Inspiration / Atelier Versace 2010 Ruduo
Paryžiaus haute couture mados savaitė jau senokai apžvelgta, tačiau vieni italų mados namai, neprisijungiantys prie mados sostinės couture demonstracijų, unikalų savojo 2010 rudens / žiemos haute couture pristatymą išplatino tik dabar. Nors pastarosios minimų mados namų rtw kolekcijos galbūt ir nelaikomos stiliaus bei elegancijos etalonu, jų couture pristatymai vadintini vienais laukiamiausių ir įspūdingiausių, o išskirtinės suknelės – vienomis įstabiausių, teatrališkiausių ir (nors tai nebūtinai teigiamas rodiklis) įžymybių trokštamiausių.
Kaip skelbiama antraštėje (et, tuščias žaidimas užuominomis 
), Moda avant Fashion pristato naujausią Atelier Versace kolekciją. Pastaroji kolekcija kažkuo (šiek tiek – viskuo) kitokia: na, visų pirma, ją pristato naujas modelis – Jac – tačiau tai tikrai nėra pristatymo trūkumas. Pristatymas, palyginti su ankstesniaisiais – statiškas, romantiškesnis, stambaus plano fotografijos sukuria intymumo efektą, tačiau pasiilgstama išties stipresnį įspūdį sukeldavusių apdarų eskizų. Suknelės, kaip ir dera couture apdarams – kruopštaus ir meistriško darbo rezultatas, justi ir Versace mados namų esencija: jos seksualios, prabangios, paryškinančios kūno linijas, nestokoja blizgesio, siuvinių ir drapyro detalių. Tačiau vieno, bene pagrindinio ankstesniųjų Atelier Versace kolekcijų bruožo, regis, nebėra: mados architektūra vadintinų konstrukcijų. Teigiamas ar neigiamas šis pokytis, nuspręsti sunku: ankstesniosios Atelier Versace konstrukcijos – pernelyg teatrališkos (bet juk mini spektaklis, veikiausiai, ir esti vienas iš šiuolaikinės haute couture klientės tikslų) ar naujosios kolekcijos kryptis – pernelyg paprasta ir tiesiog puiki ir žavi, tačiau nebegniaužianti kvapo (žinoma, lyginant ją ne bendrame, o ankstesniųjų Atelier kontekste)?
Tačiau visa tai – tik subjektyvūs pastebėjimai, jokiu būdu ne kolekcijos trūkumų analizė. Vistik vieną, išties nemenką, trūkumą paminėti būtina – tai avalynės pasirinkimas. Šį gladiatorių ir stripper heels hibridą galima būtų pavadinti neskoningu rtw kolekcijos aksesuaru, bet couture? Na, bet juk derintiną avalynę kiekviena būsimoji šių couture apdarų savininkė rinksis individualiai.
Dauguma apdarų, išskyrus turkio atspalvio suknelę, pastelinių atspalvių: pristatomi skaisčiai balti, apniukusių debesų, rausvo persiko, aukso, koralų, perlų atspalvių kūriniai. Suknelių siluetas –nebe toks architektūriškas, bet apdaro konstrukcijas vistik išryškina asimetriškas kirpimas ir gausios drapiravimo detalės, klostės bei drapyra pabrėžia moteriškas kūno linijas, net ir žemę siekiančios suknelės apnuogina pečius, nugarą ir pro drastišką skeltuką šmėžuojančias kojas. Dalies suknelių puošyba subtili – kristalais įrėminama krūtinės linija, įterpiami oda ir kristalais puošto perregimo tiulio motyvai, šilkinio apdaro konstrukciją įrėmina siauros blizgių žvynelių juostos. Gausesnės puošybos detalės keičia visą drabužio paviršiaus struktūrą: sukneles dengia įvairių formų kristalai, blizgūs žvyneliai bei šilko kutai, kurių judesį išryškina asimetriški kirpimai, kristalų pynės pabrėžia nugaros iškirptę, o pilki medvilnės neriniai bei šilkinis tiulis paskutiniajame apdare sukuria perregimų odos karpinių įspūdį.
Photos via TFS
Palik komentarą