Inspiration / Pirelli Calendar 2011

 

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011001FrejaBeha

 Pirelli kalendorius – žymaus padangų gamintojo padėka savo išskirtiniams klientams (jis neparduodamas, o išrinktiesiems išsiunčiamas asmeniškai). Nors, rodos, padangų verslas neturi nieko bendra su Mada, stiliumi ar estetika, vistik Pirelli kalendorius, laikytinas puikiu išskirtinumo ir prabangos rinkodaros strategijų pavyzdžiu, jau keturi dešimtmečiai – vienas laukiamiausių šio tipo leidinių, plačiai aptariamas mados bendruomenėje, jo kūrime dalyvauja žymiausi mados fotografai bei populiariausi modeliai.

   Šįmet pristatytas jau 38-asis Pirelli kalendorius. Šioje puikiai apgalvotoje VR kampanijoje be paties produkto egzistuoja ir dar keli su juo siejami ritualai, vienas jų, jau minėta išskirtinė distribucija, kitas - kasmetis pristatymas (vadinamas The Call), vykstantis vis kitame pasaulio mieste. Šįmet kalendorius pristatytas Maskvoje, pristatyme dalyvavo jo autorius – Karlas Lagerfeldas, Pirelli įmonės atstovai ir pozavę modeliai.

Russia Pirelli Calendar

RUSSIA/

 

    Dar vienas kalendoriaus išskirtinumo elementas – kasmetė tema, kurią įgyvendina žymus Mados fotografas. 2008 tai -  Patrick Demarchelier Kinijos tema, 2009 – Peter Beard fotosesija Botsvanoje, pernai – Terry Richardson enfant terrible erotika. 2011 kalendoriaus autoriumi pakviestas Karlas Lagerfeldas tema pasirinko vieną savo didžiausių aistrų - graikų bei romėnų mitologiją: mitus, pasakas, jų herojus, dievų panteono narius, kurių istorijomis aiškinama žmogiškoji prigimtis. Mitologija pavadintame kalendoriuje dizaineris/fotografas pateikė 36 fotografijas su 24 skirtingais įvaizdžiais, kuriuose populiariausi ir dizainerio mėgiamiausi (<wave> #hyeisthatyoubaptiste :) ) modeliai įkūnijo jo savitą tūkstantmečius skaičiuojančios mitologijos refleksiją.

   Moda avant Fashion Jums pateikia visus Pirelli 2011 kalendoriaus vaizdus ir Ariadnės siūlą – papildomus paaiškinimus, padedančius susigaudyti painiame antikos dievų Panteone bei keletą žymių mitų ir legendų, dažniausiai vizualizuojamų bei referuojamų šiuolaikinėje kultūroje.

Pirelli Calendar 2011

Fotografas: Karl Lagerfeld

 

Julianne Moore / Hera

  Santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė, Dzeuso – pasaulio valdovo žmona – tikras moteriškumo įsikūnijimas, tačiau ji yra pavydi ir kerštinga.

pirelli2011calendar5

pirelli2011calendar8

 

Brad Kroenig / Dzeusas

   Vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievų, dominuojantis graikų panteone. Daugybės graikų mitologijos dievų ir didvyrių tėvas.

 

pirelli2011calendar9

 

Daria Werbory / Pentesilėja

    Amazonių karalienė, viena žymiausių amazonių, žuvusi Trojos kare.

 KarlLagerfeldCalendarPirelli2011005

 

Heidi Mount / Aurora

     Romėnų aušros deivė.

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011029HeidiMoun

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011030HeidiMoun

 

Freja Beha Erichsen / Apolonas

   Saulės šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats įžymus muzikantas. Žinomas kaip dievas pranašautojas ir gydytojas, vaizduojamas su lanku ir strėlėmis (auksinės strėlės simbolizuoja saulės spindulius, jis dar vadinamas auksalankiu).

 

pirelli2011calendar11

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011009FrejaBeha

 

Abbey Lee Kershaw / Nimfa Echo

    Graikų mitologijoje Echo (oreadė) kalnų nimfa, įsimylėjusi savo balsą. Jos vardo kilmė susijusi su mitine aido etimologija: Dzeusui patiko būti tarp gražių nimfų, todėl jis jas dažnai lankydavo žemėje. Galiausiai jo žmonai, Herai, pasidarė įtartini jo dažni apsilankymai žemėje ir ji ketino pagauti Dzeusą su nimfomis. Echo norėjo apsaugoti savo drauges nimfas, todėl ji užkalbino Herą (kurios aistra buvo kalbėjimas). Taip ji norėjo suteikti laiko Dzeusui ir nimfoms pasišalinti. Bet Hera suprato Echo pokalbio tikslą, todėl nubaudė ją. Nuo tada Echo galėjo kalbėti tik atkartodama kieno nors kito ištartų sakinių paskutinius žodžius.

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011010AbbeyLeeK

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011011AbbeyLeeK

 

 
Magdalena Frackowiak / Atėnė

         Senovės graikų išminties, strategijos ir karo deivė. Vėliau meno, amatų, mokslo globėja.

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011012Magdalena

 

 
Erin Wasson, Bianca Balti, Lakshmi Menon / Trys Bakchantės

   Senovės graikų mitologijoje – vyno ir linksmybių dievo Dioniso (Bakcho) gerbėjos, lydėdavusios jį kelionėse. Tai buvusios miškų ir kalnų nimfos, antikos mene dažniausiai vaizduojamos pusnuogės, apipintos vynuogienojais, su fleitomis ir būgneliais rankose. Erotiniai šokiai, muzika ir vynas padėdavę joms pasiekti ekstazę. Jos stengėsi įtraukti aplinkinius į dievo Bacho garbei rengiamas šventes – orgijas visus sutiktuosius. Vėliau šiuo vardu imta vadinti moteris, nesuvaldančias savo aistrų, o orijoms prilygstančios linksmybes – bakchanalijomis.

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011013ErinWasso

 

Bianca Balti / Bakchantė

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011014BiancaBal

 

 
Garrett Neff, Isabeli Fontana, Bianca Balti / Bakchas ir dvi Bakchantės

    Romėnų dievas, graikų mitologijoje žinomas kaip Dionisas. Vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas. Jis siejamas su laisvumu, vyno sukeliamia teigiamia socialine įtaka. Taip pat jis vaizduojamas kaip civilizacijos sergėtojas, įstatymų leidėjas, taikos mylėtojas, žemės ūkio ir teatro globėjas. Dionisas – kuriamųjų gamtos jėgų dievas. Jo įsikūnijimu buvo laikomi augalai – medžiai, vynuogienojai – arba gyvuliai – jautis, žirgas, ožys. 

    Literatūroje, meno filosofijoje Dionisas (Bakchas) priešinamas Apolonui, skiriant dionisiškąjį bei apoloniškąjį pradus. Štai Nietzsche Tragedijos gimime iš muzikos dvasios dėsto, kad Apolono pradas – nuostabi reginių vizija, poetinių kilčių paslaptis – tai nušvitimo, poetinis pradas. Jis žvelgia pro buities audinį, dalykuose įžvelgdamas kitą, dvasinę tikrovę, pranašaudamas apie dalykų esmę: „Apolono akis visada saulėta: net kai jis pyksta ir svaido nepatenkintus žvilgsnius, jame įžvelgiame puikų regėjimą„. Dioniso religija – abejojimas apmąstymais. Žmogus patiria džiugesį ir užsimiršimo palaimą, jaučiasi palikęs ribotą ir varžantį pasaulį. Į gabalus sudraskoma majos uždanga ir „tik jos draikalai tebesiplaiksto priešais paslaptingą Pirmapradę vienybę„. Išskaidomi bet kokie buities sąlygotumai, nuplėšiamos visos kaukės, slepiančios dalykų esmę, žmogus vėl susijungia su gamta: „Dabar vergas – laisvas žmogus, dabar nugriautos visos nepajudinamos ir priešiškos sienos, iškeltos tarp žmonių reikmės, savivalės ir iššaukiančios mados’„. Dioniso ekstazėje „kaip kad žvėrys dabar įgavo kalbos dovaną, o žemė teka pienu ir medumi, taip ir žmoguje skamba kažkas antgamtiška; jis jaučiasi dievu, jis pats eina išdidus ir pakylėtas. Žmogus daugiau ne menininkas, jis pats tapo meno kūriniu; visos gamtos meninė galia atsiskleidžia čia, svaigumo virpuly, aukščiausiam, palaimingam save patenkinančiam Pirmapradžiam susijungime. Geriausias molis, brangiausias marmuras – žmogus – čia lipdomas ir iškertamas“ . Aukščiausią šių pradų sintezės formą Nietzsche įžvelgė tragedijoje, o iš visų meno rūšių labiausiai aukštino muziką (kaip, beje, ir ne vienas kitų didžių filosofų, rašytojų).

 

pirelliacalendarpicture2011

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011015GarrettNe

 

Elisa Sednaoui / Flora

   Romėnų mitologijoje Flora – javų, gėlių ir pavasario deivė. Ji Vėjo dievo Favonijaus žmona, buvusi viena iš keleto romėnų derlingumo deivių, didžiausią galią įgaudavusi pavasarį.

 

pirelli2011calendar4

 

Abbey Lee Kershaw, Freja Beha Erichsen / Kastoras ir Poluksas

   Dzeuso sūnūs.  

 KarlLagerfeldCalendarPirelli2011027AbbeyLeeK

 

Elisa Sednaoui, Baptiste Giabiconi / Echo Nimfa ir Narcizas

 Graikų legenda pasakoja apie nelaimingą jaunuolį, vardu Narcizas. Upių dievo Kefiso ir gražuolės nimfos sūnus, nesunkiai savo grožiu ir žavesiu pakerėdavo moterų širdis.  Jaunuolio širdis neatsakydavo nei vienai jį pamilusiai moteriai. Dėl to kalta jį nubausti ir paauklėti norjusi Nemesida kuri prakeikė Narcizą ir užbūrė kentėti dėl savo grožio bei vesti iš proto aplinkinius. Labai greitai jos kerai ėmė pildytis:  Nimfa Echo, pakerėta jo grožio, kentėjo nuo nelaimingos meilės ir galiausiai numirė, palikdama tik savo balsą (aidą). Galiausiai, vieną gražų saulėtą rytą jaunuolis pasilenkė virš upės vandens, norėdamas atsigerti, ir, išvydęs savo atvaizdą, neteko žado. Narcizas buvo sužavėtas savo grožiu, beprotiškai įsimylėjęs save. Jis nieko nevalgė, negėrė, kol taip (iš eilės sau) ir numirė. Toje vietoje, kur Narcizo siela paliko jo kūną, išaugo nuostabaus grožio gėlė su žemyn palinkusiu žiedu, o Piktosios nimfos – Furijos ėmė puošti gėlės žiedais savo plaukus. Iki šiol žinomas narciziškos asmenybės apibrėžimas, o pernelyg savimi besižavintis, abejingas aplinkiniams žmogus vadinamas Narcizu.

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011018ElisaSedn

 

Iris Strubegger / Atėnė

         Senovės graikų išminties, strategijos ir karo deivė. Vėliau meno, amatų, mokslo globėja.

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011020IrisStrub

 pirelli2011calendar6

 

Jack Davies / Achilas

    Legendinis graikų didvyris, Trojos karo dalyvis. Žymiausias ir pagrindinis Homero Iliados veikėjas.

pirelli2011calendar12

 

Magdalena Frackowiak / Hestija

    Graikų mitologijoje – šeimos židinio deivė. Skaisčioji Hestija taip pat yra širdies deivė, kuriai pirmiausia pasiūlydavo aukas per kiekvieną aukojimą namuose, ji neturėjo viešo kulto. Jos altoriai yra kiekvienos šeimos širdis. Hestijos vardas (gr.) reiškia: „namai ir širdis“ (t. y. namai ir jų gyventojai). Taip pat Hestija simbolizuoja sąjungą tarp kolonijinių ir metropolinių miestų.

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011022Magdalena

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011023Magdalena

 

Erin Wasson / Ajaksas

   Ajaksas Didysis – Salamino salos karaliaus Telamono ir Peribojos sūnus, salaminiečių kariuomenės prie Trojos vadas. Homero Iliadoje Ajaksas galingiausias po Achilo achajų (graikų) herojus.

 pirelli2011calendar3

 

Natasha Poly / Melpomenė

   Graikų mitologijoje Melpomenė – tragedijos mūza, nors ir pasižymėjusi linksmomis dainomis. Melpomenė vaizduojama dėvinti tragiška kaukę ir koturną, apavas tradiciškai dėvimus tragiškų aktorių. Dažnai ji vienoje rankoje laiko peilį ar lazdą (Heraklio), o kitoje tragišką kaukę, ant galvos dėvi karūną iš kipariso.

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011025NatashaPo

 

Jeneil Williams / Hadas

    Graikų mitologijoje – požemio pasaulio karalystė, mirusiųjų buveinė, ir dievas, požemio pasaulio valdovas.

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011026JeneilWil

 

Freja Beha Erichsen, Abbey Lee Kershaw / Orfėjas ir Euridikė

   Minėtas Hadas (pasižymėjęs nuožmumu), parodė gailestingumą tik kartą. Orfėjas dėl savo muzikos buvo toks liūdnas, kad Hadas leido jam prikelti jo žmoną Euridikę, su vieną sąlyga, kad einant į gyvųjų pasaulį Euridikė eis už jo ir jis kelionės metu nebandys į ją pažiūrėti kol jie pasieks paviršių. Orfėjas sutiko, bet nesusilaikė ir žvilgtelėjo atgal, taip prarasdamas Euridikędarkart, jie susitiko tik po jo mirties.

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011017AbbeyLeeK

 

Anja Rubik / Terpsichorė

     Terpsichorė (gr. šokio džiaugsmas) – šokio mūza. Ji valdė šokio ir chorinio dainavimo meną. Vaizduojama dažniausiai sėdinti, su lyra ir plektru.

 pirelli2011calendar13

 

Heidi Mount / Amfitritė

     Graikų mitologijoje – nimfa, jūros deivė, tapusi Poseidono žmona. Poezijoje jos vardas dažnai naudojamas kaip jūros sinonimas.

 

pirelli2011calendar10

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011006HeidiMoun

 

Baptiste Giabiconi / Apolonas

    Saulės šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats geras muzikantas. Taip pat žinomas kaip dievas pranašautojas ir gydytojas. Vaizduojamas su lanku ir strėlėmis (auksinės strėlės simbolizuoja saulės spindulius, iš čia kyla jo pravardė auksalankis).

 

pirelli2011calendar7

pirelli2011calendar2

 

Lara Stone / Afroditė

   Graikų mitologijoje – meilės ir grožio deivė. Jos tipiškiausi atributai – obuolys, balandis, rožė, myra, kiškis, mėnulis, delfinas. Jau nuo IV a. pr. Kr. Afroditė yra dažnai vaizduojama mene (dažniausiai nuoga), vienas žymiausių šios dievybės atvaizdų, statula – Milo Venera. Beje, Afroditės vardu pavadintos medžiagos bei priemonės, skatinančios lytinį aktyvumą – afrodiziakai.

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011033LaraStone

 

Lara Stone, Sébastien Jondeau / Afroditė ir Marsas

   Graikų mitologijoje Arėjas – karo dievas. Jis yra Dzeuso ir Heros sūnus. Pasak kai kurių legendų – Afroditės vyras. Jo atitikmuo romėnų mitologijoje – Marsas.

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011034LaraStone

 

Daria Werbowy / Artemidė

   Graikų mitologijoje – medžioklės deivė. Artemidė buvo skaistaus mėnulio, medžioklės, laukinių gyvūnų, gydymo, laukinės gamtos, skaistumo ir vaisingumo  deivė, kadangi, pasak legendos, ji padėjo savo motinai pagimdyti Apoloną. Kaip vaisingumo ir vaikų gimimo deivė ji buvo garbinama daugiausia miestuose.

 pirelli2011calendar1

 

Anja Rubik  /  Hermis

    Graikų mitologijoje – Olimpo dievas, Dzeuso ir Atlanto dukters Majos sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau buvo laikomas Olimpo dievų pasiuntiniu, sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir pirklių, taip pat vagių globėju.

 

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011028AnjaRubik

KarlLagerfeldCalendarPirelli2011037AnjaRubik

 

 

 

 Photos via Fashionising.

Komentarai

Kamile
2010 Gruodžio 12 d.

Super. Saunu, kad skyrei laiko ir pastangu pateikti teisingus apasymus. Kaip manai, kodel staiga vienoje nuotraukoje atsiranda Marsas, romenu dievas, kai visas veiksmas sukasi apie graiku mitologinius personazus?

modavantfashion
2010 Gruodžio 13 d.

Ačiū už atidų skaitymą :) .
Daugelyje šiuolaikinių šaltinių populiaresni vėlesnieji, romėniški, dievų vardai. Ir Marsas (rom.) šiais laikais išties geriau žinomas už graikiškąjį atitikmenį Arėją. Štai įdomiau, kodėl greta jo atsidūrė graikiškoji deivė Afroditė, o ne visur su Marsu „poruojama“ Venera, būtent ji tapyta ir daugelyje Renesanso dailės šedevrų… Taigi, tiesiog šioks toks idėjos autoriaus netikslumas, o gal ir specialus sumanymas, tiesiog norint pažaisti mitologija ir suporuoti mėgstamus dievus :) .

Palik komentarą