silueto įgyvendinimas pasitelkiant meistrišką kirpimą, modeliavimą, apdaro konstrukciją – vienas haute couture kūrybos pamatų. Antrasis pamatas – kruopštumas, taip pat dominavo vakaro apdaruose: smulkios plunksnelių, karoliukų, žvynelių, tiulio bei aukso ir sidabro gijų mozaikos jungėsi į gėlių bei debesų fantaziją. O to iš maestro John Galliano neatims niekas – meistriškas ir kruopštus rankų darbas (elementarusis haute couture apibrėžimas) šioje kolekcijoje buvo įgyvendinta au parfait!