Mados Savaičių Apžvalga / Alexander McQueen Pre-Fall
Teko matyti komentarų apie šią kolekciją, jog Sarah Burton pasisėmė galbūt kiek per daug įkvėpimo iš Balmain (jau ne vieną sezoną tapatinamų su militarizmo stiliumi). Tokiai nuomonei norisi paprieštarauti: veikiau, naujoji Alexander McQueen mados namų vyr. dizainerė parodė mums (kartu ir Balmain), kaip reikia naujai interpretuoti istorinį militaristinį stilių. Dizainerė elegantiškai ir puošniai (tačiau šįkart, priešingai nei 2011 vasaros kolekcijoje – ne pernelyg) atgaivino istorinę vyrišką uniformą – ne maskuojamųjų raštų ar kareiviškų batų pavidalu, bet pasitelkusi karališkosios (ir pasakiškosios), istorinės uniformos stilistiką.
Įkvėpimo, rodos, semtasi iš įvairių epochų (nuo Karaliaus Saulės XVII a. iki XX a. pradžios Europos monarchų ir jų svitos uniformų), šalių (nuo D. Britanijos, Rusijos iki pat JAV) ir uniformų (nuo karališkosios Buckingham’o rūmų sargybos iki Imperatoriškosios Rusijos kariuomenės bei JAV Jūrų Laivyno – Navy). Nors šių uniformų įtaka išties akivaizdi, rinktasi netgi būdingos medžiagos, tapačios detalės ir spalvos, panašūs siluetai, ilgiai, vistik skyrėsi nuo tiesiogio vyriškos uniformos atvaizdo padidintomis proporcijomis, dailiu klasikinių spalvų derinių brėžiamu reljefu ir ne medaliuose „nusėdusio“ aukso papuošimų gausa. Kaip išskyrė pati dizainerė, greta uniformiško formalumo kolekcijoje itin svarbi ceremoniško karališkosios palydos drabužio prabanga.
Jau pirmuoju kolekcijos drabužiu – kone neproporcingai didelis raudonas paltas, puoštas juodo avikailio apykakle ir juoda rankogalių oda – skelbiama, kad šioje militaristinėje kolekcijoje gręžiamasi ne į pasisplėti bei iš pasalų užpulti siekusią camouflage kariuomenę, bet šventišką išeiginę uniformą vilkinčiąją ir ne karo lauke, o iškilmingame parade žygiuojančiąją kariauną. Šventinis pacifistiškas militarizmas – okazionalu – galbūt, tačiau kartu ir šiek tiek romantiška (būtent todėl raudonasis paltas neatrodo tiesiog per didelis, o, rodos, galantiško karininko nusivilktas ir užmestas ant elegantiškų ir trapių šąlančios damos pečių).
Toliau kolekcijoje pristatyti elegantiški žakardo silueto švarkeliai, sunkūs kailiu puošti puspalčiai, aštuntojo dešimtmečio moterų madoje išpopuliarėjusių navy uniformos atspindžių bei gianversace‘iškojo aukso detalių deriniai, keleta caro epochos damų vilkėtų paltų reminesencijų. Apdarai pasižymi paryškinta ir suapvalinta pečių linija, pakankamai laisvu siluetu, tačiau visi sujuosti vidutiniais ar netgi korsetą primenančiais odos diržais su aukso spynelėmis-sagtimis (aliuzija į viduramžiais karo metu merginų juosėtus nekaltybės diržus? 
), aukso sagomis puošta visa – nuo paltų iki sijonų ir netgi kokteilio suknelių, puikų kirpimą taip pat paryškino siluetą įrėminantys kontrastingos spalvos apvadai, o moteriškos elegancijos suteikė iš po vyriškų švarkų kyšantys klosčių sijonėliai.
Antrojoje kolekcijos dalyje nuo tamsiai mėlyno atspalvio ir raudonos spalvos dominantės pereita prie juodos-baltos derinių (tiesa įterpta ir pora kiek iš konteksto išskritusių, ryškiaspalvių kostiumėlių – nors ne kolekcijos kontekste apelsino atspalvio ponio odos švarkelis ar aviečių atspalvio kostiumėlis – pakankamai dailūs). Šioje dalyje iš aukštuomenės militarizmo pereita (skirtį žymi abstraktaus juodai balto rašto kelnių kostiumai) prie prabangių, išeigai skirtų apdarų: pristatyti karakulio kailiniai, atlasiniai smokingo stilistikos kostiumai, juodos odos suknia, kurios agresyvų diržų motyvą švelnina klosčių sijonėlis. Paskutinieji antrosios kolekcijos dalies ansambliai – suknelės ir švarkelio didžiule gotiška apykakle derinys bei daugybe smulkių sagučių iki kaklo užsagstytas jojiko švarkelis – duoklė Mados namų gotiškosios romantikos stilistikai.
Keliose vakarinėse sukniose, kuriomis baigiama kolekcija, sukoncentruoti raktiniai kolekcijos puošybos elementai: jose dar daugiau ir dar kruopštesnės aukso puošybos, smulkesnės klostės, kailį keičia plunksnos, o vidutinį ilgį – žemę šluojantys suknelių skvernai. Išskirti galima dvi sukneles – kinų rašto aukso motyvais puoštą rausvają (vėlgi, ji, tiesiog šioje kolekcijoje – pernelyg rausva ) ir paskutiniąją - mėlynų raukinių jūros ir tiulio derinį, primenantį vidurnakčio alsavimo prisigėrusį tamsiųjų rožių sodą.
Įkvėpimas
JAV Pilietinio karo konceptu tapęs Drummer Boy
D. Britanijos Karališkoji kariuomenė praeityje ir dabar
Carinės Rusijos paveldas
JAV navy stilistika
Hanso Christiano Anderseno Alavinis Kareivėlis
Daugelio vaikystėje matytas animacinis filmas – puikiosios rusų animacijos pavyzdys, kuriame ekranizuojama viena graudžiausių H. Ch. Anderseno pasakų Alavinis Kareivėlis. Nors, tiesa sakant, dauguma šio autoriaus pasakų tokios – tai vienas keleto puikiųjų pasakorių, trynusių naivųjį „Ir nuo tol jie gyveno ilgai ir laimingai.“ šabloną. Ir, žinoma, tai tik subjektyvi nostalgiška nuomonė, kad n-toji geltonkasė princesė ir trys bevardžiai broliai (tiesa, vienas iš jų dažniausiai Jonas) po keletos tokių pasakų nebedaro įspūžio net šešiamečiam skaitovui, o štai Undinėlės, Mergaitės su degtukais, Princesės ant žirnio, Coliukės, Bjauriojo ančiuko, Sniego Karalienės (ir daugelis kitų) istorijų nesupainiosi su niekuo, sužinosi, kad gyvenime yra svarbesnių tikslų, nei vaikytis gražiausią princesę, kad grožis gali būti ir tamsus, neretai – tiesiog gyvenimiškas. Svarbiausia, tokios pasakos slapta Magijos kalba padeda pažinti kasdienybės tiesas: juk Magija – ne paslaptingų būtybių burtai – tai Pasaulį pažįstančio Žmogaus Menas.
Cтойкий оловянный солдатик, 1976
Photos via TFS.
Palik komentarą