Mados Savaičių Apžvalga / Paris: Chloé, Céline ir Stella McCartney

 

 

 

 

   Nemaža dalis šių trijų mados namų kūrybos gerbėjų kiek nusivylė naujausiomis, 2011 vasarai skirtomis kolekcijomis. Minėtinos reakcijos priežastys – sportinio minimalizmo (ne pačios mėgstamiausios vogue‘čių stilistikos) prisodrintos Céline ir Stella Mccartney kolekcijos, stipresnio diktato stoka ir, pasak gerbėjų, pernelyg stiprios Calvin Klein estetikos gairės Chloé pristatyme, vakaro apdarų stoka Céline moteriai, nemaža prajuokinę Stella Mccartney citrusinių vaisių sodo raštai ir itin laisvas siluetas, kuriam, ironizuota, įtakos turėjo dabartinė dizainerės padėtis (S. McCartney laukiasi), kone atvirai reiškiama neapykanta košmariškiems džinso apdarams ir, galiausiai, vinis, smeigiamas į vieną pagrindinių moteriškų silpnybių – kurgi dailūs bateliai?

   Žinoma, daugelis šių priekaištų – subjektyvūs, lemti asmeninio skonio ir nevadintini kritiniais argumentais. Tad kas išties nutiko šiems trims šiuolaikinės mados totemams: abstrakčiausia, visas kolekcijas (bei jų trūkumus) jungianti priežastis – prarastas pastarųjų metų tendencijų diktatorių statusas. Iki šiol kiekvieni mados namų pasiūlydavo po stiprią tendenciją (įvaizdį, spalvą, apdarą ar aksesuarą), kurį įsigyti privalėdavo kiekviena fashionista, mados namų bei dizainerių vardai tapo šiuolaikinė mados kontekstą apibūdinančiias precedentais (Philophiles, Sea of Chloé, na o turint sero McCartney pavardę, rodos, nieko ir kurti nebereikia ). O šiose kolekcijoje lyg ir nėra nieko esenciška, pasmerkta tapti tendencija (žinoma, prognozuoti dar per anksti) ir, svarbiausia, nieko nauja: balti sportinio stiliaus apdarai vis šmėžuoja ant podiumų jau nuo Niujorko Mados savaitės, balerinos kostiumo įkvėpimas tikrai senesnis už pačią šiuolaikinę mados industriją, na o pašėlti pirmoji nusprendė Miuccia Prada. Bet juk už tai jokiu būdu neverta peikti ar net smerkti dizainerių (mados namų klientai tiesiog galės neįsigyti nepatikusių apdarų) – tai jų pasirinkimas, išraiška, inspiracijos – kūrybos elementai, virš kurių neturėtų kyboti tendencijų Damoklo kardas.

Chloé

 

   Hannah‘os MacGibbon kolekcija – konceptualizuoto kultūros elementų pavyzdys. Baleto kostiumo dvelksmas justi kiekvienoje klostėje, tiulio skiautėje, elegantiškoje drapiruotėje, netgi didžioji dalis avalynės – klasikiniai balerinos bateliai. Su baletu sietini ir abstraktesni kolekcijos elementai – klasikinių spalvų paletė (kūno šilumą atkartojantys pasteliniai atspalviai ir gulbiaežeriškos balta bei juoda), baleto kostiumo siluetas bei būdingas ilgis ir taikliai kontrastingos detalės – viršutinę trapaus šokėjos kūno dalį dengiantys tvirtos odos (ar net metalo) šarvai. Švaru, moteriška ir elegantiška, visgi, kritikų nuosprendis – distinktyvumo stoka: norint patenkinti tendencijų besočiu tapusį Chloé klientą prireiks šio to daugiau.

Kolekcija

   Kolekcijoje vyravo dvi pagrindinės stilistinės kryptys – minimalizmas ir efemeriška romantika. Minimalizmą atstovavo monochromiški (balti, juodi ir vienas, netikėtai, raudonas) tiesaus kirpimo paltai, tiesaus kirpimo kelnės bei sijonai ir baltos medvilnės trijų siluetų (itin prigludusio, laisvo, nepabrėžiančio kūno linijų ir raukto, dirželiu sujuosto A linijos) suknelės.

   Efemeriškos romantikos siluetai labiau pabrėžia kūno linijas, čia daugiau šilko bei tiulio, klosčių ir raukinių. Šią kryptį atstovavo ties blauzdomis besiplaikstančių raukinių sijonai, itin aptempti uždari triko, sukryžiuotos drapyros palaidinės, balerinos laisvalaikio kostiumai – kašmyro turtleneck palaidinės su elegantišku sportinių kelnių variantu ir ilgos daugybe klosčių kūną priglundančios suknelės.

   Kolekcijoje naudotų meždiagų ir spalvų įvairovė išties pakankamai ribota – pasiilgiančioms ryškių, saulėtų spalvų tai – šioks toks nusivylimas, bet klasikos gerbėoms ši juodos-baltos ir įvairių nude (kūno) atspalvių paletė – visa, ko reikia. Į kolekcijos minimalizmą saugiai terptos akies nerėžiančios metalo etalės (siauručiai užtrauktukai, nedidelės sagos, diržų sagtys). Trapų moteriškumą įkūnijantiems lengvučiams peršviečiamiems audiniams, juosiamiems siaurutėmis atlaso juostelėmis, atsvarą suteikė standžios odos apdarai – šortukai ir uždari korsetai.

 

Detalės

   Kolekcijos avalynė meta iššūkį voguett‘ėms – ar išdrįs jos ateinančią vasarą nusispirti aukštakulnius – pristatyta išskirtinai patogi ir paprasta avalynė: žemos palčių rudos, juodos bei baltos odos ir plastiko juostų basutės aukso pakulnėmis ir minkštutės matinės odos balerinos, priekabiai žvelgiant, atrodę pernelyg paprastai kiek negrabiai ir Paryžiaus Mados savaitės kolekcijai, galbūt reikėjo rinktis ne populiarųjį (gatvės) balerinos batelių variantą, o klasikinį, autentišką atlaso modelį. Kolekcijoje demonstruotos nedidelės griežtos stačiakampio ir kvadrato formos odinės rankinės, sportinio boulingo krepšio modeliai ir didelės minkštutės odos delninukės, nešamos rankoje tarsi kaspinėliai.

Beauty

Kolekcijos pristatymo vaizdo įrašas

 

Céline 

 

   Naujausia Phoebe Philo kolekcija – lengva, švari ir lėta – jokių judesius varžančių apdarų, jokio noro išsiskirti iš minios ryškiaspalviais apdarais, jokių triukšmingų vakarėlių; kertinis kolekcijos konceptas – Laisvė. Kritikai šį pokytį įvertino teigiamai, kaip subrendimą, gebėjimą stabtelėti ir atsispirti, rodos, mados dizaino būtinybei vaikytis tendencijų. Kažin, ar dizainerei pavyks sustabdyti mados karuselę, tačiau, antra vertus, kodėl minimalizmą (2011 pavasario sezone) reikia tapatinti su fiasko?

   Kolekcijos inspiracija – kraštai, į kuriuos Milano mados savitėje jau gręžėsi Giorgio Armani bei Frida Giannini (Gucci), tačiau Phoebe Philo kolekcijoje Šiaurės Afrikos etninė kryptis – vos užčiuopiama, joje neišvysime Maroko spalvų karnavalo ar beduinų galvos apadangalų – veikiau, siluetas, savaip interpretuotos kostiumo detalės, dykumos laisvės dvasia.

Kolekcija

   Didžiają kolekcijos dalį sudarė laisvi kelnių ansambliai, įkuriuos teįterpta keletas sijonų ir marškinių derinių bei minimalistiniu seksualumu dvelkiantys juodi apdarai vakarui. Ant poiumo žengus pirmajam modeliui tapo aišku, kad naujausioji Céline kolekcija neskirta puošeivoms ar vakarėlių liūtėms: plačios baltos mevilnės kelnės vieninteliu užtrauktuko akcentu ir itin paparastos konstrukcijos palaidinė atvira nugara sufleruoja minimalias pastangas kam nors įtikti. Kostiumą sekė to paties modelio kelnių deriniai su standžiomis plačiarankovėmis palaidinėmis, laisvo silueto liemenėmis ir Artimųjų Rytų silueto kaftanu. Monochromiškai baltuose ansambliuose koncentruotasi ne į splavas, raštus ar puošybą, bet į formą: laisvas, tačiau trafaretiškai kūną gaubiantis siluetas ateinančiai vasarai jau siūlytas ir Prada bei Calvin Klein mados namų kolekcijose. Tolesniuose ansambliuose įterpta šiek tiek spalvų: vanilinės citrinos atspalviai įrėminti kuklių raudonojo apelsino atspalvio juostelių – minimalistinio ryškiaspalvės tendencijos pasirinkimo.

   Kolekcijos mežiagos ir tekstūros įvairovė išplėsta Céline prabangos paveldą atstovaujančiais konstruktyviais odos apdarais: siūlyti Chloé jau demonstruoti odos šarvai bei klasikos gerbėjos turbūt žaviausias kolekcijos ansamblis – raudonmedžio atspalvio odos sijono aukštu liemeniu ir melsvų marškinių be apykaklės – būtent tokią marškinių kaklo liniją propaguoja Céline – derinys. Džinso gerbėjoms, nenorinčioms spraustis į skinny modelio kelnes, dizainerė siūlo minimalistinius laisvo kirpimo džinso drobės ansamblius.

   Pristatymo spalvų sprogimas apsiribojo santūriais žalios bei mėlynos atspalviais: ramiais islamo kultūros koklių raštais tapytos šilko palaidinės derintos su tų pačių atspalvių juostomis puoštomis šilko kelnėmis (kritikai prognozuoja, kad būtent šios juostelės 2011 vasarą taps philofilių adoracijos objektu). Ant podiumo žengus juodai spalvai, kolekcijos apdarai vėl koncentuoti į minimalizmą: demonstruoti laisvo kirpimo kombinezonai ir bene vieninteliai kolekcijoje seksualumu dvelkę apdarai – po vasarinio švarko ir cape apsiausto modelio hibridu vilkima perregima palaidinė, itin gili kuklios, laisvos juodos suknelės iškirptė ar pečius ir nugarą apnuoginantis minimalistiškas kombinezonas – subtilaus Phoebe Philo seksualumo kodas.

 

Detalės

   Prie itin laisvo silueto, daugumos sportinio minimalizmo apdarų dizainerė pasirinko ne žemakulnius ar batelius ant platformos, bet riešuto ir camel atspalvių smailiakulnius, puoštus grandinėmis, dalis šių aukštakulnių dengti kailiuku – subjektyviai tariant, avalynė, ypač apdarų kontekste, nebuvo eye candy. Rankinių demonstruota nedaug, jos dailios, pakankamai elegantiškos, kokybiškos minkštos odos ir nebe tokio griežto modelio kaip obsesiją sukėlusios Céline 2010 Rudens sezono rankinės, tačiau pastarųjų sėkmės, veikiausiai, nesusilauks.

 

Beauty

Kolekcijos pristatymo vaizdo įrašas

 

 

 

                             Stella McCartney 

 

Kolekcija

   Kolekcijos apdarus galima skirti į keturias kryptis: tai klasikinio kostiumo interpretacijos, daugelio nesužavėjusi džinsinė dalis, plazdančio satino suknios ir šiokiu tokiu akibrokštu tapęs citrusinių vaisių sodas.

   Interpretuojant klasikinį kelnių kostiumą tampa vis sunkiau sukurti kažką autentiška ir nauja. Dizainerė šį sezoną pasirinko žavią pastelinių spalvų paletę: rožinės pudros, pistacijos, švelniai žydros, perlų, dramblio kaulo, vanilės bei crème brûlée atspalviai tapo švelnia, tačiau ne pernelyg saldžia atsvara rūgščiajam 2011 vasaros sezono neonui. Tačiau pagrindiniu kostiumų privalumu, kaip jau įprasta Stellos McCartney kolekcijose, tapo kirpimas ir siluetai: puikiai krintantys, ne itin prigludę švarkai ir klasikiniai šilko marškiniai derinti su naujumo elementu kostiumuose tapusiomis kelnėmis – aukšta liemens linija, subtilūs kulkšnis siekiančių klešnių atvartai ir vos platėjantis siluetas ištie atrodė savitai. Kelius siekiančių sijonų su skeltuku kostiumus įrėmino griežto klasikinio kirpimo liemenės, įkvėptos legendinės YSL 1966 m. Le Smoking kolekcijos siluetų.

   Džinsinio audinio retro apdarai išties nebuvo geriausioji kolekcijos dalis – kaip pastebėjo gerbėjai, su laisvo silueto (tiesą sakant, siluetą apdaruose įžvelgti buvo sunkoka) suknelėmis, šortais bei tunikos tipo palaidinėmis patraukliai neatrodė netgi Freja Beha, Sasha ir kiti modeliai. Problema, veikiausiai, ta, kad retrospektyviai atsigręžta ne į sėkmingiausius džinso istorijoje modelius – juk retro automatiškai netampa kažkuo žaviu – savaip pažvelgusi į 2011 vasaros kolekcijose populiarintą 70-ųjų įvaizdį, dizainerė pasirinko ne platėjantį siluetą ar mikrošortukus, bet tai, ką dėvėjo ne itin įvaizdžiu besirūpinusios namų šeimininkės (pripažinkime, dėvi ir iki šiol).

   Atgaiva akims po džinsinės kolekcijos dalies tapo blauzdų vidurį siekiančios, besiplaikstančios, (sąlyginai) uždaros satino suknelės. Renkantis tokį pavojingu laikomą ilgį ir pakankamai laisvą siluetą, žavesio ir moteriškos elegancijos suknelėms galima suteikti iškirpte krūtinės ar nugaros srityse, subtiliai atidengiant kojas skeltuku arba papildant apdarą pridėtinėmis bei kirpimo detalėmis. Dizainerė pasirinko du pastaruosius variantus ir suknelės su dviem skeltukais iki pat šlaunų viršaus bei subtilia drapiruote, klostėmis, paryškinta liemens ar pečių linija atrodė išties itin seksualiai, tačiau ne vulgariai.

   Na ir paskutinioji, daugiausia ironiškų gerbėjų komentarų sulaukusi kolekcijos dalis, kurios apdarai pražydo saulės spalvomis: tai natūralistiniais citrusinių vaisių atvaizdais tapytos suknelės ir kelnių bei sijonų kostiumai. Kokie gi mados gerbėjų priekaištai skirti šiems drabužiams: pirma, (išties nepagrįstas) kaltinimas plagijavimu – na, Prados bananų turbūt dar ilgai nepamiršime, tačiau juk tiek pačios kolekcijos, tiek vaisių perkėlimo kontekstas apdaruose buvo išties skirtingi (Miuccios Prados animuotas barokas ir Stellos McCartney natiurmortiškas natūralizmas). Antrasis priekaištas, įvardintinas vieno mados bendruomenės nario kolekcijai priskirtu pavadinimu – Nap in the Garden (liet. Pogulis sode) – priekaištas, orientuotas į pirmuosius kasdienio stiliaus citrusinius apdarus, po ironija, veikiausiai, slypi mintis, kad drabužiai, neva, primena vaisiais puoštas pižamas. Na, apdarai galbūt ir nėra nepriekaištingi, tačiau išties pagaulūs (galima spėti, kad kaip ir Prados bezdžionėlės, Stellos McCartney citrusainiai vaisiai šmėžuos gatvėse, vilkimi ekscentriškesniųjų mados gerbėjų), o paskutiniosios kolekcijos suknelės, kuriose ant plazdančio satino suknelės, kuriose derinamos saulės vaisių mozaikos, išties rimtai pretenduoja tapti vasaros simboliu romantikos ir net klasikos gerbėjoms.

 

 

 

Detalės

   Kolekcijos aksesuarai – neutralios žemakulnės ir kamštine pakulne papildytos rudos bei nude atspalvio odos (žinoma, dirbtinės) basutės siaurais, sagtelėmis puoštais dirželiais ir pintos dirbtinės odos, griežtų formų rankinės bei delninukės galbūt ir neįspūdingiausi ar trokštamiausiais tapsiantys aksesuarai, bet jie puikiai derėjo prie natūralistinės kolekcijos. Pašėlusią, citrusinę, kolekcijos dalį aksesuarų skiltyje atstovavo skaisčiai geltonos to paties modelio basutės ir žaismingi akiniai nuo saulės plastiko rėmeliais.

 

Beauty

   Kolekcijos makiažo atskirai apžvelgti lyg ir neverta (jis minimalistinis, švelniu blizgesiu vos paryškintos modelių akys ir lūpos), tačiau į akis krenta, palyginti, reta ir išties pati žaviausia veido puošmena – šypsenos modelių veiduose. Juk tai pats geriausias pareiškimas, kad Stellos McCartney kolekcija skirta laimingai moteriai.

 

Kolekcijos pristatymo vaizdo įrašas

Photos via Vogue US, TFS.