Inspiration / Pirelli Calendar 2011

Pirelli kalendorius – žymaus padangų gamintojo padėka savo išskirtiniams klientams (jis neparduodamas, o išrinktiesiems išsiunčiamas asmeniškai). Nors, rodos, padangų verslas neturi nieko bendra su Mada, stiliumi ar estetika, vistik Pirelli kalendorius, laikytinas puikiu išskirtinumo ir prabangos rinkodaros strategijų pavyzdžiu, jau keturi dešimtmečiai – vienas laukiamiausių šio tipo leidinių, plačiai aptariamas mados bendruomenėje, jo kūrime dalyvauja žymiausi mados fotografai bei populiariausi modeliai.
Šįmet pristatytas jau 38-asis Pirelli kalendorius. Šioje puikiai apgalvotoje VR kampanijoje be paties produkto egzistuoja ir dar keli su juo siejami ritualai, vienas jų, jau minėta išskirtinė distribucija, kitas - kasmetis pristatymas (vadinamas The Call), vykstantis vis kitame pasaulio mieste. Šįmet kalendorius pristatytas Maskvoje, pristatyme dalyvavo jo autorius – Karlas Lagerfeldas, Pirelli įmonės atstovai ir pozavę modeliai.


Dar vienas kalendoriaus išskirtinumo elementas – kasmetė tema, kurią įgyvendina žymus Mados fotografas. 2008 tai - Patrick Demarchelier Kinijos tema, 2009 – Peter Beard fotosesija Botsvanoje, pernai – Terry Richardson enfant terrible erotika. 2011 kalendoriaus autoriumi pakviestas Karlas Lagerfeldas tema pasirinko vieną savo didžiausių aistrų - graikų bei romėnų mitologiją: mitus, pasakas, jų herojus, dievų panteono narius, kurių istorijomis aiškinama žmogiškoji prigimtis. Mitologija pavadintame kalendoriuje dizaineris/fotografas pateikė 36 fotografijas su 24 skirtingais įvaizdžiais, kuriuose populiariausi ir dizainerio mėgiamiausi (<wave> #hyeisthatyoubaptiste
) modeliai įkūnijo jo savitą tūkstantmečius skaičiuojančios mitologijos refleksiją.
Moda avant Fashion Jums pateikia visus Pirelli 2011 kalendoriaus vaizdus ir Ariadnės siūlą – papildomus paaiškinimus, padedančius susigaudyti painiame antikos dievų Panteone bei keletą žymių mitų ir legendų, dažniausiai vizualizuojamų bei referuojamų šiuolaikinėje kultūroje.
Pirelli Calendar 2011
Fotografas: Karl Lagerfeld
Julianne Moore / Hera
Santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė, Dzeuso – pasaulio valdovo žmona – tikras moteriškumo įsikūnijimas, tačiau ji yra pavydi ir kerštinga.


Brad Kroenig / Dzeusas
Vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievų, dominuojantis graikų panteone. Daugybės graikų mitologijos dievų ir didvyrių tėvas.

Daria Werbory / Pentesilėja
Amazonių karalienė, viena žymiausių amazonių, žuvusi Trojos kare.

Heidi Mount / Aurora
Romėnų aušros deivė.


Freja Beha Erichsen / Apolonas
Saulės šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats įžymus muzikantas. Žinomas kaip dievas pranašautojas ir gydytojas, vaizduojamas su lanku ir strėlėmis (auksinės strėlės simbolizuoja saulės spindulius, jis dar vadinamas auksalankiu).


Abbey Lee Kershaw / Nimfa Echo
Graikų mitologijoje Echo (oreadė) kalnų nimfa, įsimylėjusi savo balsą. Jos vardo kilmė susijusi su mitine aido etimologija: Dzeusui patiko būti tarp gražių nimfų, todėl jis jas dažnai lankydavo žemėje. Galiausiai jo žmonai, Herai, pasidarė įtartini jo dažni apsilankymai žemėje ir ji ketino pagauti Dzeusą su nimfomis. Echo norėjo apsaugoti savo drauges nimfas, todėl ji užkalbino Herą (kurios aistra buvo kalbėjimas). Taip ji norėjo suteikti laiko Dzeusui ir nimfoms pasišalinti. Bet Hera suprato Echo pokalbio tikslą, todėl nubaudė ją. Nuo tada Echo galėjo kalbėti tik atkartodama kieno nors kito ištartų sakinių paskutinius žodžius.


Magdalena Frackowiak / Atėnė
Senovės graikų išminties, strategijos ir karo deivė. Vėliau meno, amatų, mokslo globėja.

Erin Wasson, Bianca Balti, Lakshmi Menon / Trys Bakchantės
Senovės graikų mitologijoje – vyno ir linksmybių dievo Dioniso (Bakcho) gerbėjos, lydėdavusios jį kelionėse. Tai buvusios miškų ir kalnų nimfos, antikos mene dažniausiai vaizduojamos pusnuogės, apipintos vynuogienojais, su fleitomis ir būgneliais rankose. Erotiniai šokiai, muzika ir vynas padėdavę joms pasiekti ekstazę. Jos stengėsi įtraukti aplinkinius į dievo Bacho garbei rengiamas šventes – orgijas visus sutiktuosius. Vėliau šiuo vardu imta vadinti moteris, nesuvaldančias savo aistrų, o orijoms prilygstančios linksmybes – bakchanalijomis.

Bianca Balti / Bakchantė

Garrett Neff, Isabeli Fontana, Bianca Balti / Bakchas ir dvi Bakchantės
Romėnų dievas, graikų mitologijoje žinomas kaip Dionisas. Vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas. Jis siejamas su laisvumu, vyno sukeliamia teigiamia socialine įtaka. Taip pat jis vaizduojamas kaip civilizacijos sergėtojas, įstatymų leidėjas, taikos mylėtojas, žemės ūkio ir teatro globėjas. Dionisas – kuriamųjų gamtos jėgų dievas. Jo įsikūnijimu buvo laikomi augalai – medžiai, vynuogienojai – arba gyvuliai – jautis, žirgas, ožys.
Literatūroje, meno filosofijoje Dionisas (Bakchas) priešinamas Apolonui, skiriant dionisiškąjį bei apoloniškąjį pradus. Štai Nietzsche Tragedijos gimime iš muzikos dvasios dėsto, kad Apolono pradas – nuostabi reginių vizija, poetinių kilčių paslaptis – tai nušvitimo, poetinis pradas. Jis žvelgia pro buities audinį, dalykuose įžvelgdamas kitą, dvasinę tikrovę, pranašaudamas apie dalykų esmę: „Apolono akis visada saulėta: net kai jis pyksta ir svaido nepatenkintus žvilgsnius, jame įžvelgiame puikų regėjimą„. Dioniso religija – abejojimas apmąstymais. Žmogus patiria džiugesį ir užsimiršimo palaimą, jaučiasi palikęs ribotą ir varžantį pasaulį. Į gabalus sudraskoma majos uždanga ir „tik jos draikalai tebesiplaiksto priešais paslaptingą Pirmapradę vienybę„. Išskaidomi bet kokie buities sąlygotumai, nuplėšiamos visos kaukės, slepiančios dalykų esmę, žmogus vėl susijungia su gamta: „Dabar vergas – laisvas žmogus, dabar nugriautos visos nepajudinamos ir priešiškos sienos, iškeltos tarp žmonių reikmės, savivalės ir iššaukiančios mados’„. Dioniso ekstazėje „kaip kad žvėrys dabar įgavo kalbos dovaną, o žemė teka pienu ir medumi, taip ir žmoguje skamba kažkas antgamtiška; jis jaučiasi dievu, jis pats eina išdidus ir pakylėtas. Žmogus daugiau ne menininkas, jis pats tapo meno kūriniu; visos gamtos meninė galia atsiskleidžia čia, svaigumo virpuly, aukščiausiam, palaimingam save patenkinančiam Pirmapradžiam susijungime. Geriausias molis, brangiausias marmuras – žmogus – čia lipdomas ir iškertamas“ . Aukščiausią šių pradų sintezės formą Nietzsche įžvelgė tragedijoje, o iš visų meno rūšių labiausiai aukštino muziką (kaip, beje, ir ne vienas kitų didžių filosofų, rašytojų).


Elisa Sednaoui / Flora
Romėnų mitologijoje Flora – javų, gėlių ir pavasario deivė. Ji Vėjo dievo Favonijaus žmona, buvusi viena iš keleto romėnų derlingumo deivių, didžiausią galią įgaudavusi pavasarį.

Abbey Lee Kershaw, Freja Beha Erichsen / Kastoras ir Poluksas
Dzeuso sūnūs.

Elisa Sednaoui, Baptiste Giabiconi / Echo Nimfa ir Narcizas
Graikų legenda pasakoja apie nelaimingą jaunuolį, vardu Narcizas. Upių dievo Kefiso ir gražuolės nimfos sūnus, nesunkiai savo grožiu ir žavesiu pakerėdavo moterų širdis. Jaunuolio širdis neatsakydavo nei vienai jį pamilusiai moteriai. Dėl to kalta jį nubausti ir paauklėti norjusi Nemesida kuri prakeikė Narcizą ir užbūrė kentėti dėl savo grožio bei vesti iš proto aplinkinius. Labai greitai jos kerai ėmė pildytis: Nimfa Echo, pakerėta jo grožio, kentėjo nuo nelaimingos meilės ir galiausiai numirė, palikdama tik savo balsą (aidą). Galiausiai, vieną gražų saulėtą rytą jaunuolis pasilenkė virš upės vandens, norėdamas atsigerti, ir, išvydęs savo atvaizdą, neteko žado. Narcizas buvo sužavėtas savo grožiu, beprotiškai įsimylėjęs save. Jis nieko nevalgė, negėrė, kol taip (iš eilės sau) ir numirė. Toje vietoje, kur Narcizo siela paliko jo kūną, išaugo nuostabaus grožio gėlė su žemyn palinkusiu žiedu, o Piktosios nimfos – Furijos ėmė puošti gėlės žiedais savo plaukus. Iki šiol žinomas narciziškos asmenybės apibrėžimas, o pernelyg savimi besižavintis, abejingas aplinkiniams žmogus vadinamas Narcizu.

Iris Strubegger / Atėnė
Senovės graikų išminties, strategijos ir karo deivė. Vėliau meno, amatų, mokslo globėja.


Jack Davies / Achilas
Legendinis graikų didvyris, Trojos karo dalyvis. Žymiausias ir pagrindinis Homero Iliados veikėjas.

Magdalena Frackowiak / Hestija
Graikų mitologijoje – šeimos židinio deivė. Skaisčioji Hestija taip pat yra širdies deivė, kuriai pirmiausia pasiūlydavo aukas per kiekvieną aukojimą namuose, ji neturėjo viešo kulto. Jos altoriai yra kiekvienos šeimos širdis. Hestijos vardas (gr.) reiškia: „namai ir širdis“ (t. y. namai ir jų gyventojai). Taip pat Hestija simbolizuoja sąjungą tarp kolonijinių ir metropolinių miestų.


Erin Wasson / Ajaksas
Ajaksas Didysis – Salamino salos karaliaus Telamono ir Peribojos sūnus, salaminiečių kariuomenės prie Trojos vadas. Homero Iliadoje Ajaksas galingiausias po Achilo achajų (graikų) herojus.

Natasha Poly / Melpomenė
Graikų mitologijoje Melpomenė – tragedijos mūza, nors ir pasižymėjusi linksmomis dainomis. Melpomenė vaizduojama dėvinti tragiška kaukę ir koturną, apavas tradiciškai dėvimus tragiškų aktorių. Dažnai ji vienoje rankoje laiko peilį ar lazdą (Heraklio), o kitoje tragišką kaukę, ant galvos dėvi karūną iš kipariso.

Jeneil Williams / Hadas
Graikų mitologijoje – požemio pasaulio karalystė, mirusiųjų buveinė, ir dievas, požemio pasaulio valdovas.

Freja Beha Erichsen, Abbey Lee Kershaw / Orfėjas ir Euridikė
Minėtas Hadas (pasižymėjęs nuožmumu), parodė gailestingumą tik kartą. Orfėjas dėl savo muzikos buvo toks liūdnas, kad Hadas leido jam prikelti jo žmoną Euridikę, su vieną sąlyga, kad einant į gyvųjų pasaulį Euridikė eis už jo ir jis kelionės metu nebandys į ją pažiūrėti kol jie pasieks paviršių. Orfėjas sutiko, bet nesusilaikė ir žvilgtelėjo atgal, taip prarasdamas Euridikędarkart, jie susitiko tik po jo mirties.

Anja Rubik / Terpsichorė
Terpsichorė (gr. šokio džiaugsmas) – šokio mūza. Ji valdė šokio ir chorinio dainavimo meną. Vaizduojama dažniausiai sėdinti, su lyra ir plektru.

Heidi Mount / Amfitritė
Graikų mitologijoje – nimfa, jūros deivė, tapusi Poseidono žmona. Poezijoje jos vardas dažnai naudojamas kaip jūros sinonimas.


Baptiste Giabiconi / Apolonas
Saulės šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats geras muzikantas. Taip pat žinomas kaip dievas pranašautojas ir gydytojas. Vaizduojamas su lanku ir strėlėmis (auksinės strėlės simbolizuoja saulės spindulius, iš čia kyla jo pravardė auksalankis).


Lara Stone / Afroditė
Graikų mitologijoje – meilės ir grožio deivė. Jos tipiškiausi atributai – obuolys, balandis, rožė, myra, kiškis, mėnulis, delfinas. Jau nuo IV a. pr. Kr. Afroditė yra dažnai vaizduojama mene (dažniausiai nuoga), vienas žymiausių šios dievybės atvaizdų, statula – Milo Venera. Beje, Afroditės vardu pavadintos medžiagos bei priemonės, skatinančios lytinį aktyvumą – afrodiziakai.

Lara Stone, Sébastien Jondeau / Afroditė ir Marsas
Graikų mitologijoje Arėjas – karo dievas. Jis yra Dzeuso ir Heros sūnus. Pasak kai kurių legendų – Afroditės vyras. Jo atitikmuo romėnų mitologijoje – Marsas.

Daria Werbowy / Artemidė
Graikų mitologijoje – medžioklės deivė. Artemidė buvo skaistaus mėnulio, medžioklės, laukinių gyvūnų, gydymo, laukinės gamtos, skaistumo ir vaisingumo deivė, kadangi, pasak legendos, ji padėjo savo motinai pagimdyti Apoloną. Kaip vaisingumo ir vaikų gimimo deivė ji buvo garbinama daugiausia miestuose.

Anja Rubik / Hermis
Graikų mitologijoje – Olimpo dievas, Dzeuso ir Atlanto dukters Majos sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau buvo laikomas Olimpo dievų pasiuntiniu, sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir pirklių, taip pat vagių globėju.


Photos via Fashionising.


Palik komentarą