Mados Savaičių Apžvalga / Paris: Louis Vuitton SS 2011

 

 

 

 

Louis Vuitton

Pristatymas

   Louis Vuitton mados namams nebe pirmus metus teka garbė atidaryti Paryžiaus Mados savaitę ir šįkart dažniausiai kiek konservatyvesnis dizaineris Marc Jacobs nusprendė nevaržyti savo vaizduotės, galima pajuokauti – galbūt ir pasivaržyti su Karlu Lagerfeldu: Chanel haute couture 2010 Rudens pristatyme karaliavo didžiulis bronzinis liūtas (simbolizavęs madam Coco zodiako ženklą), o Louis Vuitton podiumo prieigas saugojo tigrų iškamšos (skonio reikalas, tačiau, kiek šiurpoka, ar ne?), įsitaisę ant marmurinio podiumo patiestų zebro kailių – liūdna, kičiška, kone groteskiška egzotiškos gamtos oazė.

 

 

   Kolekcijos pristatymo atmosferą bei pačią prieštaringai vertintiną kolekciją pateisina stilistika, į kurią, kurdamas 2011 pavasario/vasaros kolekciją, orientavosi dizaineris: užuomina į būsimą šou kiekvieno svečio laukė asmeniškai pateiktame lapelyje su Susan Sontag citata iš jos 1964 m. esė Užrašai apie Camp: „The relation between boredom and camp taste cannot be overestimated“ (liet. „Ryšys tarp nuobodybės ir Camp skonio neturėtų būti pervertintas.“). Camp, dar 1909 m. apibrėžtas kaip demonstratyvus, perdėtai efektingas, teatrališkas, išlepintas elgesys, 70-aisiais samprata išplėsta iki kažko banalaus, paviršutiniška, vidutiniška ir persistengta, kad ši rafinuotumo perversija tampa patraukli (nejučia prisimena nesenas Marc Jacobs pareiškimas, kad jo naujausiasis kaltas pomėgis (guilty pleasure) – žiūrėti liūdnai pagarsėjusį realybės šou Jersey Shore). Tad camp terminu (kilusiu iš pranc. slengo „se camper“ – „demonstruoti perdėtą stilių“), rodos, labai primenančiu plačiau žinomą kičo terminą (vartotiną dažniau tiesioge prasme, kai žmogui išties patinka perdėta puošyba interjere ar aprangoje, miesčioniškumui apibūdinti) apibūdinama aukštesnio (minėtini Andy Warhol darbai, John Waters komedijos) ar žemesnio lygio (pavyzdžiui, ekscesiška tam tikro gėjų bendruomenės sluoksnio išvaizda bei ritualai, transseksualų kultūra) meninės asmens saviraiškos forma. Vis dar vizualiai neįsivaizduojate camp? Na, jo simbolis – rausvas plastikinis flamingas .

   Pats Marc Jacobs į camp nutarė pažvelgti pakankamai paprastai ir žaismingai: „Camp man – visa, kas dirbtina! Paprastai tariant, aš nenorėjau nieko natūralaus, visko perdėtai stilizuota“. Išties, ši kolekcija – tikras smūgis minimalizmui, gerokai peržengęs 70-iesiems skirtos Marc Jacob Niujorko kolekcijos ribas. Tačiau galbūt ši 70-ųjų glam, 30-ųjų Paryžiaus flapper, Azijos ir laukinės gamtos inspiracijas apimanti kolekcija peržengė visas aukšto lygio maos namams brėžiamas ribas? Dizaineris, veikiausiai, pasiteisintų: camp neturi ribų!

 

 

Kolekcija

   Kolekcijoje tarsi karuselėje sukosi trečiojo dešimtmečio džiazo eros flapper suknelės giliomis iškirptėmis iš tankiai žėručių bei blizgių karoliukų kutais padengto perregimo audinio, įvairios kinų tautinio drabužio interpretacijos (nuo seksualių, kojas atiengiančių kiniškų šilko suknelių bei puošnių pyjamas stiliaus kostiumų iki kasdieniškesnių blizgaus tvido, kutais puoštų kostiumėlių) ir seksualūs camp‘iško 70-ųjų color-blocking apdarai. Visa tai papildyta pertekliaus estetikos elementais: daugybe blizgių žvynelių, kutų, raštų, raukinių, iškirpčių, skeltukų ir klosčių.

   Minėtas seksualiąsias kiniškas sukneles bei konservatyveius kostiumėlius papildė irisais ir orchidėjomis tapytos suknelės ir ilgi šilko sijonai, derinti su griežtų konstrukcijų kinų kostiumo švarkeliais, na o Marc Jacobs geišos vilkėjo perregimų nėrinių sijonus bei palaidines (atiduodant duoklę camp stilistikai, gausiai puoštus LV logotipais), derintus su blizgiais kinų kostiumo apdarais, vienintelis geišai būdingos paslapties elementas (ir, kaip juokavo virtualios mados bendruomenės nariai, vieintelis gražus kolekcijos apdaras/aksesuaras) – spalvingos nėrinių vėduoklės.

   70-ųjų prabanga dvelkė metallics atspalvių peršviečiamų mezginių suknelės su klubus siekiančiais skeltukais, savąją color-blocking interpretaciją dizaineris pristatė sukneles sujuosdamas kontrastingais, itin plačiais blizgių žvynelių diržais. Color-blocking tendenciją ryškiausiai atspindėjo  kontrastingai derinamų blizgesiu žėrinčių gintaro, vyno, fuksijos, scarlet, alyvų atspalvių kostiumai, suknelės ir palaidinių bei sijonų deriniai, kurių laisvas siluetas geometriškai įrėmintas juoda spalva. Kostiumų siluetai ir blizgus audinys priminė spalvingosios disco eros apdarus, tačiau Marc Jacobs pasirinktų spalvų gausa ir deriniai – pašėlusi šios stilistikos hiperbolė.

   Paskutinioji kolekcijos kryptis – gyvūnų raštų (bei atvaizdų) inspiracija. Paskutiniuoju metu ant podiumų bei gatvės maoje vyrauja gepardo raštas, tačiau Marc Jacobs pasirinko tigro dryžius: kadangi šis sprendimas, veikiausiai, pasirodė per maža nekonformistiškas, dizaineris audinį tapė ne natūraliomis tigro kailio spalvomis, bet camp‘iškai: ryškiais rausvos, raudonojo vyno, alyvų, jūros bangos atspalviais. Tigrinių drabužių gausą sudarė daugybės įvairių (tunikos, graikiškojo, itin prigludusios) suknelės ir sijonai derinti su (nederančiomis) palaidinėmis. Antrasis gyvūnas, kurio kailio raštą nuspręsta perkelti ant šios pašėlusios kolekcijos apdarų – zebras. Jis, vėlgi, nebuvo vien juodai baltas: ant juodo šilko puspalčio perkeltas raudonojo vyno atspalvio zebro profilio atvaizdas. Nebe kailio raštais, o gyvūnų atvaizdais puošti ir balti kostiumai – ant šilko tapyta žirafa bei ant palaidinės tingiai įsitaisiusi blizgių žvynelių panda. Vistik kičiškiausiai šiame zoologijos sode atrodė retro nertiniai su spalvotomis, gausiai blizgiais žvyneliais siuvinėtomis gyvūnų atvazdų aplikacijomis: šiam trikdančiam kūriniui dizainerį įkvėpė jo pirmasis darbdavys Kansai Yamamoto, kūręs tokius žėrinčius nertinius.

   Štai tokia naujausioji Marc Jacobs kolekcija Louis Vuitton mados namams, privertusi susipažinti su camp stilistika, tačiau kažin, ar ją pamėgti. Jau antrąjį sezoną Louis Vuitton, rodos, su prabanga ir skoniu asocijuojančio prekės ženklo, kolekcijos verčia sutrikti kritikus ir mados gerbėjus (įdomu, tačiau ši problema ištinka būtent vasaros sezono kolekcijas). Teigti kategoriškai per drąsu, tačiau pasvarstyti norisi: ar kai skoningiausiu kolekcijos apdaru galima laikyti kūno tapybą (finalinį Kristen McMenamy vilkėtą zebro kostiumą) – karalius nuogas?

 

 

Detalės

   Kolekcijos aksesuarai – smailiakulniai, juosę pėdas vos įžiūrimomis roplio odos juostelėmis ir kiniškais raišteliais, puoštais karoliukų grandinėlėmis; avalynė atrodytų pakankamai elegantiškai, jei ne (prastoki) plastiko kulniukai, išraityti tarsi medžio šaka bei puošti kristalais. Gausesnė pristaytų rankinių kolekcija, čia, laikantis camp stilistikos, dizaineris pasitelkė klasikinius modelius bei ženklus ir visa pagardino ryškiomis spalvomis ir blizgesiu: delninukės ir rankinės ilga metalo grandinėle žėrėjo bene visais įmanomais ryškiais atspalviais, gyvūnų bei roplio raštais, marginti klasikiniu LV logotipiniu raštu ir netgi puoštos blizgančiu VUITTON užrašu – būtent taip, kaip dažnai ir besišaipoma iš akivaizdžiai aprangos bei aksesuarų logotipus demonstruojančių stereotipinių camp humoro objektų.

 

Beauty

 

Kolekcijos pristatymo vaizdo įrašas

 

Photos via Vogue Us, TFS, Sartorialist.