‘10/’11 AD CAMPAIGNS / Human Nature by Valentino
Valentino 2010 Rudens reklama
Fotografas: David Sims
Idėjos autoriai: Valentino mados namų kūrybos direktoriai, dizaineriai Maria Grazie Chiuri ir Pier Paolo Piccioli
Modeliai: Freja Beha Erichsen, Monika Jagaciak ir Tati Cotliar
Egzistuoja daugybė žmogiškosios prigimties teorijų, kurios vis papildomos ir neigiamos, dauguma prigimčiai priskiriamų faktų tėra stereotipai arba pernelyg suabstrahuotos tiesos apie žmogaus fiziologiją, psichologiją ir instinktus. Tiksliai apibrėžta, kad žmogiškosios universalijos (filos. bendrosios sąvokos) – tokios kaip kultūra, visuomenė, kalba ir elgsena – yra bendros visiems žmonijos atstovams nuo pat pirmųjų civilizacijų, visuose žemės kampeliuose.
Kultūra, paprasčiausiai apibrėžiama kaip gamtos (angl. nature) priešybė, tai, kas dirbtina, jokiu būdu nėra priešinga ir prigimčiai (angl. nature). Tai elgsena, mintys, jausmai ir dirbtinai sukurti objektai, perduodami kitiems individams, jų grupėms bei sekančioms kartoms. Taigi tai antroji, greta genetinio, paveldo rūšis. Kultūra daro įtaką visiems žmonėms ir tik nedaugelis jų, vos žymiai, keičia pačią kultūrą. Pagrindinė skirtis tarp kultūros ir gamtos (gyvūnų instinktų) – kontrastas tarp pirmosios variantiškumo ir antrosios pastovumo.
Tačiau šį esminį skirtumą niveliuoja žmogiškoji prigimtis, kuri būtent ir yra kultūros variklis, pasak amerikiečių filosofo-antropologo D. Bidne, „kultūra – dinamiškas procesas, žmogiškosios prigimties kultyvavimo produktas“. Išties, kultūros objektai – nuo pastato iki drabužio ar popieriaus lapo, kaip ir kitos medijos, laikytini žmogaus kūno (bei minties) tęsiniais (žr. McLuhan 1964).
Visa ši filosofinė-antropologinė įžanga skirta išvengti banalumo teigiant, kad drabužis – vienas ryškiausių žmogaus evoliucijos požymių, skiriantis jį iš kitų gyvųjų organzmų (nors, žinoma, žmogus pirmąkart apsitaisė kailiais būtent žiūrėdamas į gyvūną) ir, kad tai – vienas dažniausiai aptinkamų žmogiškosios prigimties ir kultūros susidūrimo produktų.
Kas skiria žmogų nuo gyvūno? – atsakymas į šį klausimą ir pateikiamas Valentino 2010 rudens kampanijoje.
Naujausioji reklaminė kampanija išties netipiška Valentino mados namams, drąsesnė ir atviresnė nei praeitos (kritikuota būtent dėl nutolimo nuo mados namų įvaizdžio, praeitų Valentino reklamų kontekse vadinta „šokiruojančia ir radikalia“). Kaip teigia dabartiniai mados namų kūrybos direktoriai Maria Grazie Chiuri ir Pier Paolo Piccioli, „idėja yra netikėtai intymių juodai baltų portretų ir momentinių fotografijų su nekonvencine delikataus, individualaus grožio (išorės) ir pavojingo vidaus išraiška, dermė. Mes tikime, kad tai išties moderni ir moteriška vizija, atskleidžianti individualų kiekvienos moters žavesį.“.
Juodai baltose dvigubose fotografijose modeliai įamžinti dvejopai: visiškai nuogi (tokie, kaip gimė) ir vilkintys Valentino mados namų apdarus. Šis subtiliai pateiktas nuogo kūno ir kontrastas, veikiausiai, tinkamiausias fonas išryškinti drabužį, pateikti jį kaip esminį naujojo žmogaus kūno tęsinį ir adoruoti nepriekaištingas mados kultūros konstrukcijas. Atskleisti reklamos idėją išties padėjo dizainerių minimas (netgi dvigubas) kontrastas: jau minėtas, tarp dviejų fotografijos elementų ir slypintis jų įvaizdinime – nuogas, nekaltas ir pažeidžiamas kūnas įamžintas kultūra alsuojančioje istorinėje mados namų Paryžiaus būstinėje Place Vendôme, o tuščioje erdvėje įamžinti drabužiais vilkintys modeliai tvirtesni, labiau savimi pasitinkintys. Įdomu, kad šioje reklaminėje kampanijoje pasirinkta, galima teigti, netradicinė mados reklamos strategija: apeliuojama ne į aukščiausiuosius – saviraiškos, individualumo – žmogaus poreikius, o vieną pamatinių – savisaugos instinktą.
Šioje kampanijoje įžvelgtina ir kito žmogiškosios prigimties sandaros elemento – seksualumo analizė bei dar vienas retorinis klausimas: koks kūnas seksualesnis – nuogas ar pridengtas? Na, atsakymas į šį klausimą, veikiausiai, būtų nevienareikšmis ir nesižavinčiųjų paskutiniaisiais mados namų kūriniais nuomone, netgi ne kūrėjų naudai 
. Tačiau pirminė idėja, be abejo, unikali, nebanali, patraukli ir, kad ir į kurią fotografijų pusę bekryptų žvelgiančiojo akis – seksuali. Dera kelis žodžius skirti ir puikiam apdarų pasirinkimui: juodų bei baltų kostiumų vaizdas nenukenčia nuo nespalvotų fotografijų, tinkamai parinkti tiek griežtų, pakankamai pompastiškų konstrukcijų baltas kostiumas ir suknelė, juodas odos bei medžiagos paltas, tiek žmogaus/gyvūno skirtį niveliuojantys kailio apsiaustai.
„Man is sometimes extraordinarily, passionately, in love with suffering„ Fiodor Dostojevsky
„Diseased nature oftentimes breaks forth in strange eruptions„ Villiam Shakespeare
„What are we all? Poor silly half-brained things peering out at the infinite, with the aspirations of angels and the instincts of beasts.“ Arthur Conan Doyle
„It is in vain to say human beings ought to be satisfied with tranquillity: they must have action; and they will make it if they cannot find it.“ Charlotte Bronte
„Our deeds determine us, as much as we determine our deeds„ George Eliot
„The worst sin toward our fellow creatures is not to hate them, but to be indifferent to them: that’s the essence of inhumanity.“ George Bernard Shaw
„Man is the only animal that blushes – or needs to.“ Mark Twain
„Adam was but human – this explains it all. He did not want the apple for the apple’s sake, he wanted it only because it was forbidden. The mistake was in not forbidding the serpent; then he would have eaten the serpent.“ Mark Twain
„Courage is the first of human qualities because it is the quality which guarantees the others.“ Aristotelis
„And each generation thinks the world is progressing because it is always moving“ George Bernard Shaw
„Most people are other people. Their thoughts are someone else’s opinions, their lives a mimicry, their passions a quotation.“ Oscar Wilde
Įkvėpimui
Photos via Fashion Gone Rouge
Palik komentarą