Mados Savaičių Apžvalga / John Galliano Paryžiuje I: John Galliano S/S 2011

 

 

 

 

  

John Galliano

 

Pristatymas 

   John Galliano kolekcijos pristatymas – kaip visuomet įspūdingas ir teatrališkas, jam pasirinkta erdvė, didysis Opéra Comique teatras, puikus pasirinkimas ant scenos vykusiam veiksmui – į pristatymą susirinkę svečiai išvydo tikrą spektaklį. Kiekvienas podiumu žengęs modelis (dizaineris pakvietė daugelį garsiausių praeities ir dabarties veidų, modelių, kuriuos vadina savo mūzomis) puikiai įsikūnijo į charakterį – koketišką, laisvamanę, stiprią ir savarankišką, bohemišką ir erotišką moterį. Išvydus bene pirmąjį 2011 pavasario/vasaros kolekcijų pristatymą, kuriame taip autentiškai ir stipriai įgyvendinama dizainerio mūzos vizija, galima drąsiai spėti, jog tai – Johno Galliano šou.

 1 dalis:

2 dalis:

  

   Ši ekstravagantiškoji ir evokatyvi mūza, įkvėpusi ne mažiau ekscentrišką kolekciją – praeito amžiaus eskapizmo dvasios simbolis, paties dizainerio pavadinta fantomu, Boni, kuriai nereikia Klaido – garsi 1920-ųjų Paryžiaus koketė Maria Lani. Paslaptinga emigrantė iš rytų Europos (spėjama, Lenkijos) per trumpą laiką sugebėjo pavergti Paryžiaus bohemos ir meno grietinėlės širdis bei suvilioti, kalbama, net 50 didžių to meto menininkų. Aktore prisistatinėjusi moteris labiausiai išsiskiria, veikiausiai, tuo, kad laužo tradicinį silpnos, atsidavusios ir paskui mylimąjį į pasaulio kraštą keliauti pasiryžusios (tiesa, ji išvyko į Ameriką, bet viena , tačiau apie viską – iš eilės) menininko mūzos stereotipą. Maria Lani sugebėjo ne tik suvilioti nemaža didžių asmenybių (tarp jų – Matisse, Léger, di Chirico, Chagall, Mogdiliani, Soutine), bet ir juos apmauti: garsiausius to meto dailininkus ji įkalbėjo nutapyti jos portretus (šie, žinoma, noriai sutiko), kurie, neva bus panaudoti jos siaubo filme, pasakojančiame, kaip tapybos darbai atgyja realiame gyvenime. Paveikslų Maria Lai surinko išties nemažai – 50. Visi darbai 1930 lapkritį demonstruoti  ekspozicijoje, o išleisto parodos katalogo įžangoje pats Jean Cocteau adoravo Marią, kaip mūzą, šiais žodžiais:   kaskart pažvelgus į Marią, ji keičiasi … kokią stiprią hipnotinę galią turi ši moteris! Ši paroda – vienintelis kartas, kai visa portretų kolekcija demonstruota vienoje ervėje, o katalogas – vienintelis įrodymas apie jų egzistavimą, mat užhipnotizavusi Paryžiaus meno elitą, Maria Lani (kaip paaiškėjo vėliau, išties ne lenkė aktorė, o stenografistė iš Čekijos) be įspėjimo, dalį drobių pardavusi, dalį pasiėmusi su savimi, staiga išvyko už Atlanto – nei apie Marią, nei apie paslaptingąjį fiktivų filmą, savaime supratama, to meto Paryžiuje niekas nebeišgirdo nei žodžio. Per karą Maria dirbo lyg ir konsumatore viename Niujorko klubų, o pasibaigus karo metui vistik grįžo į Paryžių, kur 1954 m. mirė.

   Išties, vainikuoti Marios Lani įkvėptos kolekcijos pristatymą puikiai parinktas garso takelio finalas – D. Bowie dainos Man who sold the World piano versija, kurią, kalbant apie Marią galima parafrazuoti – she was a woman, who stole the world. Tačiau įspūdingą šou, neabejotinai, pavogė pats Johnas Galliano, nutilus muzikai ir užtemus šviesoms lyg iš po žemių išniręs ant veidrodinio podiumo aukso konfeti lietuje ir, veikiau, paslaptingai nei droviai, kelissyk dirstelėjęs į sužavėtą publiką pro aukštai pakeltą švarko atlapą. Sugrįžo 1998-ųjų Galliano!, – po pristatymo teigė kritikai, kurių entuziazmui norisi pritarti.

Kolekcija

   Išvydus eklektiškus kostiumus, ne vieno gerbėjo entuziazmas, veikiausiai, nuslopo. Tačiau kolekcija – toli gražu ne modernusis konceptualizmas, ją sudarė išties vilkėtini drabužiai, visas ekscentriškumas – tik jų deriniuose ir, žinoma, modelių makiaže bei šukuosenose. Johnas Galliano (ypač po skaudžios Mados pasaulio netekties) liko vienu iš nedaugelio dizainerių, gebančių stebinti, įtikinti ir atskleisti, kad drabužis – tik vienas veidrodinių visuomenės atspindžių ir Mados – kaip tikrojo Meno stichijos – dedamųjų. Tad galbūt vistik dera ne purkštauti, neva, ką jis sau mano, ignoruodamas akimirkos tendencijas, ar neretai iš bendro sezono kolekcijų konteksto iškrentačios kolekcijos – tai tik poza, demonstratyvus deklaravimas, kad jam nerūpi, ką mano kiti, bet, įvertinus unikalumą, netgi nesužavėtiems kolekcija, subtiliai padėkoti dizaineriui. Juk fast fashion sparčiai kopijuojant podiumo įvaizdžius, įspūdinga atmosfera ir skoningas spektaklis (ne komercinis šou) ir tebeskiria aukštąją madą nuo kasdienės H&M (Zara, Mango, etc.) kolekcijos.

   Pirmojoje kolekcijos dalyje demonstruoti pastelinių spalvų lietpalčių ir šilko sijonėlių deriniai: lietpalčiai siūti iš įvairiausių mežiagų – nuo odos (taip pat ir blizgios, margintos gyvatės odos raštu) iki perregimos organzos, dekoruotos nėriniais ir raukiniais. Raukiniais – bene pagrindine kolekcijos apdarų puošybos detale – gausiai puošti ir šilko minisijonėliai trumputės suknelės, šifono nėrinių palaidinės ir raukti sportinio stiliaus švarkeliai, prie kai kurių apdarų derinti griežtesnio kirpimo švarkeliai, ties liemeniu sujuosti diržais. Koketiškumo modeliams suteikė buduaro tradicijų nėriniai, milžiniški gėlių žiedai bei kaspinai ir dizainerio pastaruoju metu pamėgtas praeito amžiaus pradžios aukštuomenės aksesuaras – veliumai. Verta išskirti po juodu švarkeliu vilkėtą laisvo silueto baltų marškinių ir kelnių kostiumą (gerbėjų meiliai pavadintą pižama), neryškiai, tarsi kreidelėmis margintą drugelių raštu, itin priminusį legendinį Fridos Kahlo gipso korsetą.

   Tolesniuose kostiumuose justi nuo Europos bohemos geografiškai nutolusio Šanchajaus inspiracija (kritikai taikliai šią kolekcijos dalį pavadino Shangri-La – tai J. Hilton  novelėje Prarastas horizontas sukurta utopinė šalis (tari rytietiškasis Edeno sodų atitikmuo), fiktyvi oazė, kurioje nuolat viešpatauja grožis ir laimė; Shangri-La terminu dažnai apibūdinami ir Rytų egzotikos vaizdiniai). Šioje dalyje pasitelkta jau gerokai įvairesnė spalvų paletė: nuo ryškiaspalvės bubble gum rožinės, apelsino atspalvių, neoninės rausvos iki sodraus scarlet raudonumo, akvamarino mėlio, fuksijos ir griežtos juodos. Apdarai siūti iš perregimo šilko, tiulio, šifono nėrinių, gausiai sluoksniuoti, drapiruoti ir puošti raukiniais; eklektiškos suknelės bei sijonėliai derinti su įvairiopa viršutine kostiumo dalimi: perregimomis palaidinėmis, klasikiniais švarkeliais, šilkiniais kimono ir juodais lietpalčiais, kurių vienas, puoštas įspūdingais fuksijos atspalvio žiedais ir gausia raukinių jūra, užbaigiančia įstrižą apdaro siluetą.

   Vakaro apdarai – žaviausia ir ramiausia kolekcijos dalis, labiausiai atspindėjusi Marios Lani fantomiškąjį prototipą. Demonstruotos baltos plazdančios perregimos organzos – ne  angeliškos, veikiau, vaiduokliškos, mėnulio sidabru spindėjusios suknelės. Kuriant vakaro apdarus labiau atsigrįžtą į menamąjį laikmetį – suknelių siluetas primena Poilio Poiret kūrinius. Suknioms pasirinktas baltas peršviečiamas šilkas ir visiškai perregima organza, medžiagos gausiai puoštos žėrinčiais sidabro žvyneliais, dėstytais ornamentu bei dengusiais kone visą apdarą. Laisvo silueto apdarų kirpimas vistik pasižymėjo konstruktyviomis detalėmis: drapiravimu, įstrižomis bei horizontaliomis raukinių klostėmis, viename vakaro apdarų perėjusiomis į plunksnomis puošto šilko kaskadą, suteikusią suknelei išskirtinį kritimą. Labiausiai vakaro suknių kontekste išsiskyrė paskutinieji apdarai – nakties mėlynumo organzos suknia su klosčių kolonos korsetu bei subtiliais raukinių žiedlapiais ir iš juodų nėrinių bei balto ir juodo šilko sudurstyta suknia, aplikuota baltais ir raudonais drugeliais – gražinę kibirkštį it dūmas išnykusiam vaiduokliškajam Marios personažui.

 

 

Įkvėpimas

Maria Lani: Moteris su 1 fotografija ir 50 veidų

 

Detalės

   Kolekcijos avalynė – vienas žavesnių ir elegantiškesnių (kartu ir pakankamai žaismingų) ateinančio sezono kolekcijų batelių pavyzdžių: jei kolakcijos apdarai kai kurioms mados gerbėjoms galbūt pasirodys kiek pernelyg bohemiški, tai dvispalviai smailiakulniai T formos dirželiu, elegantiški peep toe bateliai ir seksualūs juodi, scarlet raudonio bei prisirpusios avietės atspalvio bateliai dekoruoti pintomis odos bei zomšos detalėmis ir kristalais neabejotinai taps stileivų trokštamu aksesuaru. John Galliano bateliai slepia ir vieną paslaptį – ant kiekvienos poros padų priklijuotą spausdintą tekstą (vizualiai galima spėti, kad tai eilių ar spausdintinio laiško ištraukos), tampantį galbūt tik batelių savininkei težinomu, tačiau išties išskirtiniu šio aksesuaro elementu.

 

 

Beauty

 

 

Photos via Vogue US, TFS, Style, Life (1945 12 03).