Fotosesijos / Galbūt Geriausia Metų Fotosesija: Water & Oil

modavantfashion, 2010 Rugpjūčio 6 d. : Fotosesijos, Inspiration

TITUL_GAL

Fotosesijoje Water & oil Kristen McMenamy įsikūnija į nežemišką undinę išlikimo kovoje: šios kraupios, purvinos, bežadį klyksmą, o ne mados pasaulio prabangą fiksuojančios fotografijos skirtos aplinkosaugos tragedijai Meksikos įlankoje, Golfo pakrantėje, kurią jau 3 mėnesius siaubia nesustabdomai plūstanti nafta. Taip, ši fotosesija – įspūdinga, šokiruojanti, netgi atstumianti, joje, veikiausiai, nepataisomai sugadinti dizainerių kūriniai – tikras fashionista‘os košmaras. Ir pribloškianti akistata su realybe hommo sapiens (mąstančiam žmogui). Kristen McMenamy – tobulas natūralumą ir atšiaurų grožį įkūnijančio modelio pasirinkimas. Ji puikiai įkūnija Gamtos ir Žmogaus dukrą (undinės-paukščio, pasidabinusio Ann Deleumeester plunksnomis, „hibridą“) ir nepriekaištingai pozuoja: sulaužytas į krantą išmestos būtybės kūnas, stiprus profilis perteikia bejėgišką skausmą nelygioje vieno kovoje už gyvybę.

Vogue Italia išties nusipeno pagyrų už dažnai demonstruojamą platesnį, nei mados pasaulio akiratį, ypač tokios aktualios ir provokatyvios viršelio istorijos pasirinkimą. Tą patį galima pasakyti ir apie Steven‘ą Meisel‘į, nebijantį šokiruojančių, aktualias problemas nagrinėjančių fotosesijų (karo, terorizmo, reabilitacijos klinikų temomis), tačiau ankstesniosios tokio pobūdžio fotosesijos būdavo prisodrintos ironijos bei prabangos – tarsi dviejų skirtingų pasaulių susidūrimas. Bet šis poetiškas smūgis žmonijai ištrina ribas tarp prabangos ir realybės, o tiems, kurie, priekaištauja, kad „tai – ne mados fotosesija vien socialinis protestas be jokios stiliaus ir prabangos užuominos. Jei norėsiu išvysti naftos katastrofą, atsiversiu laikraštį, ne Vogue Italia.“ (iš TFS forumo temos), norisi atrėžti jog TAI IR YRA TIKRASIS MENAS, atspindintis net ne gyvenimą o, deja, patį žiūrovą. O vien bjaurastį, kad ir kaip stipriai šokiruojančiame, mene įžvelgiantys, pasak, O.Wilde‘o, yra be žavesio pagedę ir, reikia pridurti, paviršutiniški, lėkšti žmonės.

Žinoma, ši fotosesija gali nepatikti ir jokiu būdu paviršutiniškais nevadintiniems žmonėms, juk tai – antagoniškiausia magiško iliuzijų pasaulio priešingybė – nepatogi tiesa, dažniausiai nepageidautina grožio oazėje, prieštaraujanti estetikos filosofijai. Žmonijos suterštos gamtos stichijos pokštai siaubia įvairius žemės kampelius, ką jau bekalbėti apie tiesiogę, sąmoningai daromą žalą faunai bei florai ir vandens, žemės, oro stichijoms – ir visa tai nevyksta kažkur toli, kitame pasaulio krašte: vos už kelių šimtų kilometrų esančioje Maskvoje šiuo metu tvyro mūsų klimato juostai nebūdingas 40 ˚ C karštis, sostinę siaubia tragiški gaisrai, na, o prabangi mados fotosesija šiame kosmopolyje būtų tiesiog neįmanoma – paprasčiausioje fotografijoje dėl smogo vos įmanoma įžiūrėti objekto kontūrus – ar tai kraupi kaina, kurią reikia mokėti už vieno prabangiausių pasaulio miestų titulą? Išties, juk ši fotosesija referuoja ne vien pastarąją naftos katastrofą, o vos per šimtą žmonijos (ir sparčiausios technikos pažangos) metų sugriautą ekosistemą.

Esant tokiai padėčiai, pateisinamos visos priemonės, tiesą sakant, galima netgi teigti, kad dažnas laikraščio straipsnis ar provokuojančios naujienų tarnybos fotografijos perpildytame naujienų sraute lieka nepastebėti ir nebelaikomi kontraversiškais, tai tiesiog kasdienės šių medijų naujienos, o ši mados diskursui svetima tema ir stilistika Vogue Italia numeryje priverčia pamatyti raiškų vaizdą, neprisodrintą statistikos ir dvejonių bei tiesiogių kaltinimų. Juk humanizmo paieškos toli gražu neprasideda ir nesibaigia prabangos estetikoje – netgi mados diskurse.